Kopūstas efektyviai kovoja su paveldimu plaučių vėžiu

Kopūstai gali sumažinti riziką susirgti vėžiu tiems žmonėms, kurie turi genetinį polinkį susirgti šia liga. Kryžmažiedžių daržovių valgymas dar liaudies medicinoje buvo siejamas su mažesne plaučių vėžio rizika, bet tik dabar tapo aišku, kas tai lemia. 

Tarptautinio vėžio tyrimų instituto ekspertai padarė išvadą, kad kopūsto valgymas bent kartą per savaitę, sumažina riziką susirgti plaučių vėžiu net 70 procentų, ypač tiems, kurie turi paveldimumą skatinančius genus.

Šie genai tai - GSTM1 ir GSTT1, jų funkcija - saugoti organizmą nuo tam tikrų rūšių toksinų. Kopūstinės daržovės - kopūstai, brokoliai, Briuselio kopūstai ir kiti, turi daug cheminių medžiagų, vadinamų izotiocianatų, kurie efektyviai saugo nuo plaučių vėžio. Įprastai izotiocianatai pasišalina iš organizmo kaip fermentai „valytojai“, kuriuos gamina būtent genai GSTM1 ir GSTT1.

Prancūzijos mokslininkai iš Liono universiteto stebėjo 2141 pacientą, sergantį plaučių vėžiu ir 2168 sveikus žmones iš Lenkijos, Slovakijos, Čekijos, Rumunijos, Rusijos ir Vengrijos, šių šalių gyventojų maisto racione kopūstas yra kone kiekvieną dieną. Mokslininkai ėmė žmonių DNR mėginius ir stebėjo jų mitybą. Pas tuos, kurių organizmuose aktyviai veikia abu minėti genai, jokių pozityvių rezultatų nepastebėta.

Tiems pacientams, kurių genas GSTM1 buvo pasyvus (tokių buvo beveik 50 procentų), vartojant kopūstines daržoves bent kartą per savaitę, rizika susirgti plaučių vėžiu sumažėjo iki 33 procentų. Turintys neaktyvių geną GSTT1 (tokių buvo 20 procentų), organizmo atsparumas padidėjo iki 37 procentų. Kopūstas labiausiai padėjo tiems, kurių abu genai yra neaktyvūs, jiems rizika sumažėjo net iki 72 procentų (tokių žmonių iš viso yra apie 10 procentų).

„Šie duomenys pateikia svarių įrodymų, kad kopūstinės daržovės turi didžiulį apsauginį poveikį žmogaus plaučiams", - teigia vienas iš tyrimus atlikusių mokslininkų Polas Brennanas. Jo kolegas profesorius Paulo Boffetta priduria: „Tai tie žmonės, kurie normaliomis sąlygomis nuolat valgo tas pačias daržoves, todėl mes iki galo negalime būti tikri, kaip kopūstinės daržovės paveiktų tuos, kurie jų iš viso nevalgo. Tyrimų prasmė tame, kad ekologinis efektas priklauso nuo genų ir atvirkščiai“.

Prof. P. Boffetta pabrėžia, kad teigiamos daržovių savybės neatstoja neigiamo rūkymo poveikio, kuris lemia daugelį plaučių vėžio atvejų: „Rizika rūkančiajam susirgti plaučių vėžiu yra net 20 kartų didesnė nei nerūkančiajam. Taigi, nors valgant kopūstines daržoves rizika susirgti vėžiu sumažėja dvigubai, rūkančiųjų tai praktiškai neliečia, jie išlieka rizikos grupės viršūnėje“.

Didžiosios Britanijos plaučių ligų fondo atstovas Stephenas Spiro palaiko daromus tyrimus ir patvirtina skaudžią statistiką: „Jungtinėje Karalystėje kasmet nuo plaučių vėžio miršta daugiau nei 33 tūkstančiai žmonių (iš viso Jungtinėse Karalystėje gyvena 62 milijonai gyventojų - aut.past.). Galime tik pasvajoti, kad surastumėme būdą, kaip apsaugotume bent dalį visuomenės. Bet turime dar kartą pabrėžti, kad reikia mesti rūkyti ir būtina apsaugoti žmones nuo vadinamo „pasyvaus“ rūkymo“.

Plaučių vėžys yra viena labiausiai paplitusių vėžio formų. Pranešama, kad kasmet nuo plaučių vėžio visame pasaulyje miršta apie milijonas žmonių. Plaučių vėžys yra daugiausia mirčių pareikalaujanti onkologinė liga Europoje, nuo jos kasmet Senajame žemyne miršta 260 tūkstančių žmonių, tai yra daugiau nei nuo krūties ir prostatos vėžių kartu sudėjus. Mirtingumas didesnis tose šalyse, kuriose paplitęs rūkymas. Tik vienas iš trijų ligonių, susirgusių plaučių vėžiu, gyvena ilgiau negu metus, o penkerius metus nuo diagnozės nustatymo išgyvena tik vienas iš dešimties.

Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie pusantro tūkstančio plaučių vėžio atvejų, daugiausia suserga vyrai. Didžiąją dalį - net apie 90 procentų, sudaro rūkantys žmonės. Remiantis mūsų šalyje vedama statistika, tik 9 procentai susirgusiųjų plaučių vėžiu, išgyvena daugiau nei 5 metus. Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose tokių išgyvenusiųjų skaičius siekia 15 procentų.