Ksenologija: Ledi Non faraonų laikų pašnekovė

Londone Psichinių tyrinėjimų draugijos archyvuose saugomi dokumentai, kurie įtikinamai patvirtina, kad realiai egzistuoja ksenologija. Šis paranormalus reiškinys pasižymi tuo, kad mediumas, būdamas transo būsenos, kalba arba rašo jam visiškai nežinoma kalba. Dažniausiai tai vyksta, kai mediumas užmezga ryšį su jau mirusiu žmogumi.

Žemiau pateiktus faktus pirmasis paskelbė žinomas anglų muzikantas ir muzikologas Frederikas Vudas, kuris taip pat domėjosi spiritizmu, ypač mediumų veikla. Seansų, kuriuose dalyvavo Vudas, metu buvo gauta nemažai pranešimų senovės egiptiečių kalba, todėl atliekant tyrimus jam teko kreiptis į garsaus egiptologo, Oksfordo universiteto profesoriaus Hovardo Halmės darbus. Šie pranešimai buvo užrašinėjami fonetiškai, o po to verčiami į anglų kalbą. Per šiuos seansus buvo gauti duomenys, susiję su įvairiomis faraonų laikų gyvenimo sferomis, taip pat buvo atkurti egiptiečių hieroglifų garsai.

Visa ši istorija prasidėjo 1928-ųjų metų spalio mėnesį, kai Vudas susipažino su gana išsilavinusia ir žavia dama, kuriai pasireiškė „automatinio rašymo“ fenomenas. Beje, anksčiau ši dama nesidomėjo mediumų veikla, jos taip pat nedomino ir spiritizmas. Kai minėta dama - pavadinkime ją Rozmari - sužinojo, kad Vudas jau daugiau nei 10 metų rimtai tiria panašius reiškinius, ji nusprendė jo pagalba sužinoti jai pasireiškusio fenomeno esmę. Pati moteris į šį jai pasireiškusį sugebėjimą žiūrėjo labai neigiamai ir norėjo sužinoti, kaip galima būtų jo atsikratyti.

Tačiau viskas pakrypo taip, kad reguliarūs seansai su Vudu, kuriuose Rozmari veikė kaip mediumas, tik dar labiau sustiprino jos paranormalių savybių vystymąsi. Be automatinės rašybos, jai atsirado aiškiaregystės sugebėjimai, kurie pasireikšdavo, kai moteris nugrimzdavo į lengvą transą. Pasireiškė taip pat fenomenas, kuris medicinoje žinomas „travelling clairvoyance“ terminu, t.y. asmenybės susidvejinimas. Šis reiškinys dažniausiai susijęs su aiškiaregyste ar ateities spėjimu, kai šia dovana apdovanoti žmonės gali užmegzti kontaktą su laike ir erdvėje nutolusia realybe.

Pirmuoju personažu, kuris pasirodė seansų metu, buvo Miurelė, pareiškusi, kad atvyko paruošti dirvą kitos asmenybės pasirodymui, kuri turi pranešti svarbią informaciją ir kuri yra aukšto dvasingumo lygio.

Spalio pabaigoje, tarpininkaujant Miurelei, jos nurodyta asmenybė iš tiesų apsireiškė. Ji prisistatė kaip ledi Non (angliškai - „niekas“) ir pareiškė, kad yra iš Babilonijos kilusi Egipto princesė -Babilonijos karaliaus dukra, ir pasivadino Telika Ventiju. Kaip pasakojo Telika, ji buvo ištekinta už faraono. Ji pati palaikė religijos reformą, todėl žyniai ją priėmė labai priešiškai. Viskas baigėsi tuo, kad žynių nurodymu ji buvo paskandinta Nile kartu su savo tarnaite Volia. Tai galėjo įvykti tik dėl to, kad jos vyras buvo senas ir ligotas valdovas ir buvo galingos Amono Ra dievo žynių kastos marionete. Iš pradžių ši papasakota istorija buvo priimta kaip mentalinė fantazija. Tačiau vėliau vykusiuose seansuose Telika patikslino kai kurias detales ir pranešė kitas smulkmenas, susijusias su to meto gyvenimu ir papročiais faraono rūmuose, jos vyro karinę ir ūkinę veiklą, netgi papasakojo apie mumifikacijos procedūrą bei problemas, susijusias su religija ir mitais.

Faktai, apie kuriuos papasakojo nematoma pašnekovė, Vudui ir Rozmari nebuvo žinomi. Tačiau po to, kai buvo išstudijuoti senoviniai dokumentai, saugomi Britų muziejuje, paaiškėjo, kad visa tai, kas buvo papasakota, yra tiesa. Dokumentuose buvo užfiksuota, kad faraonas, kurį Telika vadino savo vyru, buvo Amenchotepas iš XVIII dinastijos (1406-1370 m. pr.m.e.). Jo sūnus buvo žinomas eretikas Amenchotepas IV, dar vadinamas Echnatonu, kuris bandė įvesti vieno dievo kultą vietoje daugelio dievų kulto. Šiuo vieninteliu dievu turėjo tapti Saulės dievas Atonas.
Istoriniuose dokumentuose rašoma, kad pirmoji Amenchotepo III žmona buvo vardu Tija (Teja). Faraonas turėjo dar keletą žmonų - princesių iš kaimyninių karalysčių, kaip ir priklausė pagal to meto papročius. Viena iš šių žmonų buvo Babilonijos karaliaus sesuo Kadasman Bel. Šį faktą patvirtina Tel al Amarne (Egipto sostinė faraono Echnatono laikais) rastas laiškas Babilonijos karaliui, kuriame faraonas rašo apie karaliaus sesers mirtį ir išreiškia norą vesti jo dukrą.

Kitų seansų metu ledi Non papasakojo dar daugiau apie karalienę Tiją ir faraono sūnų Amenchotepą IV, busimąjį Echnatoną. Visa tai buvo galima pabandyti racionaliai paaiškinti, jei nebūtų faktų, kurie visai šiai situacijai suteikė netikėtą aspektą.

Kurį laiką būtybė, kuri save vadino Telika Ventiju, su Rozmari bendravo anglų kalba. Tačiau vieno seanso metu mediumas iš jos išgirdo nežinomos kalbos žodžius. Jie skambėjo kažkaip panašiai į „ach jita zhula“. Šiuos užrašytus žodžius Vudas parodė profesoriui Hovardui Halmei, kuris buvo senosios egiptiečių kalbos žodyno autorius. Pasirodė, kad ši frazė reiškė: „Pagaliau aš sveikinuosi su tavimi!“ Įdomu tai, kad Telika patvirtino vertimo tikslumą.

Po kelių dienų ledi Non perdavė naują pranešimą, kuris fonetiškai skambėjo taip: „Af pe jah i a tah“, bei paprašė, kad šis pranešimas būtų perduotas profesoriui Halmei. Vudas pasiuntė kurjerį pas profesorių, kuris perdavė užrašytą sakinį. Profesorius išvertė: „Greitai aš atsiversiu prieš tave“.

Po šių dviejų pranešimų Vudas ir Rozmari toliau tęsė spiritizmo seansus. Jų metu buvo užrašyta daugiau nei 2 tūkstančiai pranešimų, kuriuos vėliau išvertė profesorius Halmė. Tai buvo ne atskiros frazės, o ištisi pasakojimai apie gyvenimą Senovės Egipte. Pats Vudas ėmė studijuoti senovės egiptiečių kalbą, kad galėtų argumentuotai diskutuoti su skeptiškai nusiteikusiais oponentais.

Iš pradžių ne vienas oponentas teigė, kad visa tai, kas vyko spiritizmo seansų metu, buvo pasąmoninio telepatinio kontakto tarp mediumo Rozmari ir profesoriaus Halmės arba Frederiko Vudo rezultatas. Tačiau netrukus visos šios abejonės išsisklaidė. Juk nė vienas šių vyrų iš anksto nežinojo kokios temos bus paliestos spiritizmo seanso metu, todėl Rozmari iš anksto jokiais būdais negalėjo tam pasiruošti.
Atlikti eksperimentai turėjo dar vieną labai svarbų rezultatą. Iš pradžių profesorius Halmė palaikė kontaktus su Vudu tik vedamas smalsumo ir norėdamas stebėti keistą fenomeną. Tačiau po kiek laiko paaiškėjo, jog įvairios abejonės, susijusios su tekstų iššifravimu ir aiškinimu, ir susijusios su jo paties atliekamais tyrimais apie hieroglifų interpretaciją ir senosios egiptiečių kalbos žodžių tarimą, netikėtai buvo išsklaidytos. Pavyzdžiui, balsių, kurių šios kalbos rašte nėra, tarimą mokslininkas įgarsino savo nuožiūra. Asmenybės, kuri pasivadino Telika Ventiju, dvasia seansų metu profesoriaus prielaidas arba patvirtindavo, arba pataisydavo.

1931-ųjų m. lapkričio mėnesį Halmė nusiuntė Vudui pranešimą, skirtą perduoti Telikai. Jame buvo profesoriaus pasveikinimas. Tačiau gautas atsakymas neturėjo jokios prasmės su perduotu pranešimu. Profesorius dar kartą patikrino savo pranešimą ir pastebėjo, kad buvo padaręs klaidą, pavartodamas veiksmažodį „nuzh“, kuris savo esme nesutapo su pasveikinimo tekstu, nes išreiškia veiksmą, susijusį su apsauga, gynyba. O atsakymo turinys kaip tik sutapo su šia reikšme. Jame buvo teigiama: „Taip, mus saugo“. Šio nesusipratimo dėka buvo galima tvirtai teigti, kad yra kažkoks telepatinis kontaktas tarp mediumo Rozmari ir Telikos.

Halmės ir Vudo eksperimentai su Rozmari vyko keletą metų. Jų rezultatas buvo dvi vinilo plokštelės. 1936-ais metais buvo išleista pirmoji plokštelė, kurioje buvo įrašytos 35 frazės senovės egiptiečių kalba. Po dviejų metų buvo išleista antroji plokštelė, kurioje buvo įrašytos 87 frazės iš pokalbių su Telika. Šios plokštelės buvo įrašytos ir išleistos su Tarptautinio paranormalių reiškinių tyrimo instituto (International Institute for Psichical Research) Londone parama. Šiam projektui labai didelę metodinę paramą teikė amerikiečių psichoanalitikas ir parapsichologas Nandoras Fodoras, Karlo Gustavo Jungo mokinys ir pasekėjas. Tarp pirmojoje plokštelėje įrašytų frazių yra tokia, kurioje Telika skundžiasi nemaloniais pojūčiais, kuriuos sukėlė gatvės transporto triukšmas.

Halmė ir Vudas paruošė išsamią ataskaitą, kurioje buvo detaliai pasakojama apie eksperimentus, kuriuose dalyvavo Rozmari, pabrėžiamas jų metu stebėtų reiškinių išskirtinumas. Abu tyrinėtojus ypač nustebino tai, kad Telikos dvasia nepaprastai lengvai kalbėjo senovine kalba, kuri buvo laikoma „mirusia", t.y. jau nebenaudojama. Teko pripažinti, kad tai buvo kalba ar dialektas, naudojama kasdieniniame to meto žmonių gyvenime. Ataskaitoje pateikiamas vienas gana įdomus pavyzdys. Profesorius Halmė sugaišo apie 12 valandų paruošti 12 klausimų Telikos dvasiai. Dvasia į juos atsakė per 1,5 valandos, panaudodama 66 frazes, kurios buvo 5 kartus ilgesnės už pačius klausimus.

Profesorius Halmė, kruopščiai išanalizavęs gautus atsakymus ir juose naudojamus terminus, galėjo be jokių abejonių tvirtinti, kad dvasia, su kuria buvo užmegztas kontaktas, visiškai atitinką asmenybę, gyvenusią Egipte XVIII dinastijos laikais, faraono Amenchotepo IV valdymo metu. Kitais žodžiais tariant, dvasia nenaudojo tokių terminų ir apibūdinimų, kurie į egiptiečių kalbą įėjo vėlesnėse epochose.

Iš visos šios unikalios istorijos galima padaryti kai kurias išvadas. Pirma, visiškai akivaizdu, kad dvasios, kuri vadinosi ledi Non (arba Telika Ventiju), individualių savybių ir elgsenos niekaip neveikė Rozmari, Vudo ir Halmės, t.y. šio eksperimento organizatorių ir dalyvių, asmeninės savybės.

Antra, seansų su Telika Ventiju metu gauta įtikinamų įrodymų, kad ji tikrai gyveno Senovės Egipte, gerai naudojo jos gyvenamajam laikotarpiui būdingą kalbą, t.y. teisingai vartojo balses ir tarė žodžius. Iki šių seansų dabartiniai mokslininkai nieko nežinojo apie balses senovės egiptiečių kalboje ir jų tarimą.

Ledi Non taip pat pateikė daugybę informacijos, susijusios su jos gyvenamos epochos kasdienybe. Daugelis iš šių pranešimų vėliau buvo patvirtinti aptiktais dokumentais arba šiuose dokumentuose esanti informacija niekaip neprieštaravo Telikos teiginiams.

Atsitikimas su ledi Non yra nepaprastai įdomus ir negali būti paaiškintas jokiais dėsniais ar hipotezėmis, gal tik išskyrus hipotezę apie reinkarnacijos egzistavimą.