NSO. Kubinio Mėnulio principas

NSO tyrinėtojai visais laikais susiduria su nepasitikėjimo, nesupratimo ar net pajuokų problema. Ir tai būna visuomet, be jokių išlygų, nežiūrint į tai, kad ir kokia nepriekaištinga reputaciją būtų. Netgi nepaneigiami įrodymai, patvirtinami daugybės liudininkų, užfiksuoti dokumentuose, būtinai yra nuvertinami ir ignoruojami, o juos rimtai vertinantis žmogus iš anksto būna paskelbtas "paplaukusiu" ar net psichiškai nesveiku. Suveikia kubinio Mėnulio principas.

Problemos esmė

Dabartiniu metu masinės sąmonės psichologija yra gana gerai išnagrinėta, todėl galima gana efektyviai manipuliuoti žmonėmis, jų tarpe skleisti tam tikras nuostatas ir jas pateikti kaip neginčijamą teisybę.

Įsivaizduokite, jeigu visi televizijos kanalai, radijo stotys, kitos žiniasklaidos priemonės staiga paskelbia apie sensacingą atradimą: Žemės palydovas Mėnulis yra ne rutulio formos, o... kubas. Mes jį matome kaip apskritimą dėl Saulės spindulių atspindėjimo ypatybių, spindulių lūžio atmosferoje, kubo pasisukimo į mus kampo ir taip toliau. Mokslo leidiniai spausdina straipsnius ir sufalsifikuotas krateriais išvagoto kubo nuotraukas. Pasisako autoritetingi astronomai, profesoriai, akademikai. Informacinė banga perbėga per visą pasaulį.

Gal po milijoninio pasakymo „Mėnulis - kubo formos!", o gal ir anksčiau, žmonės pradės priimti šį teiginį kaip kažką savaime suprantamo, trivialaus ir, galiausiai, kaip teisingą. Juk iš Žemė kažkada buvo laikoma plokščia, nes „visi taip sako“.

Kodėl žmonės patikės, kad akys juos apgauna? Žymiai lengviau gyventi, pasinaudojant parengtomis tezėmis ir koncepcijomis, kurias naudoja visi aplinkui. Neišsiskirti iš minios, visiems būti savu, o ne kažkokiu keistuoliu ir „balta varna".

Suprantama, keistuoliams automatiškai priskiriami tie nedaugelis ,,ne-normalių“ žmonių, kurie teigia, kad per televizorių aiškinamos nesąmonės, kubo formos planetų negali būti, jos tokiomis iš principo negali susiformuoti, žmonės yra žiauriai apgaudinėjami.

Skraidančios lėkštės

Galingos ir kompleksines informacinės bangos planetos gyventojus apdoroja ilgai ir metodiškai. Pramoginiai filmai, komiksai, ekspertų pateikti dokumentinių patvirtinimų paneigimai ir trivialūs paslaptingų įvykių paaiškinimai - visa tai patikimai paruošė žmonių sąmonę, įskiepijo nepaneigiamą stereotipą, kad „skraidančiomis lėkštėmis tiki tik žmonės, turintys keistenybių, rimtai žiūrėti į NSO negalima".

NSO fenomenas buvo prilygintas telepatijai, burtams, siaubo literatūrai, pasakoms ir kitokiai beletristikai. Bet kurie įrodymai akimirksniu buvo ekspertų „demaskuojami", o tyrinėtojai išvadinamo nesąžiningais falsifikatoriais ar klystančiomis savo iliuzijų aukomis.

Solidus mokslininkas, nesutinkantis su visuotiniu svarbaus fenomeno neigimu, rizikuoja netekti savo autoriteto ir tapti pajuokų objektų ar net visiškai būti išvarytu iš akademinės visuomenės. Ryškus to pavyzdys - Erichas fon Denikenas. Kiek šio tyrinėtojo adresu buvo išsakyta ir parašyta paniekinančių epitetų! Ir visa tai dėl to, kad žmogus nepabijojo būti „balta varna".

Pats iškalbingiausias atvejis

Pats iškalbingiausias ir, galima pasakyti, klasikinis atvejis, patvirtinantis kubinio Mėnulio principą, įvyko su sutuoktiniais Bete ir Barniu Hilais. Viskas prasidėjo 1961 m. rugsėjo 19 d., kai juos pagrobė ateiviai. Ką gali nustebinti pagrobimas? Nieko. Visi matė kino filmus apie ateivius, visi žino, kad tai fantastika, todėl niekas rimtai į tokius liudijimus nežiūri. Tačiau šį kartą kai kas įvyko ne taip, kaip buvo laukiama.

Pirma, hipnozės seanso metu Betė prisiminė žvaigždžių žemėlapį. O kruopšti ir atkakli mokytoja Mardžerė Fiš, besidominti astronomija, sugebėjo identifikuoti žemėlapyje pavaizduotus objektus. Ji nustatė, kad ateiviai atvyko iš Tinklelio žvaigždyno, kuris matomas pietiniame pusrutulyje. Įdomu tai, kad tris žvaigždes, apie kurias Betė pranešė 1964-ais metais, astronomai surado tik 1969-ais metais.

Antra, praktiškai iki pat Tinklelio žvaigždyno driekiasi pietinė labai ilgo Eridano žvaigždyno dalis. Kaip teigia astronomai, netoli Tinklelio (žiūrint iš Žemės) yra žvaigždė „82 Eridani", aplink kurią skrieja mažiausiai trys planetos, aptiktos 2011-ais metais.

Trečia, šalia Tinklelio žvaigždyno yra Aukso Žuvies žvaigždynas (nepainioti su Žuvų žvaigždynu). Ten 2012-ais metai irgi buvo aptikta planeta.

Teoriškai iš Tinklelio žvaigždyno pusės tikrai kažkas galėjo atskristi, nes ten planetų yra. Tačiau jos buvo aptiktos vos prieš keletą metų, o 1964-ais metais Betė Hil apie jas nieko negalėjo žinoti.

Ji negalėjo nurodyti netgi trijų žvaigždžių, kurios buvo atrastos, praėjus penkeriems metams po hipnozės seansų. Tačiau apie jas žinojo ir nurodė.

Ar tai yra kontaktų su ateiviais realumo įrodymas? O tuo pačiu - ir paties ateivių egzistavimo fakto įrodymas? Ko gero, taip. Tačiau atsirado kažkokie tyrinėtojai, kurie išreiškė abejones Betės parodymais. Buvo paleista daugybė prasimanytų argumentų, kurie diskreditavo tiek pačią moterį, tiek ir jos žodžius.

Tokiu būdu nepaneigiamas kontakto su ateiviais faktas buvo nugramzdintas pseudomokslinių skeptiškų argumentų jūroje, šio fakto niekas rimtai ir netyrė. Žmonių sąmonėje Mėnulis liko kubo formos.

Ką ir kaip daryti

Fenomeno tyrinėtojai, įgavę patirties, puikiai supranta, kad ir kokius įrodymus jie gautų, kad ir kokie iškalbingi būtų faktai, niekas negali atsilaikyti prieš šmeižto ir pajuokų bangą.

Kaip tokiu atveju turi elgtis tyrinėtojas? Tikrai nereikia net bandyti įtikinti savo teisumu milijardus skeptikų. Jie neatsikratys stereotipų, netgi jei ateivių laivas nusileistų pievelėje prie jų namo. Jie teigtų, kad tai yra tik iliuzija arba kažkieno piktas pokštas. Jiems kažką įrodinėti nėra prasmės. Tai tas pats, kas vėduoklėmis vaikyti debesis. Geriau pasilaikyti vėduoklę karštoms saulėtoms dienoms.

Reikia rinkti liudininkų pateiktus faktus, vaizdo medžiagą ir visa tai išsaugoti skaitmeninėse laikmenose, labai kruopščiai tikrinti duomenis, keistis informacija su tais bendraminčiais, kurių gal ir nėra daug, tačiau kurie sugeba mąstyti, išeinant už stereotipų ribų. Užsiimti mokslu vardan mokslo, o ne savireklamos tikslais. Saugoti lukštuose surastus grūdus. Entuziastams susivienyti labai padeda internetas.

Jeigu NSO fenomenas egzistuoja, tai iš šio reiškinio negalima bus amžinai tyčiotis. Juk kažkada buvo baigta tyčiotis iš keistuolių, kurie teigė, kad Žemė yra apvali. Ir kas žino, gal tyrinėtojų surinkta medžiaga padės suprasti tai, su kuo žmonija anksčiau ar vėliau gali susidurti.