So­vie­ti­nės KGB nuodų panaudojimo versijos

Tetrachlordibenzodioksinas (TCDD) – „Dioksinas“

TCDD paprastai vadinamas dioksinu. Tai bespalvė ir bekvapė medžiaga. Dioksino yra „Agent Orange“, kurį JAV naudojo Vietnamo karo metu, sudėtyje. Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros duomenimis, TCDD laikomas kancerogeniška žmonėms medžiaga.

Viktoras Juščenko

Ukrainos politikas Viktoras Juščenko buvo apnuodytas pavojingu TCDD kiekiu 2004 metų pabaigoje priešrinkiminės prezidentinės kampanijos metu, kai pagrindinis jo varžovas buvo prorusiškas kandidatas Viktoas Janukovičius.

Atliktų analizių duomenimis, Juščenkos organizme buvo antroji pagal dydį TCDD koncentracija, kada nors išmatuota žmogui. Dėl apnuodijimo pasireiškė chroniška aknė, stipriai deformavusi veido odą, o sveikimas vyko itin lėtai.

Viktoras Juščenko ir Julija Timošenko „oranžinės revoliucijos“ metu

Jušenko, pasisakęs už Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą ir šalies narystę NATO, yra pareiškęs, kad jo apnuodijimas „nėra asmeninis reikalas“, ir apkaltino Rusijos valdžią trukdymu tyrimui,turėjusiam rasti apnuodijimo kaltininkus.

Pagal oficialius rinkimų rezultatus, Janukovičius buvo paskelbtas nugalėtoju, tačiau tai pradėjo protestus, vėlia pavadintus „oranžine revoliucija“. Ukrainos Aukščiausiasis teismas, patikrinęs balsavimo rezultatus, nusprendė, kad rezultatai buvo pataisyti Janukovičiaus naudai, ir paskelbė naujus rinkimus, kurio laimėtoju tapo Juščenko.

Zarinas ir kiti nervus paralyžiuojantys preparatai

Zarinas – beskonis ir bekvapis nervus paralyžiuojantis skystis. Jis sukelia mirtį nuo uždusimo, kadangi auka nebegali kontroliuoti kvėpavimo procese dalyvaujančių raumenų. Itin pavojingas įkvėptas. Zarinas lengvai garuoja, jo garai į kūną gali prasiskverbti per odą. JTO priskyrė zariną masinio naikinimo ginklams. Zarino saugojimas uždraustas Cheminio ginklo konvencija.

Ibn al-Khattab

Remiantis FST pareiškimais, operatyviniai darbuotojai 2002 m. užmušė kariavusį dešimtajame dešimtmetyje ir antrojo tūkstantmečio pradžioje čečėnų sukilėlių lauko vadą Khattabą. Khattabo giminaičiai ir šaltiniai Čečėnijoje tvirtina, kad vadas mirė netrukus po to, kai atplėšė jam siųstą laišką, padengtą „greitai veikiančiu nervus paralyžiuojančiu preparatu, galbūt zarinu ar analogiškomis savybėmis pasižyminčiu preparatu“.

Ricinas

Sovietų Sąjungoje Šaltojo karo metais kaip ginklas naudotas nuodas ricinas. KGB agentai įtariami mažiausiai trimis bandymais nužudyti šiuo ginklu perbėgėlius iš Varšuvos pakto šalių.

Ricinas gaunamas iš Ricinus communis (paprastojo ricinmedžio) sėklų, iš kurių spaudžiamas ricinos aliejus. 8 suspaustų sėklų minkštimas laikomas pavojinga suaugusiam žmogui doze. Tačiau mirties nuo ricinmedžio sėklų valgymo atvejai reti, nes sėklų lukštas sunkai pasisavinamas ir žmogaus organizmas šį toksiną geba suvirškinti.

Ricinas pavojingiausias, jei į kraujotakos sistemą pakliūna per injekciją. Kelių valgomosios druskos kristalų dydžio išvalyto ricinos nuodų miltelių pakanka žmogui nužudyti.

Georgijus Markovas

Georgijus Markovas

Liūdniausiai pagarsėjęs vadinamosios „lietsarginės žmogžudystės“ atvejas – 1978 metais įvykdyta bulgarų disidento Georgijaus Markovo žmogžudystė Londone. Markovas, bendradarbiavęs su BBC ir Radio Svoboda, mirė po 4 valandų nuo dūrio lietsargyje paslėpta ricinu apnuodyta adata. Dūris buvo atliktas tuo metu, kai Markovas sėdosi į autobusą ant Waterloo tilto.

Vladimiras Kostovas

Dešimčia dienų anskčiau buvo įvykdytas analogiškas pasikėsinimo bandymas – į dirbusį Radio Svoboda bulgarų perbėgėlį Vladimirą Kostovą. Jam į nugarą įdūrė adata su tokiu pačiu preparatu vienoje Paryžiaus metro stočių 1978 m. rugpjūtį. Tačiau injekcijos dozė buvo nedidelė ir Kostovas išgyveno.

Borisas Koržakas

1981 metų rugpjūtį, lankydamasis Virdžinijos valstijos prekybos centre, į kepenis ricinos rutuliuku, paleistu iš orinio šautuvo, buvo sužeistas Borisas Koržakas – išaiškintas dvigubas CŽV agentas. Koržakas išgyveno, ir pasikėsinimu visada kaltino KGB.

Neidentifikuoti nuodai

Hafizullah Amin

Šaltojo karo laikų afganų politikas Hafizullah Aminas tris mėnesius valdė Afganistaną p to, kai jo nurodymu buvo nužudytas prosovietiškai nusiteikęs Afganiztano prezidentas Nur Muhammad Taraki. Sovietų valdžia kaltino Aminą, kad jis yra CŽV agentas. KGB agentas, sugebėjęs gauti virėjo darbą prezidento rūmuose, pabandė nunuodyti Aminą 1979 m. gruodžio 13 dieną. Tačiau Aminas įtarė, kad jį norima nunuodyti, ir susimainė valgiu ir gėrimu su savo žentu. Šis susirgo ir buvo nugabentas į Maskvą gydymui. Po dviejų savaičių Aminas buvo užmuštas, sovietų kariams šturmuojant rūmus. Afganistano prezidentu tapo Babrakas Karmalis.

Ana Politkovskaja

Ana Politkovskaja

Žurnalistė ir teisių gynėja, Kremliaus kritikė Ana Politkovskaja buvo sunkiai apnuodyta 2004 m. rugsėjį, kai išgėrė arbatą, skrisdama oro kompanijos „Aeroflot“ reisu. Politkovskaja skrido į Beslaną, kur tuo matu teroristai mokykloje laikė įkaitus. Politkovskaja buvo tikra, kad ją bandė nunuodyti FST agentai. Remiants spaudos pranešimais, buvo panaudotas nežinomas toksinas, pagamintas vienoje iš slaptų chemijos laboratorijų, likusių nuo sovietų laikų. Po dviejų metų Politkovskaja buvo nušauta savo namo laiptinėje Maskvoje.