Tiesos paieška. NSO

Kitą dieną po Pearl Harbor antpuolio, pirmąkart JAV istorijoje San Franciske sukaukė oro pavojaus sirenos. Miestas buvo užtemdytas, kareiviai skubėjo paruošti priešlėktuvinius pabūklus, prižiūrėtojai bėgiojo nuo vienų durų prie kitų liepdami užgesinti šviesas... Pranešta, kas per sumaištį įvyko kelios eismo nelaimės. Žmonės slėpėsi iš baimės, kad pradės kristi bombos, nes, kaip pranešta, "priešo lėktuvai" artinasi prie vakarų pakrantės.

Nepaisant, kad patyręs armijos personalas ir daug civilių pranešė apie 15-60 lėktuvų, o karinis jūrų laivynas pasiuntė laivus ištirti teritoriją, o Oro pajėgos pasiuntė naikintuvus persekioti "priešą", nieko nebuvo rasta. Minėtieji "priešo lėktuvai" dirgo jūroje. 4-osios naikintuvų komandos generolas William Ord Ryan paklaustas, ar, jo manymu, tai buvo japonų lėktuvai, atsakė, kad "tai ne kariniai lėktuvai, ne jūrų laivyno lėktuvai, ir, galite būti tikri, tai ne civiliai lėktuvai". Ir tai buvo išspausdinta pirmajame "The Times Union" 1941 m. gruodžio 9 d. puslapyje.

Panašių situacijų buvo ir rytų pakrantėje. Kiekvienu atveju būdavo panaudojamos gynybos pajėgos. Išsiunčiami laivai ir naikintuvai, Nė karto nebuvo aptikta jokių orlaivių ar jiems skirtų laivų (lėktuvnešių ir pan.) Ir nors "neatpažinti orlaiviai" buvo matomi radaruose, nebuvo jokių pranešimų apie "priešo laivus". Ir būtų neįtikėtina, kad priešas siųstų tuzinus bombonešių prie priešo teritorijos vien jų parodymui.

Bet nors abiejų pakrančių armijos generolai šiuos "pamatymus" priėmė labai rimtai ir pasisakė viešai, Vašingtonas skubėjo paneigti tuos įvykius tvirtindami tai buvus tik pavojaus bandymais (ten pat).

Reikia prisiminti, kad tuo metu dar nebuvo terminų NSO ar "skraidančios lėkštės". Tad "neatpažinti orlaiviai" buvo suprantama kaip lėktuvai. Bet įdomiausias dalykas yra tai, kaip Vašingtonas juos "paaiškino". JIE MELAVO! Ir nesvarbu, kokie galėjo būti motyvai (baimė, kad kils panika), - faktas, kad jie neigė, ką karininkai pranešė spaudai. Ir tai pirmas "sąmoningas veiksmas", kai buvo paveikiama visuomenės nuomonė.

Vėliau, karo metu, sąjungininkų pilotai pranešinėjo apie neatpažintus objektus, sekančius jų lėktuvus. Netrukus jie buvo įvardinti "Fū naikintuvais". To meto animuotas veikėjas Smokey Stover pasakė frazę "Where there's foo there's fire" (kur dūmai, ten ir ugnis), kuri paskatino jų įvardijimo atsiradimą.

Jie sukėlė sąmyšį. Oro pajėgos uždraudė juos aptarinėti ir OOS tyrė visus pranešimus, nes buvo galvota, kad tai slaptas priešo ginklas. Ir vėl jų "pateikimą" visuomenei valdė kariškiai, o personalai draudė apie ta kalbėti, nes buvo baiminimasi, kad tai gali būti priešo "super-technologija" ar "ginklas". Ir žiniasklaidoje apie juos nebuvo minima iki pat 1944 m., kai paaiškėjo, kad "Fū naikintuvus" matė i vokiečių bei japonų pilotai, laikę juos sąjungininkų technologijos "kūriniais".

1946 m. buvo pranešima apie "vaiduokles raketas' virš Skandinavijos ir baltijos jūros. Vakarai spėjo, kad sovietai testuoja naują slaptą ginklą, nors kremlius ir neigė tai. 1946 m. rugpjūčio 22 d. Britų "Daily Telegraph" pareiškė, kad Norvegijos karinė vadovybė uždraudė jas minėti spaudoje, o pranešimus apie jas perduoti Žvalgybos departamentui. Ir vėl faktas, kas informacija nuslepiama ir prižiūrima vyriausybės.

Ir kitą vasarą įvyko pagarsėjęs įvykis. Verslininkas ir patyręs pilotas Kenneth Arnold skrido per Kaskadų kalnus iš Chehalis į Yakima (Vašingtono v.), kai išvydo blyksnį, o vėliau pastebėjo keistą objektų darinį, skrendantį netoli Baker kalno. Nuo jo apibūdinimo prigijo "skraidančių lėkščių" terminas.

Pranešimai pylėsi iš JAV ir kt. šalių Centrinė žvalgybos grupė (CIG, CŽV pirmtakė) registravo pranešimus apie "raketas vaiduokles" Švedijoje, o kontržvalgyba (CIC) su FTB tyrė JAV pranešimus. Tuntais ėjo žinutės laikraščiuose. Ir pagaliau TAI įvyko!

Viena "skraidančių lėkščių" nudribo 1947 m. liepos mėn. netoli Roswell. Jau pasirodžius pranešimui spaudoje iš bazės, jis buvo "paneigtas" sakant, kad tai tik "oro balionas". Vadovybė stengėsi įtikinti visuomenę, kad specialistai, matę balionus vos ne kasdien, šio neatpažino.

Tie paneigimai būtų tiesiog juokingi, jei tema nebūtų rimta. Ir užteko vieno Stanton Friedman skambučio 1978 m. vasarį apklausiant Jesse Marcel - ir visuomenės nuomonė vėl pasikeitė. Kaip ir padėtis pasaulyje - išleistas nacionalinio saugumo aktas, Europa ir japonija atsistato, "šaltasis karas" su sovietais. O NSO sukiojasi šalia "jautrių" šaliai vietų. Oro pajėgos ima aiškinti, kad tai tėra pelkių dujos, masinės haliucinacijos, kamuoliniai žaibai ar šiluminiai pasikeitimai ore ir pan.

Nuo 1972 m. NSO tyrimas priskiriamas CŽV OSI padaliniui, koordinuojant veiksmus su ATIC, faktus slepiant nuo žiniasklaidos ir visuomenės. 1953 m. buvo surinkta H.P.Robertson vadovaujama grupė, į kurią įėjo branduolinės fizikos mokslininkas Samuel A.Goudsmit, aukštųjų energijų fizikas Luis Alvarez, radarų ir elektronikos ekspertas Thornton Page, geofizikas Lloyd Berken. Jų tyrimo rezultatas buvo dar vienas sprendimas apie manipuliavimą informacija.

Šiuo metu JAV vyriausybė sakosi nesidominti NSO nuo pat 1969 m. "Žydrosios knygos" projekto užbaigimo "Condon ataskaita". Bet šiuolaikinėmis technologijomis registruojama daug neaiškių reiškinių. NSO daug kartų persekiojo naikintuvai (kai kurie jų dingo). Apklausos rodo, kad dauguma gyventojų tiki, kad esame ne vieni.

Kas žino, kaip yra iš tikrųjų?