Tolimosios galaktikos imperatorius

Vieną 1953-ųjų metų vasaros dieną į gydytojo Lindnerio kabinetą Baltimorėje įėjo ne visiškai įprastas pacientas - vieno iš įslaptinto valstybinio centro Naujojoje Meksikoje darbuotojas.

Jis buvo nukreiptas pas žinomą terapeutą, turintį didelį autoritetą medicinos sluoksniuose, nes laboratorijos, kurioje darbavosi šis žmogus, viršininkas pastebėjo kai kurias jo elgesio keistybes. Tačiau jau pirmomis bendravimo minutėmis lankytojas gydytojui padarė visiškai normalaus žmogaus įspūdį. Jis turėjo simpatišką veidą, aukštą kaktą, protingą žvilgsnį.

Štai ką rašo 1955-ais metais išleistoje knygoje Robertas Lindneris „Valanda iš 50 minučių: tikrų psichoanalizės praktikos istorijų kolekcija“: „Mintis apie šį vyrą, kaip apie beprotį mokslininką, išgaravo, kai pamačiau jį savo kabinete. Vidutinio ūgio energingos išvaizdos vyras, ryškiomis ir šviesiomis akimis, apsirengęs puikios medžiagos kostiumu, kuris nė trupučio nebuvo susiglamžęs, nepaisant tolimos kelionės ir drėgmės“.

Tačiau pirmasis įspūdis išsisklaidė, kai Kerkas Alenas (tokiu pseudonimu gydytojas vyrą vadino knygoje) ėmė pasakoti apie savo vizito pas psichoterapeutą priežastį. Jis pareiškė, kad sugeba keliauti po kosmose esančius pasaulius, apsilankė daugelyje jų ir netgi valdė imperiją galaktikoje, nuo Žemės nutolusioje per šimtus šviesmečius.

Kaip įrodymą vyras pateikė kelias išsipūtusias bylas su mašinėle atspausdintais lapais. Tai buvo ataskaita apie jo kosminę odisėją - 200 skyrių, 12 tūkstančių lapų. Prie šių memuarų dar buvo pridėti didelis tarpplanetinių terminų ir pavadinimų žodynas, 82 spalvoti nežinomų planetų žemėlapiai su jose esančiais žemynais, 61 eskizas architektūrinių įžymybių, pastatytų tų šalių, kuriose jis lankėsi, gyventojų, ir daugybė nežinomų žvaigždynų žemėlapių.

Be viso to, lankytojas pateikė ir 200 puslapių monografiją, kurioje Alenas Kerkas aprašė savo galaktinės imperijos valdymą. Šio darbo gale buvo pateikta lentelė su svarbiausių įvykių datomis, pavyzdžiui, mūšių, kuriuose nugalėjo šauni kariuomenė, jam protingai vadovaujant.

Gydytoją galutinai „pribaigė“ Aleno pateikti 44 teminiai segtuvai, kuriuose buvo surinkta detali informacija apie įvairias į jo galaktinę imperiją įeinančias planetas.

Ant kiekvieno segtuvo buvo kruopščiai užklijuotos etiketės, pavyzdžiui „Srom Omlos I planetos fauna“, „Transporto sistema Seranebe“ ar „Vieningosios lauko teorijos ir dangaus mechanikos pritaikymas kosminiams skrydžiams“. Alenas taip pat pateikė 306 paveiksliukus, kuriuose buvo pavaizduoti kitų planetų gyvūnai, augalai, vabzdžiai, gyventojų rūbai, transporto priemonės, ginklai, muzikiniai instrumentai ir baldai.

Visa ši medžiaga sudarė tokį ryškų ir detalų išgalvotos realybės paveikslą, kad kosminės sagos „Žvaigždžių karai“ kūrėjai, palyginus su Alenu, buvo labai ribotos vaizduotės. Jeigu Kerkas Alenas visą šią medžiagą būtų parodęs kokiam leidėjui, tikriausiai, būtų tapęs milijonieriumi.

Tačiau yra vienas skirtumas. Džonas Tolkienas, Džordžas Martinas ir kiti fantastinės literatūros žanro klasikai, kurdami savo pasaulius puikiai suvokė, kad Viduržemis ir Septynios karalystės - tai tik jų vaizduotės žaidimas. O štai Kerkas Alenas taip užsižaidė, kad patikėjo jo fantazijos sukurtų pasaulių realybe. Jis tiesiog gyveno šiuose pasauliuose, nutoldamas nuo žemiškosios tikrovės.

Vaizduotės spąstai

Robertas Lindneris atsidūrė sunkioje padėtyje. Kaip elgtis su tokiu neįprastu pacientu? Kaip jį sugrąžinti iš iliuzijų pasaulio į žemiškąją realybę ir padėti vėl tapti pilnaverčiu ir naudingu visuomenės nariu? Jis suprato, kad susidūrė su labai sudėtingu psichinio sutrikimo atveju, kurio gydymas turi vykti labai delikačiai.

Dėl šios priežasties gydytojas atsisakė šoko terapijos, kaip pernelyg ekstremalaus metodo. Netaikė ir hipnozės, nes baiminosi, kad šios procedūros gali tik pabloginti paciento būseną. Vietoje šių metodų gydytojas nusprendė pats pasinerti į fantastinį Aleno pasaulį, atidžiai išnagrinėti pateiktus dokumentus ir, aptikus nesutapimus ar prieštaravimus, juos nurodyti ligoniui ir tokiu būdu įrodyti, kad jo kosminė epopėja nėra realybė.

Tačiau nutiko kais kas netikėta. Vis labiau pasinerdamas į Aleno fantazijas, kiekvieną dieną sužinodamas vis daugiau detalių apie šių išgalvotų pasaulių sandarą, Lindneris pats vos nepateko į svetimos vaizduotės spąstus. Jis vis dažniau ėmė pastebėti, kad apie šią prasimanytą galaktiką pradėjo galvoti kaip apie realiai egzistuojančią. Tai reiškia, kad paciento liga praktiškai paveikė ir gydytoją.

Ištrūkti iš šių spąstų gydytojui Lindneriui padėjo paties paciento elgesys. Alenui galiausiai nusibodo begaliniai gydytojo klausinėjimai apie jo imperiją. Jam visiškai nepatiko svetimo žmogaus grubus įsiveržimas į jo sukurtą realybę. Tai buvo tik jo pasaulis, Alenas visiškai nenorėjo savo fantazijomis dalintis dar su kažkuo kitu.

Vieną dieną Kerkas gydytojui Lindneriui pareiškė, kad visas šis kosminis pasaulis, jo kelionės erdvėje ir laike - tai tik kvaili prasimanymai. Tai reiškė, kad ligonis pasveiko. Tačiau iš laboratorijos Naujojoje Meksikoje jam teko išeiti, nes vadovybė ir toliau nelabai juo pasitikėjo. Vyras persikėlė į kitą miestą, jo pėdsakai dingo. O daktaras Lindneris dar ne vienus metus buvo paveiktas Kerko Aleno fantazijų įspūdžio.

Požeminio pasaulio Valdbruchteris

Gali būti, kad paciento, žinomo Kerko Aleno pseudonimu, ligos recidyvas pasikartojo, praėjus 10 metų nuo aprašytųjų įvykių. Apie tokį medicininiu požiūriu sudėtingą atvejį papasakojo psichoterapeutas Ričardas Breneris iš Kalifornijos knygoje „Už realybės ribos“.

Žodinis paciento portretas ir jo elgsenos maniera praktiškai visiškai sutampa su Kerko Aleno asmenybe, tik kiek vyresnio.

Ir darbavosi jis taip pat įslaptintoje laboratorijoje, kurioje buvo vykdomi branduolinio ginklo kūrimo darbai. Ir taip pat savo keistais veiksmais sukėlė savo viršininkų nepasitikėjimą.

Tik šį kartą Alenas keliavo ne į kosmoso platybes, o į požeminį pasaulį. Jis gydytojui papasakojo daug įdomybių apie Krentirmeriją - gnomų imperiją, kurioje jis buvo valdbruchteriu, t.y. kažkas panašaus į ministrą pirmininką, žmogų, artimą imperatoriui.

Savo nuotykius požeminiame pasaulyje, jo geografiją, florą ir fauną, socialinę santvarką, gyventojų
papročius ir kitką Alenas aprašė solidžiame veikale, tiesa, kur kas kuklesniame, palyginus su kosminių pasaulių aprašymu - tik 3600 puslapių. Tačiau pateikiamų žemėlapių, lentelių ir piešinių apimtis ir kokybė taip pat daro įspūdį ir liudija apie nepaprastą autoriaus talentą.

Alenas teigė, kad į požeminį pasaulį pateko per urvų labirintą, esantį po Uolėtaisiais kalnais. Giliai po žeme gyvena gnomai, pasislėpę nuo žmonių dar labai tolimoje senovėje. Jų pasaulis labai panašus į žmonių pasaulį, jame yra lygumos, kalnai, upės, miškai. Tik debesys šviesiai žalios spalvos, o saulė yra tamsiai raudonos spalvos, kokia būna Žemėje nusileidžiant. Požeminė saulė - tai, atseit, Žemės branduolys.

Požeminio pasaulio socialinė santvarka - absoliutinė monarchija. Imperatoriaus valdžia yra beribė, tačiau jis ja nepiktnaudžiauja, valdo išmintingai, rūpindamasis visos liaudies ir valstybės gerove.

Gnomų civilizacija, skirtingai nuo žmonių, nepasuko technokratiniu keliu. Jie moka iš rūdos išgauti metalą, iš jo gaminti ginklus, papuošalus ir reikalingus buityje daiktus. Tačiau požeminiame pasaulyje nėra lėktuvų, traukinių ir automobilių. Krentirmerijos gyventojai keliauja ir skraido prijaukintais dinozaurais. O šalies klimatas, flora ir fauna atitinka tam, kas buvo Žemėje kreidos periodu.

Natūralių priešų gnomai neturi, karai baigėsi prieš daugelį tūkstančių metų, įsigaliojo amžina taika, todėl imperija visas žaliavas ir lėšas gali naudoti gyventojų gerovės didinimui bei mokslo ir meno vystymui.

Į viršutinį pasaulį požemio gyventojai žiūri labai nepatikliai, todėl stengiasi visais būdais išvengti kontaktų su žmonėmis.

Deja, Ričardas Breneris nebuvo toks išmintingas, kaip Robertas Lindneris. Jis pacientui paskyrė medikamentinį gydymą. Psichotropinių preparatų dozės užmušė paciento fantaziją, jis tapo „normaliu“ žmogumi. Tolimesnis pasveikusio Kerko Aleno (jeigu tai tikrai buvo jis) likimas nėra žinomas. Taip pat nežinoma, kur yra bylos su jo prasimanytų kosminio ir požeminio pasaulių aprašymais. O gaila...