Valgom šokoladą ir lieknėjam!

Protingai, pasirodo, elgiasi žmonės, valgantys šokoladą rytais. Tai ne dar vienas mitas apie šį populiarų skanėstą, o medicininis faktas.

Pasirodo, rytais – maždaug iki 11–12 valandos – medžiagų apykaita mūsų organizme yra sparčiausia. Vėliau šis procesas sulėtėja ir vakarop vos bepakruta. Kūnas pradeda deginti vis mažiau kalorijų, o ko nesudegina, „sandėliuoja“ kaip riebalinį audinį. Taigi į vakarą mes pradedame storėti…

Gero po truputį ir geriau – rytais

Biochemijos ekspertai iš Tel Avivo universiteto įrodė, kad jeigu prie įprasto pusryčių maisto bus pridėtas dar šokoladas – kaip savotiškas desertas, – per dieną organizmas reikalaus mažiau saldžių užkandžių.

Ieškodami patvirtinimo savo teorijai izraeliečiai mokslininkai ištyrė dvi grupes pacientų, kuriems diagnozuotas nutukimas. Buvo parengtas eksperimentas: pirmosios grupės atstovai pusryčiams gaudavo tik nekaloringų produktų, o antrosios grupės – tokio pat maisto, bet dar ir šokolado porciją.

Per tris mėnesius „šokoladinė“ grupė numetė šiek tiek daugiau svorio nei išskirtinai sveikai maitinęsi tyrimo dalyviai. Bet tai dar ne viskas: šokolado gaudavę pacientai tvirtino, kad mesti svorį jiems buvo nepalyginti maloniau ir lengviau, nes ne tik nekamavo liguistas saldumynų ilgesys, bet ir jie visą dieną nejautė jokio noro užkandžiauti riebiu ir kaloringu maistu.

Tam, kad būtų lengviau susidorota su buitiniu ir darbiniu stresu, reikia suvalgyti iki 30 g juodojo šokolado kasdien.

Mokslininkai tokį paradoksą aiškina tuo, kad kakavos pupelėse esanti medžiaga teobrominas slopina alkio hormono grelino išsiskyrimą organizme. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad galite kimšti šokoladą gabalais ir nepriaugti svorio, įspėja dietologai. Tai vis dėlto labai kaloringas produktas (mažiausiai kalorijų juodajame šokolade – apie 550 šimte gramų). Tad jeigu lieknėjate, perdien galite suvalgyti ne daugiau kaip 10 g šokolado – taigi vieną kvadratėlį.

Pats skaniausias vaistas nuo persivalgymo

Seniai ne paslaptis, kad šokoladas, konkrečiau, jame esančios kakavos pupelės ir gliukozė, aktyvuoja vadinamojo laimės hormono serotonino gamybą smegenyse. Tačiau Kentukio (JAV) universiteto biochemikai atrado dar vieną šokolado savybę: jis slopina agresyvumą. Nes padidėjusi gliukozės koncentracija smegenyse nuteikia mus pozityviai ir net padeda greičiau užmiršti nuoskaudas.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad šokolado mėgėjams geriau už kitus sekasi protinė veikla. Ir dar jie mano, jog tam, kad būtų lengviau susidoroti su buitiniu ir darbiniu stresu, kasdien reikia suvalgyti iki 30 g juodojo šokolado.

Meilės sėkmė garantuota!

Kaselio (Vokietija) universiteto endokrinologai įrodė, kad šokoladas padeda mūsų organizmui gaminti rūpesčio ir meilės hormoną oksitociną. Taigi, reikia manyti, neatsitiktinai jau amžius gyvuoja tradicija įsimylėjėliams vienas kitam dovanoti šokoladą, o romantiška vakarienė neįsivaizduojama be vienokio ar kitokio deserto su šokoladu.

O kai šio antinksčių išskiriamo hormono trūksta, pradeda kamuoti nepaaiškinamas ilgesys, didėja nerimastingumas ir dirglumas.

Nors egzistuoja daugybė šokolado rūšių, sveikiausiu vis dar laikomas juodasis.

Šokoladas gelbsti kepenis…

Žmonėms, sergantiems kepenų ligomis, mokslininkai pataria kasdien pasilepinti gabalėliu karčiojo šokolado. Taip, visada buvo griežtai pabrėžiama, kad nesveikoms kepenims saldumynai kenkia. Tačiau Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkai neseniai tarptautiniame kongrese, skirtame kepenų ligomis, pareiškė, jog jau artimiausioje ateityje pacientams nesveikomis kepenimis gydytojai juodąjį šokoladą ne šiaip rekomenduos, o skirs kaip vaistą.

Pasirodo, šis skanėstas gali sumažinti kepenų kraujagyslių pažeidimus. O kepenų kraujagyslių distrofija neretai nustatoma žmonėms, kamuojamiems kepenų suriebėjimo, moksliškai – riebalinės hepatozės.

Beje, tai viena dažniausių problemų, kamuojančių mėgėjus persivalgyti ir piktnaudžiauti alkoholiu.

…ir stiprina dantis

Cukrūs didina rūgštingumą burnos ertmėje, o rūgštys ardo dantų emalį. Dėl to tokie saldumynai, tarkime, ledinukai ar irisai, mūsų dantims – tarsi uždelsto veikimo bomba. To negalima pasakyti apie juodąjį šokoladą.

Kokybiškame šokolade be priemaišų yra tanino, fluoro, fosforo, kalcio – ir visi jie naudingi dantims. O dar kakavos sviestas sudaro plėvelę, saugančią dantų emalį nuo pažeidimų.

Taigi grynas juodasis šokoladas, kuriame mažai cukraus, dantims nepavojingas. Tik, įspėja dietologai, svarbu nepainioti tikro šokolado su šokolado batonėliais ar šokoladiniais saldainiais.

Aišku, ir juodasis šokoladas kartais kenksmingas: jeigu jo, kaip ir kiekvieno produkto, valgoma pernelyg daug, visi pranašumai virs trūkumais.

Itin atsargioms su šokoladu derėtų būti nėščiosioms, antsvorio turintiems žmonėms, visiems, ką kamuoja nemiga, diabetas, virškinimo problemos. Nepamirškite, kad šokoladas įaudrina nervų sistemą, todėl vaikams galite leisti suvalgyti šokoladuką ne vėliau kaip likus 3–4 valandoms prieš miegą.

O kiek galima valgyti?

Savo profilaktines ir gydomąsias savybes šokoladas atskleidžia tik valgomas nedideliais kiekiais. Suaugusiam žmogui tai maždaug 10–20 g per dieną, arba 3–4 šokolado plytelės per mėnesį, sako dietologai. Vaikams, priklausomai nuo jų amžiaus, porcijos turėtų būti 2–3 kartus mažesnės.

Beje, nors suaugusiesiems kartusis šokoladas pats tinkamiausias, vaikams jo duoti nederėtų – turi per daug kofeino. Kad skanėstas neįaudrintų dar nesubrendusios nervų sistemos, mažiesiems galima skanauti tik pienišką šokoladą.

Ir dar vienas specialistų patarimas: šokoladą geriau ne kramtyti, o čiulpti. Tada visos naudingosios medžiagos greičiau patenka į kraują.

Kokį geriausia rinktis

Kartusis šokoladas. Jo sudėtyje yra nuo 74 iki 99 procentų kakavos produktų. Kuo aukštesnis procentas, tuo šokoladas sveikesnis ir turi mažiau kalorijų (400–550).

Tamsusis šokoladas. Jeigu ant pakuotės užrašyta, kad jame yra 47 arba 50 procentų kakavos pupelių, vadinasi, gamintojas į šokoladą pridėjo daugiau cukraus arba, tikėtina, dar ir pieno miltelių. Dėl to skanėstas bus šiek tiek kaloringesnis.

Pieniškas šokoladas. Jam gaminti naudojamų kakavos produktų ir pieno miltelių kokybė varijuoja. O kaloringumas būna dar didesnis – apie 650 kalorijų.

Baltasis šokoladas. Pats kaloringiausias (iki 700 kalorijų). Jame nėra kakavos pupelių miltelių – yra tik kakavos sviesto, pieno miltelių ir daug cukraus.

Ko reikėtų saugotis

Šokolado įvairovė didžiulė, gamintojų irgi apstu, todėl visada verta įsiklausyti į patarimą kuo atidžiau išsinagrinėti produkto sudėtį prieš dedant jį į burną. Pavyzdžiui, šokolade būna priedų, kurių derėtų pasisaugoti.

Sorbo rūgštis. Dideliais kiekiais šis konservantas gali sukelti alergiją ir susilpninti hemoglobinui susidaryti būtino vitamino B₁₂ gamybą.

Benzoinė rūgštis. Dažniausia kaip konservantas dedama į šokoladą, turintį hidrintų riebalų. Susikaupus organizme dideliam kiekiui, gali pradėti formuotis vėžiniai navikai.

Palmitino rūgštis. Jos esama palmių aliejuje. Organizmas ją sunkiai virškina ir prastai pasisavina.

Karageninas. Dar žinomas kaip E 407. Šis tirštiklis ir stabilizatorius gaminamas iš vandens dumblių. Nedideliais kiekiais visiškai saugus, tačiau padauginus gali sutrikdyti virškinimą.

Poliglicerolio poliricinoleatas. Arba tiesiog E 476. Emulsiklis naudojamas siekiant padidinti ne itin kokybiško šokolado riebumą, kad jis atrodytų apetitiškiau. Šis maisto priedas kai kuriose pasaulio valstybėse uždraustas. Bet ne Lietuvoje.