Realybė kuri žudo. Žiniuoniai pataria kaip įveikti celiulitą

Žmonės rašo straipsnius apie nieką. Nes reikia sudaryti protinguolių įvaizdį, o dar dabar, kai taip ima populiarėti natūralumas, tai pasirinkus šią kryptį, visai nesunkiai galima susižvejoti pasekėjų. Palankus metas kvailinti patikliąsias patiems net nesusigaudant reikale, kurio imamasi. Šiandien pas mus svečiuojasi dar viena „pieva“, šįkart imunitetiškai natūralistinė. Ją atkartojame kursyvu su klasikiniais mūsų intarpėliais įprastiniu šriftu:

Turbūt kievienas iš mūsų esame labai daug girdėję apie celiulitą, tačiau, deje, dažniausiai apie jį kalbama tada, kai jį jau turime.
Jog neįgytume šios „bėdos“ tereikia tik truputėli daugiau pasirūpinti savimi iš anksto, kas praktiškai nesukelia jokių papildomų nepatogumų, o jau norint atsikratyti celiulito – plušėti teks ilgai ir intensyviai.

Labai įdomu kaip jau tas „truputėlis“ atrodo? Tik žmogus nieko neišmanantis apie medžiagų apykaitą gali teigti, kad nesusidaryti celiulitui pakaks truputėlio pastangų. Oficiali medicina nežino net celiulito atsiradimo priežasčių, o čia siūloma su truputėliu pastangų. Su truputėliu pastangų gautųsi nebent meldžiantis. Anaiptol, pastangų įdėti reikės labai daug. Ir ne vienkartinių, o nuolatinių, besitęsiančių iki gyvenimo pabaigos. Svajotojams patariame perskaityti Bruce Lipton knygą „Tikėjimo biologija“, kad suprastumėte, jog įveikti genetinį palikimą galima tik vienu būdu – nesudarant sąlygų tiems genams aktyvuotis. O tai jau labai didelis ir nuolatinis darbas su savimi visą gyvenimą. Jei tiems, kurių genetiniame kode nėra informacijos apie kiek kitokią riebalų apykaitą, visiškai nereikės kvaršinti sau dėl to galvos, tai linkusioms į apelsino grožį ant šlaunų teks daug ką išsiaiškinti, o po to dar daugiau veikti.

Dauguma mano, jog celiulitas, tik moterų liga, tačiau tai klaidingas požiūris – jo susidarymo lytis nesąlygoja. Celiulitu sirgti gali tiek vyrai, tiek moterys, nes tai priklauso nuo organizmo sandaros.

Taip, celiulitu serga ir vyrai, kurių organizmas labiau primena moterį, o ne vyrą. Ir tai akivaizdžiai liudija apie tai, jog celiulitas susijęs su hormonų gamyba organizme.

Jei žmogaus organizmo masę sudaro per mažas kiekis raumenų, o riebalų kiekis gerokai viršija normas – tikimybė įgyti šį sutrikimą padidėja daugybe kartų. Kad ir kaip būtų keista, nutinka ir taip, jog celiulitą įgyja ir antsvoriu nesiskudžiantys žmonės, tiesiog, kaip minėjome, tai sąlygoja bendra organizmo sandara ir polinkis riebalams kauptis tam tikrose srityse. Ypač didelė rizika tiems, pas kuriuos riebalai yra linkę kauptis aplink sėdmenis.

Taip, tiesa – menkas raumenynas yra vienas iš liudininkų, jog medžiagų apykaita organizme dėl neteisingos mitybos ir fizinės veiklos yra sutrikusi. Todėl celiulitu gali pasidžiaugti ir liesoki. Kai būsite turguje ir pirksite mėsą, atkreipkite dėmesį į lašinius. Jie yra dviejų rūšių – vienus sudaro grynas riebalas, o kitus – raumenuko ir riebaliuko sluoksniai. Jei kiaulaitė buvo vaikoma ir turėjo galimybę ėsti įvairaus natūralaus maisto – žolės ir t.t., mažiau gavo miltų, bulvių, tuomet ji virs antruoju variantu, jei ji buvo tik šeriama miltais, bulvėmis ar kombinuotais pašarais ir gulėjo, tuomet – variantas pirmas. Kuri kiaulė bus labiau linkusi į celiulitą, paliekame spręsti patiems.

Celiulitas, tai ne kas kita, kaip riebalų, šlakų, vandens darinys susikaupęs tarp jungiamojo audinio. Kad šis darinys nesusidarytų, Jūs turėtumėte pasistengti sugebėti laiku tam užkirsti kelią. Kokias priemones turėtumėte pasitelkti į pagalbą?

O tai kodėl tas vanduo, tie riebalai, ir tie šlakai ten kaupiasi? Yra storulių vyrų, kurie neturi celiulito. Ne susikaupime priežastis. Priežasties rašinyje kaip ir nesimato. Kad užkirsti, visų pirma reikia žinoti ką ir kur užkirtinėti.

Užkirskite kelią celiulitui

Oho kaip garsiai riktelėjome!
Labai įdomu ką gi pasiūlys natūralaus gydymo atstovai.

Šiandien anticeliulitinių priemonių yra labai daug. Siūlomi įvairiausi pratimai, kremai, masažai, dar painiau kai vienos priemonės nuneigia kitas, įvyksta prieštaravimai. Kaip elgtis tada?
Pateikiame Jums ne priemones, o celiulito šalinimo ir apsisaugojimo nuo jo sukonkretintus būdus:

Ohoho kaip užsimojom!!!!

Sunormalizuokite savo kūno svorį, jei reikia – atsikratykite antsvorio. Celiulitas – riebalai, todėl esamas ansvoris tik dar labiau juos „pamalonina“ ir jį sustiprina. Sunormalizavę svorį – Jūs panaikinsite ir celiulitui palankią terpę, todėl laikui bėgant, kad ir nenaudotumėte daugiau jokių kitų priemonių, jis turėtų pradėti palaipsniui mažėti.

Tik ką rašėte, kad celiulitas kamuoja ir antsvorio, ir nedaug riebalų turinčius, o dabar taip garsiai pradėjote nuo svarstyklių. Ką pasiūlysite tiems celiulitininkėms liesiokėms? Tai gal visgi ne antsvoris yra priežastis, o kas nors kita. Analizuojate proceso tarpinį etapą, o ne jo pradžią.

Bandydami atsikratyti nereikalingo antsvorio – nebadaukite, darykite tai sveikos, subalansuotos mitybos pagalba. Valgykite daugiau vaisių, daržovių, venkite daug riebalų turinčio maisto, kuris tik dar labiau suaktyvina celiulitą, ribokite druską, aštrius prieskonius, nes jie sulaiko organizme skysčius, o tai blokuoja šlakų pašalinimą iš organizmo.

Taip, pradėkite valgyti vaisius ir celiulitas subujos dar daugiau. Pievas rašote, natūralistai. Nustokite valgyti riebalus, pradėkite šerti mitochondrijas tik gliukoze, ir turėsite visą krūvą problemų. Visų pirma nuolat norėsis valgyti ir bus labai sunku susitvarkyti su insulino pliūpsniais kraujyje, nes gliukozė raumenis nėra pats optimaliausias kuras – riebiosios rūgštys turi daugiau nei dvigubai kalorijų nei gliukozė. Trigliceridai lygiai taip pat sėkmingai susidaro ir nuo gliukozės ar fruktozės pertekliaus. Siūlymas riboti aštrius prieskonius rodo, kad rašytojai apie organizme vykstančius procesus išmano… nieko. Pasivartykite ajurvedą bent jau, kad suprastumėte, kad tik ugnis gali sudeginti riebalus, o jei moksliškai – oksidacija. Valgykite vaisius ir nevalgykite druskos, ir jūsų inkstai pavargs labai greitai – jie nesunkiai susitvarko su padidėjusiu druskų kiekiu kraujyje, bet labai blogai ima dirbti, kai jame nuolat vyksta gliukozės šuoliai. Ne natrį riboti reikia, o didinti kalio kiekį.

Jog organizmas gebėtų laisvai pašalinti jame susikaupusius šlakus, toksinus, riebalus ar besikaupiantį vandenį, turėtume padėti jam – „atverti kelius“ į aplinką. Organizmo latakai turi būti praviri, laisvai kvėpuoti privalo ir odos poros.

Siūlymas taukus sunkti per odą irgi? Vandenį irgi pilsime lauk per odą? O gal visgi vandeniui šalinti pasinaudosime klasika – per inkstus? Reiktų natūralistams žinoti, jog vanduo per odą šalinamas visai kitu tikslu – reguliuoti kūno temperatūrą. Gal visgi riebalus sudeginti yra lengviau, nei juos prakošti per odą?

Celiulito pažeistą odą patariama dažnai masažuoti, šveisti švelniomis valomosiomis priemonėmis. Oda turi laisvai kvėpuoti. Ypač naudinga išbandyti karštas vonias – pagulėkite jose ir net patys nustebsite, kad po jų oda bus daug glotnesnė.

Jo, pagulėkite karštoje vonioje, kad organizmas išmestų į kraują papildomą kiekį sterolių, nuo kurių poveikio, kai išlipsite iš vonios ir pavalgysite, prisidės dar papildomas kiekis riebalo ant savo šlaunų. Natūralistams sunkiai suvokiama, kad tik šaltis, o ne karštis skatina organizme oksidaciją – katabolizmą. Šiluma skatina augimą – anabolizmą. Išlipę iš vonios dar pasinaudokite patarimu valgyti vaisius (žmonės dažniausiai įsimena šią patarimo vietą, o ne tą apie daržoves) ir anabolinis procesas garantuos bekono požymius. Natūralistams nėra žinoma, kad viena iš celiulito gydymo procedūrų yra krioterapija – gydymas šalčiu.

Medikai pastebi, jog itin teigiamą poveikį celiulito gydymui turi dažnas vandens gėrimas. Išgerkite kasdien po šešias ar net aštuonias stiklines vandens, derinkite tai su sportu, ir Jūsų organizmas iškart pradės daug aktyviau šalinti nereikalingas medžiagas, kas paspartins ir celiulito nykimą.

Pirmas blaivesnis patarimas. Taip, iš tiesų fiziniai pratimai skatina oksidaciją ir riebalų deginimą. Tik, kad toliau šis patarimas nebuvo vystomas, nes natūralistų žinios ties šia riba ir pasibaigė. O juk reikėjo žmonėms paaiškinti, jog nuvarginti raumenys ne ties probleminėmis vietomis suvalgys visas adrenalino atsargas ir celiulitiniam riebalų deginimui neliks nieko. Todėl po tokio patarimo pvz, nuvargintų rankų raumenų daugės, o celiulitas kaip buvo, taip bus. Varginti reikia tik tuos raumenis, kurie yra po celiulitu. Ir per vieną dieną varginti ne daugiau vienos raumenų grupės. Be to po šių pratimų valandą nevalgyti nieko, o po to bent jau pusdienį maitintis maistu, kuriame yra atitinkamas lėtų angliavandenių, riebalų ir baltymų santykis – 5:3:2. Celiulitas tampriai susijęs su limfos tekėjimu ir jos sudėtimi, todėl būtina skatinti limfos tekėjimą, dėvėti nevaržančius limfos tekėjimo drabužius ir maitintis taip, kad ji nebūtų nuolat tiršta.

Žmonėms, kurie turi celiulitą, reikėtų pasirūpinti savo mityba taip, jog kasdien būtinai pavyktų bent po vieną kartą išsituštinti ir reikia stengtis, kad jokiu būdų nesusiformuotų vidurių užkietėjimas. Turint celiulito problemą, labai svarbu, jog maistas būtų kuo greičiau suvirškinamas ir per ilgai neužsilaikytų skrandyje, o vėliau ir žarnyne, todėl valgykite dažnai, bet po truputį, vakarais – maisto išvis atsisakykite. Medikai taip pat pataria vengti vartoti šalto maisto ar šaltų gėrimų – šaltis susiaurina stemplę ir skrandį, kas tik dar labiau sulėtina ir apsunkina patį virškinimą.

Ir vėl pavarė natūralistai į pievas. Ir dar taip akivaizdžiai. „Medikai pataria nevalgyti šalto maisto ir negerti šaltų gėrimų.“ Tie medikai, kurie taip pataria, tokie patys asilai, kaip ir natūralistai. Jie bent fiziką pastudijuoja lai nors šiek tiek, kad susivoktų, jog išgėrus šalto vandens, organizmas tam, kad atstatyti kūno temperatūrą, turės sudeginti dalį savo energetinių resursų – tai yra riebalų. Klausykite medikų ir jokiu būdu nedeginkite savo riebalų, saugokite juos celiulito labui.
Atsisakykite maisto vakarais ir vietoj raumenų, turėsite riebalus – organizmas atsistato ir augina raumenis miegant.

Ir valgykite dažniau, kad insulino nuolat trūktų ir maisto medžiagos (gliukozė tame tarpe taip pat) pakliūtų ne į raumens skaidulas, o būtų paverstos riebalais ir sukrautos į lašinius, nes riebalinėm ląstelėm insulino nereikia,o į raumenis be insulino gliukozė iš kraujo nepatenka.
O kuo blogai, kad maistas virškinamas lėtai? Nebus gliukozės šuolių kraujyje. O tai blogai? Atvirkščiai – maisto įsisavinimą reikia lėtinti, tai yra valgyti ne vaisius, kurie praskrenda skrandį tranzitu, o riebalus, kad organizmas energetinius substratus gautų ne vien iš maisto, bet ir būtų priverstas imti deginti savuosius, tai yra celiulitą.

Pastebima, jog celiulito atsiradimui įtakos turi ir per didelis raumenų įtempimas. Atpalaiduokite juos masažuodami, giliai kvėpuodami. Atsipalaiduokite ir emociskai, nes būtent streso metu stresą jaučia ir raumenys, kurie iškart įsitempia.

Pastebima, jog kvailiau ir neparašysi. Jau pats raumuo nesąmoningai įsitempdamas rodo ką reikia daryti, tačiau natūralistams tai nė motais. Atvirkščiai – patyrus stresą raumenis reikia kuo labiau apkrauti, kad išsiskyrę kortikosteroidiniai hormonai negriautų sveikatos, o būtų sunaudoti raumenyse. Sapalionės, nes masažuojamas raumuo taip pat dirba ir naudoja energiją, kaip ir įsitempęs. Kam dar varginti rankas ir versti jas sunaudoti adrenaliną savo apykaitai, kai jį gali sunaudoti po celiulitu įsitempęs raumuo? Be to masažo, kurį atlieka ne specialistas, metu dažnai pažeidžiamas smulkių limfagyslių tinklas, o nuo to celiulitas didės dar labiau.

Gilus kvėpavimas – vaistas nuo visų jėgų, kuris šiuo atveju taip pat labai efektyvus: kvėpuokite ir dar kartą kvėpuokite – kuo giliau ir kuo ramiau. Toks kvėpavimas ne tik atpalaiduoja, bet ir sustiprina raumenis.

Kvėpuokite kol nusikvėpuosite graban. „Vaistas nuo visų jėgų…“ ??????
Kuriuos raumenis sustiprina? Pilvo. O ką darysime su šlaunimis? O ką darysime nuo per didelį krūvį gavusiais eritrocitais ir atidavusiais jį artimiausioms kraujagyslėms (jei kvėpuosite krūtine), ir taip jas sužalojant? Visiškas natūralus nesupratimas apie ką rašoma. Pabandykite kuo giliau pakvėpuoti, tik prieš tai įsitverkite kur nors tvirčiau, kad po procedūros susvaigę nenuvirstumėte galvą į verdantį puodą, nes šiuo patarimu labiausiai naudosis namų šeimininkės. Neįmanoma be medžiagų apykaitos reguliavimo kitų dedamųjų, priversti organizmą giliau kvėpuoti. Tai lygiai tas pats, ką bandyti arklį kinkyti paskui vežimą ir pliekti jį po to botagu.

Pravartu būtų išmokti kvėpuoti ir diafragminiu būdu, nes būtent toks kvėpavimas itin aktyviai padeda deginti riebalus. Jei nesiseka patiems – visada galite palankyti jogos ar kitus meditacinius, antistresinius užsiėmimus.

Riebalus degina bet koks kvėpavimas, gerbiamieji natūralistai. Tiek krūtininis, tiek diafragminis. Tik skirtumas toks, kad kvėpuojant diafragma daugiau įkraunama eritrocitų ir optimaliu krūviu, tai yra ima organizmu tekėti normali elektros srovė, o ne žaibuoti žaibai, kai kvėpuojam giliai krūtine. Be to, nuo kvėpavimo diafragma organizme ima geriau tekėti limfa.

Oficialioji medicina sako: „Šiuo metu dominuoja keturios pagrindinės celiulito atsiradimo hipotezės: specifinė, nuo lyties priklausanti, odos architektūra (celiulitas būdingas daugumai moterų ir nedaugeliui vyrų), jungiamojo audinio pakitimai (tinklelio prilaikančio riebalines ląsteles), kraujagyslių pakitimai, uždegiminis faktorius.“

Kodėl celiulito beveik nėra gentyse, gyvenančiose ne civilizuotai? Todėl, kad jų mityba ir gyvenimo būdas yra kitoks.

Kas sukelia to jungiamojo audinio pakitimus? Jungiamajam audiniui pastatyti reikia aminorūgščių. Jų trūkumas ir sudaro sąlygas mažėti kolagenui ir keistis jo struktūrai.