Seniausi Afrikos baobabai, išgyvenę tūkstančius metų, staiga pradėjo žūti

Pavienės medžių žūtys nėra neįprastas reiškinys ir vargu ar kas į tai atkreiptų didesnį dėmesį, tačiau tai, kas vyksta Afrikoje mokslininkus labai neramina.

© Getty Images

Per paskutinius 12 metų žemynas prarado kelis seniausių ir didžiausių afrikinių baobabų atstovus, kurie yra dažniausiai sutinkama baobabų genties rūšis, charakterizuojama pagal žemą jų ūgį, storą kamieną ir išskirtinę gyvavimo trukmę.

Tyrėjų komanda, kuriai vadovavo mokslininkai iš Babes-Boyai universiteto, Rumunijoje, nuo 2005 metų reguliariai lankė seniausius Afrikos baobabų atstovus, matavo jų apimtis ir stebėjo sveikatą.

Per pastaruosius 12 metų mokslininkai tapo mirčių arba dalinių mirčių liudininkais tarp 8 iš 13 seniausių ir 5 iš 6 didžiausių šios rūšies pavyzdžių.

Mokslininkai svarsto, kad jų mirtys nėra tik atsitiktinumas, o verčiau tendencija, kuri, jų manymu, gali būti paaiškinama klimato kaita.

Anot tyrėjų, statistiškai, yra praktiškai neįmanoma, kad toks didelių ir senų baobabų skaičius dėl natūralių priežasčių mirtų per tokį trumpą laiko tarpą, rašo upi.com.

Baobabai tampa prieglobsčiu ir laukiniams gyvūnams. Daugybė paukščių rūšių plačioje medžio lajoje įsikuria lizdus, tuo tarpu mažesni žinduoliai čia kopia slėpdamiesi nuo jų tykančių plėšrūnų.

Visi, mirę ar mirštantys baobabai augo Zimbabvėje, Namibijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Botsvanoje ir Zambijoje, o visų jų amžius svyravo tarp 1000 ir daugiau nei 2500 metų.

Per kelis pastaruosius dešimtmečius temperatūra Afrikoje nuolatos kilo, o daugelis klimato modelių rodo, jog šis žemynas yra jautriausias klimato kaitai. Keli tyrimai rodo, kad jei planeta ir toliau šils, tuomet Afrikos lauks ilgesnės ir dažnesnės karščio bangos bei sausros.

Šis senųjų baobabų tyrimas leidžia manyti, kad klimato kaita jau galėjo paveikti žemyno augmeniją.

Mokslinininkai neslėpė liūdesio dėl tokios baobabų žūties.