Sveikatinančios spygliuočių dovanos

Nereikia manyti, kad žiemą nėra jokių vaistinių augalų, kuriuos galima būtų rinkti. Savijautai pagerinti ir imunitetui stiprinti šaltaisiais metų mėnesiais miške galima prisirinkti to, kas žaliuoja ištisus metus, - spyglių. Pušų, eglių, kadagių, kedrų, kėnių spygliuose yra daug žmogaus organizmui vertingų medžiagų.

Be to, teigiama, kad kiekvienas spygliuotis skleidžia energijos ir ši vienaip ar kitaip veikia žmogų.

ŠVIEŽI VERTINGIAUSI

Pasak „Žolinčių akademijos“ prezidentės Danutės Kunčienės mūsų gera savijauta pasirūpina pati gamta, tik reikia šiek tiek žinių ir apsidairyti aplinkui. Kol visi žalieji augalėliai po baltu žiemos apklotu laukia pavasario, pušų, eglių ir kadagių spygliai dovanoja savo gėrį. „Ieškantiesiems šviežių vitaminų ir stiprybės žvilgsnį reikia kreipti į tai, kas žaliuoja žiemą, būtent į spygliuočius. Visų pirma į kadagius ir pušis. Protingoji gamta viską sutvarkė taip, kad žiemą, kai labai sumažėja natūralių vitaminų ir mikroelementų šaltinių, spygliuose galima rasti daug mūsų organizmui naudingų medžiagų“, - teigia D. Kunčienė.

Spyglius geriausia vartoti ką tik nuskintus. Tačiau, jeigu per žiemą į mišką ištrūkstate retai, jų galima pasiruošti ir ilgesniam laikui. Laikyti spyglius reikėtų ne kambario temperatūroje, o po sniegu arba šaldytuve, nes šilumoje žūsta net iki 35 proc. karoteno. Spyglius galima laikyti šaldiklyje, įdėtus į drobinį maišelį. Taip laikant juose net tris mėnesius nesuyra vitaminai ir kitos veikliosios medžiagos. „Tačiau pavasarį ir vasarą spyglius galima trumpam pamiršti, nes atsiranda daugybė įvairių kitų vertingų vaistažolių“, - sako moteris.

VITAMINŲ IR MINERALŲ ŠALTINIS

Žolininkės teigimu, spygliuose yra beveik visi vertingieji Mendelejevo lentelės elementai. Juose gausu vitaminų - C, B, K, E, P, o ypač vitamino C, jo spygliuose žiemą būna du kartus daugiau negu vasarą, taip pat randama karoteno ir chlorofilo. O chlorofilas yra vertinamas kaip pati geriausia kraujo valymo ir atkūrimo priemonė. Kai kas jį vadina žaliuoju augalų krauju, kuris iš organizmo padeda pašalinti šlakus ir įvairias nereikalingas apykaitos medžiagas. Spygliuose taip pat galima rasti kobalto, geležies, mangano, aliuminio, vario, eterinio aliejaus ir kitų žmogui naudingų medžiagų.

„Bandyti išskirti, kurie iš spyglių yra vertingesni, nederėtų. Visi jie vertingi, skiriasi tik jų energija. Pušų energija yra labai teigiama, ji skleidžia draugiškumą, linksmumą, tonizuoja, kaip sakoma, kviečia žmogų dainuoti. Nuo seno žmonės sakydavo, kad pušyne niekas nesusipyksta, visi sutaria draugiškai. Senesniais laikais pušies šakele šeimininkės pašluodavo duonkepį prieš pašaudamos duoną, kad ji skleistų ramybę ir darną“, - pasakoja „Žolinčių akademijos“ vadovė. Teigiama, kad pušų šakelių reikia pamerkti patalpoje, kurioje guli ligonis, tikima, kad jos suteiks daugiau jėgų įveikti ligą ir padės greičiau pasveikti.

Eglių energija, pasak pašnekovės, sugeria negatyvą. „Juk per laidotuves ne pušų šakelėmis kelias būna nubarstytas, o eglių. Senovėje eglių šakų padėdavo ir prie lauko durų - kojoms nusivalyti. Kai skauda galvą ar nugarą, kai kurie žmonės, žinantys apie eglių energiją, pastovi prie eglės, kad šis spygliuotis sugertų skausmą.

Žiemą, kai labai sumažėja natūralių vitaminų ir mikroelementų šaltinių, spygliuose galima rasti daug mūsų organizmui naudingų medžiagų

O kadagys yra ypatingas spygliuotis. Pušis gyvena 300-350 metų, kadagio amžius skaičiuojamas tūkstančiais metų. Pagal gamtos mokslų daktarę Eugeniją Šimkūnaitę, geriausios kadagio savybės pasireiškia kovo mėnesį. Reikia tik įsivaizduoti, kiek kadagys turi stiprybės, kiek visko jame yra prisikaupę. Kadagys yra tvarkytojas, stiprintojas, švarintojas. Štai kodėl iš kadagių rišamos verbos, juk senovėje Verbų sekmadienį artimieji plakdavo vienas kitą su verba, idant apsisaugotų nuo visokių „kipšiukų“. Su kadagio šakele senoliai eidavo į mišką, nes buvo manoma, kad tuomet joks žvėris neužpuls, gyvatė neįkąs. Net mokytojai turėdavo ne eglės ar pušies, o kadagio lazdelę, nes joje - tūkstantmečių patirtis. O kodėl rūkant mėsą praverčia kadagiai? Ogi kad ji būtų apsaugota nuo visokių parazitų“, - žiniomis dalijasi žolininkė D. Kunčienė. Anot pašnekovės, kadagiai grynina orą, netoli Kauno yra kadagių slėnis, gamtininkai jį vertina kaip labai švarų, oras ten gaivus ir labai palankus sveikatai.

PADEDA ĮVEIKTI NE VIENĄ LIGĄ

Įvairūs spyglių preparatai gali būti tiek geriami, tiek naudojami išoriškai. Natūraliosios medicinos šalininkai tvirtina, kad spygliai nuo seno vartojami avitaminozėms gydyti, ypač trūkstant vitamino C, ir profilaktikai. Be to, spyglių preparatai stiprina imunitetą, pasižymi nervus raminančiu, skausmą malšinančiu, antivirusiniu, atsikosėjimą lengvinančiu, šlapimą, prakaitą ir tulžį varančiu poveikiu. Sakoma, kad spygliai padeda gydyti širdies kraujagyslių ligas, odos grybelinius susirgimus, bronchinę astmą, yra naudingi veido odai. Eglių arba pušų spyglių kompresai skatina žaizdų gijimą, ramina, naikina bakterijas ir įveikia uždegimus.

Tinkamai paruošti spyglių preparatai gali padėti puoselėti ir grožį. Pavyzdžiui, teigiama, kad plauko struktūrą pagerina pušų spyglių ir citrinų sulčių nuoviras, juo reikia perplauti plaukus ištrinkus galvą. „Spyglių užpilai, vonios gerina kraujotaką, ypač naudingi šąlančioms galūnėms. Pavyzdžiui, kadagių spyglių užpilus galima naudoti kompresams, su kadagiais galima ruošti ir vonias, taip pat kadagiai praverčia inhaliacijoms. Aš kurį laiką gaminau pušų spyglių tepalą. Jis labai tinkamas vaikams patepti krūtinei, kai kamuoja kosulys. Vyrai, išbandę šį pušų spyglių tepaliuką su kokosų aliejumi ir bičių vašku, irgi džiaugėsi, kad po skutimosi labai pasitaisė odos būklė. Šią žiemą susmulkintus kadagius užpyliau ryžių aliejumi, ruošiu kadagių ištrauką, laikau ant krosnies, o vėliau ją panaudosiu darydama raumenis atpalaiduojantį masažą. Šia arba pušų ištrauka galima tepti ir sustingusias galūnes, sutrikus kraujotakai, taip pat tepti reikiamas kūno vietas po insulto ištikto paralyžiaus. Be abejo, svarbu atkreipti dėmesį, ar žmogus nėra alergiškas tokiam pušų tepalui, visko pasitaiko“, - aiškina augalus gerai pažįstanti žolininkė.

Pravartu žinoti, kad spyglių preparatai, taip pat vonios, netinka tiems žmonėms, kurių kraujospūdis padidėjęs ir dėl to jau kurį laiką vartoja vaistus. Su kadagiais atsargiai turėtų elgtis sergantieji inkstų ir kepenų ligomis.

Ką galima pasigaminti iš spyglių?

Spyglių arbata

Norint paruošti vitaminingos, sveikatą stiprinančios pušų, eglių arba kitų spygliuočių arbatos reikės porą šaukštų spyglių užpilti verdančiu vandeniu ir palikti 15-20 min., kad pritrauktų. Arbatą galima paskaninti medumi, rozmarinais ar citrinomis. Alternatyviosios medicinos šalininkai tvirtina, kad spygliuočių arbatą su citrina labai sveika gerti tiems, kuriuos kamuoja širdies ir kraujagyslių ligos. Jos rekomenduojama gerti 3-4 kartus per dieną 30 minučių prieš valgį, bet jeigu skrandis labai jautrus, arbatą galima gerti praėjus valandai po valgio. Taip gydytis reikėtų maždaug 4 mėnesius.

Arbatą galima ne tik gerti, bet ir pilti į vonią, ant įkaitusių akmenų pirtyje, nuoviru galima perskalauti plaukus. Jis padeda naikinti pleiskanas ir stiprina plaukus.

Žalieji kokteiliai su spygliais

Kokteiliams tinkamiausi yra jauni spygliai, kurie renkami labiau pavasarį. Vitaminingą kokteilį galima suplakti, pavyzdžiui, iš pušų spyglių, špinatų, bananų ir vandens.

Spyglių nuoviras kosuliui gydyti

5 šaukštus susmulkintų pušų spyglių sumaišykite su 3 šaukštais smulkintų erškėtuogių, užpilkite mažiau nei litru verdančio vandens, užvirkite ir palikite pastovėti 4-5 valandas. Paskui nukoškite.

Galima pagardinti medumi ir citrina.

Šį nuovirą rekomenduojama gerti vietoj arbatos sergant bronchitu arba plaučių uždegimu.

Spyglių sirupas

Švariai nuplautus spyglius reikia sutrinti grūstuvėje arba pakočioti, kad išsiskirtų eterinių aliejų. Tada gautą masę sumaišykite su medumi. Mišinį 3 dienas laikykite prie kokio nors šilumos šaltinio, židinio, viryklės ar radiatoriaus, paskui susidariusį sirupą nukoškite. Panašiai galima pasigaminti ir kvapiojo cukraus sirupo.

Spyglių losjonas

Reikia smulkiai sukarpyti šimtą gramų eglių arba pušų spyglių, pridėti po dvidešimt penkis gramus sausų smulkintų medetkų ir ramunėlių žiedų, gysločių lapų. Mišinį užpilkite puse litro degtinės ir laikykite septynias dienas tamsioje vietoje. Tada perkoštą supilkite į tamsaus stiklo indą ir laikykite tamsioje vietoje, gautas losjonas nesuges visus metus. Juo tepkite švarią veido odą. Teigiama, kad šis losjonas sėkmingai padeda atsikratyti spuogų.

Užpiltinis aliejus

Susmulkintus spyglius užpilkite norimu kiekiu aliejaus, palaikykite savaitę ar dvi, tada nukoškite ir perpilkite į švarų buteliuką. Pušų spyglių aliejų galima naudoti suskeldėjusių kulnų, rankų priežiūrai, juo galima patepti lūpas, jis padės greičiau užgyti smulkioms žaizdelėms.

Spyglių vonia

Vieną kilogramą kadagių arba pušų šakelių užpilkite dviem litrais šilto vandens ir apie penkiolika minučių pavirkite. Nukėlę nuo ugnies palaikykite tame pačiame inde dar dvidešimt minučių. Tada nukoškite ir supilkite į vonios vandenį. Spyglių vonioje rekomenduojama pagulėti prieš miegą (mat tokia vonia ramina), bet ne ilgiau kaip 20 minučių.

Spyglių vonelės rekomenduojamos ir tada, kai skauda kojų sąnarius. Du šaukštus pušų spyglių suberkite į litrą vandens ir truputį pavirinkite. Uždenkite indą ir palaikykite, kol pritrauks, paskui nukoškite ir įmerkite kojas. Spyglių vonios veiksmingos ir sergant odos ligomis, pavyzdžiui, egzema.

Leidinys "Žolelių paslaptys" Dalia VALENTIENĖ