3 saugios vietos išgyventi pasaulinę pandemiją

Jei mus netikėtai ištiktų baisiausia lemtis, t.y. staigi pasaulinė pandemija ar kokia kita egzistencijos krizė, kuri grėstų žmonijos išnykimu, kaip reikėtų gelbėtis?

Deja, jei smogtų apokalipsė, išsigelbėjimo nebūtų, rašoma straipsnyje sciencealert.com. Tačiau jei per katastrofą būtumėte tinkamoje vietoje, tarkime, natūraliai nuo užkrato atskirtoje saloje, galėtumėte pralaukti audrą, o paskui prisidėti prie žmonijos atsigavimo.

Mokslininkai identifikavo ir netgi suklasifikavo tinkamiausius potencialius prieglobsčius – salas, kurios ištikus katastrofai, pandemijai ar kilus kokiai kitai grėsmei, būtų tinkamiausios ilgalaikiam žmonijos išlikimui.

Galbūt tai primena šiurpų mokslinės fantastikos filmą, kita vertus, tyrėjų komanda įspėja – nors dabar šie pavojai negresia, nesame nuo jų apsaugoti.

Kaip aiškino Nickas Wilsonas iš Otago universiteto Naujojoje Zelandijoje, dėl atradimų biotechnologijų sityje genetiškai modifikuotų virusų sukeltos pandemijos keltų grėsmę mūsų išlikimui.

„Nors ligų nešėjai lengvai cirkuliuoja per sienas, atskira, iš savo išteklių išgyvenanti sala priglaustų izoliuotą, technologiškai pažangią populiaciją, kuri po nelaimės galėtų vėl apgyvendinti žemę.“

Svarstydami saugiausius prieglobsčius nuo krizės, mokslininkai atmetė mažas salas. Atskiros grupelės žmonių tikrai išgyventų ir be pagalbos, bet mažos populiacijos be įvairių technologijų specialistų negalėtų efektyviai atkurti modernių technologijų civilizacijos, teigia tyrėjai.

Turėdami ambicingą visuomenės atkūrimo tikslą, tyrėjai svarstė tik nepriklausomas, JT pripažįstamas valstybes, be pasienių su kitomis valstybėmis (nesusietų su kitomis šalimis netgi tiltais), kurių populiacija būtų didesnė nei 250 000 žmonių.

Mokslininkams teko apgalvoti kitus ypatumus, kurie darytų salą saugiu prieglobsčiu masinės nelaimės atveju: populiacijos charakteristikas, prieglobsčio lokaciją, gamtinių išteklių prieinamumą, visuomenės politinius ir socialinius ypatumus.

Pagal šiuos kriterijus įvertinę įvairias valstybes, tyrėjai atrinko 20 salų, kurios būtų saugiausi, patikimiausi prieglobsčiai. Iš 20-ies salų sąrašo išsiskyrė trys.

„Australijos (0,71), Naujosios Zelandijos (0,68) ir Islandijos (0,64) salų tautos turi daugiausia ypatumų, dėl kurių galėtų būti efektyviais prieglobsčiais, ištikus katastrofiškai pasaulinei pandemijai, kuriuose būtų galima sėkmingai atkurti didelio masto technologijų visuomenę“, – rašoma tyrime.

Be šių trijų prieglobsčių kiti hipotetiniai prieglobsčiai salos surinko mažiau nei 0,50 balo. Taigi Japonija, Barbadosas, Kuba, Fidžis, Jamaika ir nemažai kitų salų laikomos mažiau tinkamomis, galinčiomis garantuoti žmonijos išlikimą.

„Nieko stebėtino, kad tai buvo šalys su dideliu BVP, kurios apsirūpina maistu ir /ar energetikos gamyba ir kurios yra nuošaliau“, – aiškino tyrėjai.

Pasak mokslininkų, dalis valstybių pakiltų sąraše, jeigu padidintų maisto ir energetikos gamybą, kitos valstybės ne itin tinkamos dėl politinio nestabilumo ar dėl natūralių gamtinių pavojų – o tai nėra pliusas, galvojant apie galimybę atkurti žmonių civilizaciją.

„Po katastrofos reikėtų mobilumo, gausių išteklių ir didelės populiacijos, kuri galėtų vėl pasklisti po žemės rutulį, – rašė tyrimo autoriai. – Keliose svarstytose salų tautose stigo savų išteklių, taip pat ir energetikos, trūko socialinio kapitalo ir politinio stabilumo, kad būtų realus bendradarbiavimas po katastrofos.“

Tyrėjai įspėja – jų darbas gali turėti trūkumų, kuriuos bus galima patikslinti tolimesniuose tyrimuose. Jie pabrėžia – reikia išsamiau išanalizuoti būsimus klimato kaitos pokyčius.

Tikėkimės, kad mums niekada neprireiks sprukti į prieglobstį ištikus pasaulinei katastrofai, kita vertus, tai nereiškia, kad neturime apsvarstyti savo galimybių.

„Tai lyg draudimas, – teigė N. Wilsonas. – Tikiesi, kad jo niekada neprireiks, bet nelaimių nutinka, tad strategija turi būti parengta iš anksto.“

Taigi dabar žinote, į kokias vietas patikimiausia sprukti nuo virusinės, bakterinės ar grybelinės apokalipsės – galbūt vien nuo šių žinių kyla noras emigruoti. Jei taip ir yra, neatidėliokite.

Ta pati mokslininkų komanda po ankstesnio tyrimo padarė išvadą, kad ekstremalių pandemijų atvejų būtų „veikiausiai pateisinama“, jei salų tautos uždarytų sienas. Taigi jei ketinate krautis lagaminus, ilgai nelaukite.

Tyrimas išpublikuotas ir interneto žurnale „Risk Analysis“. Publikuoja: delfi.lt