Aktyvinta anglis: nauda ir jos daroma žala

Aktyvinta anglis – stebėtinai paprastas junginys. Iš tikrųjų, tai yra gryna anglis, tik specialiai sukonfigūruota. Su šiuo, tikrai nacionaliniu, vaistu elgiasi pagarbiai ir tie, kurie seka gydytojų nurodymus, ir alternatyvios medicinos šalininkai. Aktyvuota anglis – privalomas pirmosios pagalbos rinkinio komponentas. Nenuostabu, kad jis apaugo daugybe mitų, o NetradicineMedicina.com siūlo išsiaiškinti, kurie iš jų yra teisingi.

Kas yra aktyvuota anglis?

Aktyvuota anglis – tai įvairių organinių medžiagų perdirbimo pramoniniu būdu rezultatas. Jos sudėtis apima apima medieną, bituminę ir akmens anglį ir net kokoso lukštus. Visa ši žaliava iš pradžių suanglinama, o po to „aktyvuojama“. Norėdami suprasti, ką mes turime omenyje, prisiminkite įprastą grafitą – pieštuko šerdį. Ir grafitas, ir aktyvintoji anglis yra susideda iš anglies atomų, sudarančių šešiakampes struktūras. Pieštuko šerdyje sluoksniai būna išdėstyti lygiagrečiai ir tvarkingai, o kai mes rašome, jų dalelės lieka ant popieriaus.

Anglies žaliava po suanglinimo yra apdorojama garais arba anglies monoksidu (IV) labai aukštoje temperatūroje – 800-1000°C. Šio proceso metu šešiakampių grotelių sluoksniai chaotiškai pasislenka ir tokiu būdu susidaro anglies preparatas su įvairaus dydžio poromis ir aukštu paviršiaus plotu sąlyginiam svorio vienetui. Tai reiškia, kad 1 g aktyvintosios anglies savyje „slepia“ nuo 500 iki 2000 kvadratinių centimetrų ir tai daro jį puikus absorbentu. Adsorbcijos proceso esmė yra tokia: dujų arba kitų cheminių medžiagų molekulės liečiasi su absorbento paviršiumi ir yra pastarojo sulaikomos. Pašalinus absorbentą kartu pašalinama viskas, kas į jį įsigėrė.

Aktyvuota anglis kaip enterosorbentas

Taigi, aktyvuotoji anglis yra puikus absorbentas. Be to, medicinoje ji dažnai naudojama kaip enterosorbentas – medžiaga, kuri sušvirkščiama į virškinimo traktą, siekiant surišti ir pašalinti įvairias medžiagas. Preparatai, kurių sudėtyje yra aktyvuotos anglies, priklauso anglies absorbentų grupei. Žmonės nuo neatmenamų laikų panašiems tikslams naudojo anglį. Senovės Egipte, Indijoje, Graikijoje ji jau buvo naudojamas virškinimo trakto ligoms ir apsinuodijimui gydyti. Lietuvoje anglis taip pat buvo labai gerbiama: ją berdavo ant žaizdų ir duodavo viduriuojantiems pacientams.

Dabar farmaciniuose preparatuose naudojamas karbolenas – augalinės kilmės (beržo) aktyvuota anglis, kuri buvo specialiai apdorota. Tai yra netoksiška medžiaga, kuri visiškai nekinta patekusi į virškinimo traktą ir neabsorbuojama į kraują. Aktyvuota anglis atitinka visus pagrindinius kokybiško enterosorbento reikalavimus:

• Pasižymi geromis absorbcinėmis savybėmis;
• Neturi toksinių savybių;
• Protingais kiekiais vartojant yra saugi gleivinei;
• Gerai pašalinama iš žarnyno;
• Nekenkia žarnyno mikroflorai;
• Pateikiama lengvai naudojama forma.

Privalome priminti, kad aktyvintos anglies naudojimo rezultatu gali būti pastebimas šalutinis poveikis, pavyzdžiui, juodos spalvos išmatos, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas (ilgai vartojant).

Selektyvumo mitas

Žarnyne anglis absorbuoja visą iš eilės: toksinus, maisto daleles, fermentus, baltymus, bakterijų ląsteles ir gleivinė generuojamų išskyrų komponentus. Kadangi aktyvinta anglis yra negyvas objektas ir neutralus visomis šio žodžio prasmėmis, ji nesirenka kenksmingų ir naudingų elementų – toksinai ir organizmui vertingi baltymai bei fermentai taip pat „prasmenga jos urvuose“. Tai reiškia, kad tikėtis vien toksinų ar šlakų pašalinimo neverta. Anglis sutrauks į savo poras visa, ką tik gali, nepriklausomai nuo organizmui daromos žalos ar naudos, todėl jos vartoti nuolat negalima.

Mitas apie alkoholį

Anglis puikiai sugeria dujas (ir todėl yra tokia veiksminga vidurių pūtimo atveju), druskas, įvairius vaistų metabolizmo produktus, bet daug silpniau sąveikauja su etanolio molekulėmis. Tai reiškia, kad nėra prasmės gerti anglį alkoholio vartojimo metu, norint sumažinti apsinuodijimo laipsnį. Alkoholio anglis teisiog beveik neabsorbuoja.

Aktyvintos anglies mėgėjai teigia, kad jei ne etanolį, tai bent jo perdirbimo produktus anglis tikrai turi pašalinti. Yra vienas bet: praryta anglis atsiduria skrandyje, o kai žmogus geria alkoholio gėrimą, etanolis taip pat ten patenka, tačiau tik nedidelė jo dalis čia suvirškinama dehidrogenazės fermento dėka. Iš esmės alkoholis greitai absorbuojamas per gleivinę ir patenka į kraujotaką. Vėliau kepenyse vyksta jo skaidymas. Tai reiškia, kad skrandyje tik dalis etanolio išskaidoma į organizmui kenksmingą acetaldehidą. Ir net ši medžiaga, nepaisant mažo molekulių dydžio ir tinkamumo anglies poroms, bus prastai absorbuota dėl savo gero tirpumo vandenyje.

Suliesėjimo mitas

Kitas populiarus mitas yra tvirtinimas, kad aktyvuota anglis gali būti naudojama deginti riebalus ir tokiu būdu padeda atsikratyti antsvorio. Deja, ji negali deginti riebalų, nes iš tiesų neturi tokios savybės. Anglis gali tik ką nors sugerti ir ji, žinoma, sutrauks į save virškinimo trakte esančias maisto daleles, tačiau tik nedidelį jų kiekį, kuris tikrai žymiai nepaveiks paciento svorio. Be to, kaip jau minėta pirmiau, anglis taip pat absorbuos ir maistines medžiagas, vitaminus, mineralus ir t.t. todėl jos besaikis vartojimas gali sukelti pastarųjų trūkumą. Jei jūs vis dėlto nusprendė laikytis aktyvintos anglies dietos, tuomet būtinai reguliariai gerkite vitaminų ir mineralų kompleksus 2-3 valandas prieš anglių preparatų vartojimą.

Švarios odos mitas

Ne mažiau paplitęs yra mitas apie aktyviosios anglies odos valymo savybes. Tikima, kad žaliavos užtepus ant odos ji sugers nešvarumus, tačiau iš tiesų anglis nereaguoja su oda. Žinoma, ji absorbuoja medžiagas, su kuriomis kontaktuoja, jei jos yra tinkamo dydžio ir blogai tirpsta vandenyje, tačiau aktyvuota anglis tikslingai neištraukia toksinų iš odos ir nevaldo šlakų. Ji turi šveičiamųjų savybių, tačiau su absorbcijos savybėmis tai neturi nieko bendra. Taigi, ar naudosite odos valymui akmens anglies kaukes, ar tradicinius šveitiklius – jokio esminio skirtumo nepastebėsite.

Mitas apie cholesterolį

Lygiai taip pat mitinis, tačiau ne mažiau gajus tarp gyventojų yra tikėjimas tuo, kad aktyvuota anglis išvalo kraujagysles nuo cholesterolio. Užtenka pasakyti, kad aktyvuota anglis neprasiskverbia į kraują, todėl kraujotakos sistemoje nieko negali valyti. Ir virškinamajame trakte ji negali sugerti cholesterolio dėl labai paprastos priežasties – jos poros yra tam tikro dydžio ir tinka tik mažoms molekulėms. Tuo tarpu cholesterolis virškinimo trakte egzistuoja junginiuose su lipidais arba liposomomis, kurios taip pat nenusėda ant anglies sienelių. Tiesa, eksperimentų metu pavyko pasiekti, kad aktyvinta anglis absorbuotų cholesterolį, tačiau apytiksliai santykiu 4 anglies tabletės su 0,5 mg cholesterolio. Šis rezultatas yra labai mažas ir neturės daug įtakos lipidų metabolizmui žmogaus organizme.

Saugumo mitas

Tai, kad aktyvuota anglis yra tik absorbuojanti ir chemiškai neutralus medžiaga, nereiškia, jog ji yra visiškai saugi. Svarbiausia jos savybė – sugebėjimas viską absorbuoti – gali padaryti meškos paslaugą. Pavyzdžiui, vartojant vaistus: aktyvuotos anglies negalima vartoti kartu su kitais vaistais, įskaitant geriamuosius kontraceptikus. Viskas, ką ji sugeria, nebedalyvauja jokiuose procesuose ir pašalinama iš organizmo. Todėl bet kokių vaistų veiksmingumas bus gerokai mažesnis jei tuo metu vartosite ir absorbentus.

Primename dar kartą: anglis nesirenka ką absorbuoti – naudingą vaistą ar toksišką medžiagą, pavojingą organizmui. Jei preparatas vartojamas per ilgai, tai aktyvi adsorbcija gali sutrikdyti vitaminų, baltymų, riebalų, hormonų ir tam tikrų maistinių medžiagų bei mineralų (pavyzdžiui, kalcio) įsisavinimą. Todėl nenaudokite aktyvintos anglies ilgiau kaip 3-5 dienas iš eilės.

2014 m. Džordžo Vašingtono universiteto mokslininkai pranešė apie kolito (storosios žarnos gleivinės uždegimo) atvejį, susidariusį dėl aktyvintos anglies naudojimo.

Suaktyvinta anglis neskiriama vaikams iki 3 metų. Griežtai draudžiama ją vartoti žmonėms, sergantiems žarnyno ar skrandžio kraujavimu, skrandžio opomis ir kitomis patologijomis, kurios pažeidžia virškinimo trakto gleivinę.