Istorijos pasikartojimas ir sutapimai

Paslaptingi ryšiai, kuriais susieti JAV prezidentų Linkolno ir Kenedžio bei jų žudikų gyvenimas ir mirtis, parodo, kokie didžiuliai sutapimai gali būti. Istorikams šių dviejų amerikiečių valstybės veikėjų mirtis tampa svarbia, tik nagrinėjant jų darbus, atliktus, esant gyviems, o tiems, kad tiria nepaaiškinamus dalykus, svarbiausiais tampa jų paskutinės akimirkos šiame pasaulyje.

Abraomas Linkolnas, vergų išlaisvintojas ir šiaurinių valstijų vadas, buvo nušautas šūviu iš nedidelio atstumo į pakaušį Fordo teatre, Vašingtone, vykusio vaidinimo metu. Jo žudikas Džonas Vilksas Butas šios žmogžudystės, įvykusios 1865 metais, praėjus vos kelioms dienoms po Pilietinio karo pabaigos, įrankiu pasirinko pistoletą (pasaulio naujienos kitaip - paranormal.lt).

Džonas Kenedis, prezidentas-demokratas ir kovotojas už piliečių teises, buvo nušautas į galvą, kai važiavo automobiliu Dalaso gatvėmis. Jo žudikas Li Harvis Osvaldas pasinaudojo didelio galingumo šautuvu su optiniu taikikliu. Kaip yra žinoma, šis nusikaltimas įvyko 1963 metų lapkričio mėnesį. Iš pirmo žvilgsnio, tarp šių dviejų nusikaltimų nėra jokių keistų sutapimų. Tiesa, jie abu buvo įvykdyti penktadienį, tačiau tai nėra svarbi detalė, kaip ir tai, kad abu nusikaltėliai buvo pietiečiai.

Žymiai įdomesnės nusikaltėlių gimimo datos, nes Li Harvis Osvaldas gimė, praėjus lygiai šimtui metų po to, kai gimė žmogus, atėmęs gyvybę Abraomui Linkolnui. Būtent šis šimto metų skirtumas - savaime maža smulkmena - šių dviejų žmonių, įtrauktų į kruvinas dramas, biografijose karto-tasi keistu reguliarumu. Pavyzdžiui, Džonas Kenedis į Kongresą buvo išrinktas, praėjus šimtui metų nuo savo garsiojo pirmtako išrinkimo, tas pats 100 metų atstumas skiria jų išrinkimą JAV prezidentais.

Po Linkolno ir Kenedžio prezidentais tapo politiniai veikėjai, turintys Džonsono pavardę.

Viceprezidentų gimimo datas skiria irgi lygiai šimtas metų:

Endrius Džonsonas gimė 1808 metais, Lindonas Džonsonas - 1908 metais.

Yra ir daugiau vardų sutapimų. Kenedžio asmens sekretoriaus pavardė buvo Linkolnas, Abraomo Linkolno sekretoriaus vardas buvo Džonas. Linkolnas buvo nužudytas Fordo teatre Vašingtone, o Kenedis savo žūties dieną važiavo automobiliu, pagamintu Fordo gamykloje.

Gana keista, tačiau limuzinas, kuriame sėdėjo prezidentas Kenedis su savo žmona Džeke, vadinasi „Lincoln Continental“. Ir tai dar nėra pilnas paralelių tarp dviejų įvykių sąrašas. Gerai žinoma, kad nei Butas, nei Li Harvis Osvaldas nesulaukė teismo.

Žymiai mažiau pastebimas būdų, kuriais pasinaudodami jie abu bandė išvengti teisingumo, panašumas. Butas, įvykdęs nusikaltimą teatre, bėgo, tačiau galiausiai savo mirtį pasitiko prekių sandėlyje. Osvaldas, taikęsis į savo auką pro sandėlio langą, bėgo į teatrą, kur ir buvo sučiuptas.

Gali būti, kad labiausiai intriguojanti paralelė prezidentų gyvenime susijusi su pirmuoju viešu pasisakymu iškelti Linkolno kandidatūrą į prezidentus. Laiške, išspausdintame 1858 metų lapkričio 8 dieną „Cincinnati gazette“, Linkolno kandidatūrą pasiūlė seniai
pamirštas tuometinio viceprezidento rinkiminės kompanijos draugas, tuo metu buvęs karinio jūrų laivyno sekretoriumi. Pabandykite atspėti sekretoriaus vardą. Džonas Kenedis!

XX amžiaus 6-o dešimtmečio pradžioje du vieni garsiausių šių laikų mąstytojų - Nobelio premijos laureatas Volfgangas Paulis ir garsusis psichologas Karlas Gustavas Jungas - suvienijo savo pastangas, bandydami sukurti viską apimančią sutapimų koncepciją, kuria pavadino „sinchroniškumu“.

Jiems bet kokie sutapimai, aiškiai išeinantys iš įprastinės laiko, vietos ir aplinkybių koreliacijos ribų, buvo liudijimai to, jog egzistuoja vieningas jėgos laukas, kuris nuo senų senovės glūdi mūsų gyvenime, bandydamas uždėti savo struktūrą ant kasdieninių įvykių bendro persipynimo.

Tokia jėga, jeigu ji egzistuoja, visiškai tinka paaiškinti keistus ryšius tarp Linkolno ir Kenedžio nužudymų. Taip pat galima pamatyti šios jėgos poveikį, kurį mes vadiname prakeiksmu, persekiojusiu garsiąją JAV politikų šeimą.

Kai kas nors kalba apie Kenedžių šeimos prakeiksmą, iš karto prisimenami šūviai į Džeką ir Robertą. Tačiau dar aiškesnis šio prakeiksmo ryšys yra su kelionėmis. Vyresnysis prezidento brolis ir sesuo žuvo 5-ame dešimtmetyje, ore sprogus lėktuvui, o ir pats Kenedis, kaip jau minėta, buvo nušautas važiuojančiame automobilyje. Jo jaunesnysis brolis Edvardas vos nežuvo katastrofoje, kurioje buvo nužudyti kai kurie demokratų partijos veikėjai.

Edvardas vėl pajuto mirties alsavimą, kai jo automobilis nulėkė nuo Čipakidiko tilto. Šios nelaimės metu žuvo jo palydovė Merė Džo Kopečnė, kas gana smarkiai sugadino jaunojo politiko reputaciją.

1969 metais, vykstant priešrinkiminei kampanijai demokratų partijoje, Robertas Kenedis pasakė apie jo šeimą persekiojančias nelaimes kaip apie neginčijamą realybę: „Sėkmė - tai, ką jūs pasiekiate patys, nesėkmė - tai, kas kartais pasiekia jus“. Praėjus dviem savaitėms po to, kai buvo pasakyti šie žodžiai, Robertas Kenedis buvo nušautas. Nors jo atveju nužudymas nebuvo niekaip susijęs su judėjimu, tačiau šeimos prakeiksmas pasireiškė ir atkeršijo po kelių dienų, kai traukinys, kuriuo buvo vežamas karstas su velionio kūnu, parbloškė keletą žmonių, o vieną perpjovė pusiau.

8-ame dešimtmetyje jau kita Kenedžių karta buvo paveikta potraukio narkotikams, skandalais ir rimtomis nesėkmėmis.

Taip pat įvyko kelios automobilių avarijos. Po vienos tokios avarijos Pam Keli, šeimos patriarcho Džozefo Kenedžio anūkė, liko amžiams prikaustyta neįgaliosios vežimėlyje.

Kitas automobilis, kurį vairavo Bobis Kenedis-jaunesnysis, keliaudamas po Centrinę Ameriką, nuslydo nuo kelio ir užmušė berniuką meksikietį.

1976 metais Deividą, kitą Bobio Kenedžio vyresniojo sūnų, geležinkelio stoties viešajame tualete sužeidė peiliu juodaodis prekiautojas narkotikais. Tą kartą Deividas išgyveno, tačiau po dviejų metų buvo aptiktas negyvas Palm Byčo viešbučio numeryje -jis leido atostogas, keliaudamas po Floridą.

Prakeiksmas, kuris persekiojo Kenedžių klaną XX amžiaus antroje pusėje, visiškai nesirengia palikti šios šeimos ramybėje, todėl galima tik pasigailėti tų žmonių, kurie turi šią pavardę. Nors dabar vis daugiau abejojama, kad Li Harvis Osvaldas dalyvavo prezidento Kenedžio nužudyme, todėl gali paaiškėti, kad nėra jokio „sich-roniškumo“ tarp abiejų nužudymų. Jei Osvaldas ir nesusijęs su 1963-ųjų metų tragedija, įdomu tai, kad likimas „atpirkimo ožiu“ pasirinko būtent tokį žmogų, kuris puikiai atitiko jam paruoštam vaidmeniui...