Svetainėje sukaupta daugiau nei 1000 sveikatos patarimų. Ieškokite patarimų ir ne tik:

Pagrindinis » Kategorija: Sveikatos patarimai | Liaudies medicina » Peržiūrų: (1.1K) Komentarų: (0) (11.01.2018 - 09:26)

Kas sutrikdo venų kraujotaką? Kraujotakos pagerinimas

Susiaurėjus širdies arterijai, žmogus jaučia buką skausmą ir spaudimą krūtinės srityje, ypač po fizinio darbo.

#kraujotaka, #venos, #kraujagyslės, #kraujagysliu_ligos, #krešulys

Joks žmogaus organas ar audinys negali funkcionuoti be nuolatinės kraujotakos. Tačiau žmonės dažniausiai rūpinasi, kad neskaudėtų galvos, sąnarių, rankų, kojų, o gerai kraujotakai skiria per mažai dėmesio. Galbūt dėl to, kad daugelis per menkai žino, kokie pavojai tyko, kai sutrinka kraujotaka.

Kiekvieno suaugusio žmogaus organizme yra apie 5–6 litrus kraujo. Ramybės metu kraujagyslėmis cirkuliuoja ne visas kraujas. Tam tikra jo dalis, kaip atsarga, sandėliuojama blužnyje ir kepenyse. Prireikus šios atsargos nedelsiant „metamos“ į bendrą kraujo apytaką. Kraujas teka venomis, arterijomis ir jas jungiančiais kapiliarais. Jei vieno suaugusio žmogaus kraujagysles sujungtume į vientisą liniją, ji nutįstų 100 tūkst. kilometrų ir du su puse karto apjuostų žemę.

Pagrindinis kraujotakos sistemos variklis, be abejo, yra širdis. Širdies ir kraujagyslių sistema tokia galinga, jog net žmogui ilsintis kas minutę per širdį pervaro maždaug 5 litrus kraujo, o treniruoto bėgiko širdis per tokį pat laiką pervaro septynis kartus daugiau – net 35 litrus – kraujo. Tad kas tokią galingą sistemą gali sutrikdyti?

Saugokite arterijas

Arterijas dažniausiai pažeidžia aterosklerozė. Sergant šia liga ant arterijų sienelių ima kauptis avižų košę primenantys riebalai, vadinamosios aterosklerozinės plokštelės. Dėl šių sankaupų susiaurėja arterijos spindis ir ji gali lengvai užsikimšti, kai tos plokštelės sukietėja ir plyšta. Be to, arteriją gali užkimšti ir kraujo krešuliai. Pasak Kraujagyslių chirurgijos centro kraujagyslių chirurgo profesoriaus Povilo Pauliuko, arterijai užsikimšus sukrešėjusiu krauju toje zonoje kraujotaka nutrūksta.

Pavyzdžiui, staiga užakus kirkšnies srityje šlaunies arterijai, koja gali „žūti“ per kelias valandas, jei nebus skubiai atkurta kraujotaka, t. y. operuojant išvalyta ar kitaip pataisyta arterija. „Kraujagyslės susiaurėja, kai dėl nelygios plokštelės jų spindis tampa mažas, ten ir susidaro krešulys. Iš arterijos krešulys paprastai niekur nėra nunešamas, arterija užsikemša ir viskas. Toje vietoje nebevyksta kraujotaka“, – pasakoja gydytojas.

Profesoriaus teigimu, ypač pavojingos ant širdies raumenį maitinančių vainikinių arterijų esančios apnašos. „Paprastai krešulys susidaro, kai būna sutrikęs širdies ritmas, kai yra vožtuvų problemos. Tad iš širdies krešulys gali nukeliauti į bet kurią arteriją. Paprastai, kokio dydžio yra krešulys, tokio dydžio arterija ir bus užkimšta. Iš širdies atneštas didelis krešulys užkimš didelę kraujagyslę, mažas – mažesnę. Krešuliai, atkeliavę iš širdies, dažnai užkemša ir smegenų arterijas. Taip blokuojama kraujotaka. Dėl to ir įvyksta insultas“, – sako profesorius.

Kokius simptomus žmogus jaučia arterijai susiaurėjus, užakus ar užsikimšus? „Dėl sutrikusios kraujotakos kojose žmogus greičiau pavargsta, eidamas turi dažnai sustoti, pailsėti, nes pradeda skaudėti blauzdos raumenis. Pailsėjęs žmogus vėl gali paeiti neilgą atstumą, po to vėl tenka sustoti, atsiranda taip vadinamas protarpinis šlubčiojimas. O įvykus trombozei, koja pabąla, pasidaro skausminga, vėliau apmiršta, pamėlsta, galiausiai pajuoduoja pirštai ar net didelė kojų dalis. Tada tenka skubiai operuoti, kad netektų kojos amputuoti“, – pasakoja kraujagyslių chirurgas.

Tuomet, kai susiaurėja širdies arterija, širdies raumuo negauna pakankamai kraujo. Žmogus jaučia buką skausmą ir spaudimą krūtinės srityje, ypač po fizinio darbo. O jeigu vainikinė arterija visai užsikemša, gali ištikti širdies priepuolis ir apmirti širdies raumuo. Sunkiais atvejais širdis gali visai sustoti.

Ateroskleroze dažniausiai suserga tie žmonės, kurie rūko, dažnai patiria emocinę įtampą, serga cukralige, yra nutukę, mažai juda, turi aukštą kraujospūdį, riebiai valgo arba paveldi šią ligą. Ateroskleroze serga daugiau vyrų negu moterų. Tai lemia hormonai ir tai, kad yra daugiau rūkančių vyrų negu moterų. Profesoriaus teigimu, arterinių trombozių išvengti gali padėti aterosklerozės profilaktika: sveikas gyvenimo būdas, visavertė mityba, taip pat pravartu sekti cholesterolio kiekį kraujyje, kad jis nebūtų per didelis.

Kas sutrikdo venų kraujotaką?

Venose problemų gali atsirasti dėl sulėtėjusios kraujotakos. Neretai šiose kraujagyslėse dėl to susidaro trombai. Gyvenime taip gali atsitikti tada, kai tenka ilgai stovėti, sėdėti, ilgai skristi lėktuvu bei patirti slėgių pokyčius. Taip pat trombų venose gali atsirasti po traumų, kai kuri nors galūnė būna ilgai sugipsuota ir ilgą laiką nėra judinama. Trombų venose gali susidaryti ir ligoniams, kurie dėl įvairių ligų yra priversti ilgai gulėti, negali vaikščioti, ypač po operacijų, arba žmonėms, kurių judėjimą riboja antsvoris. Trombų venose gali atsirasti ir paskutiniais nėštumo mėnesiais, dėl to, kad augantis vaisius užspaudžia giliąsias dubens venas. Yra ir daugiau priežasčių, dėl kurių sutrinka venų kraujotaka.

„Venose susidaro krešuliai, kai yra venų uždegimas – tromboflebitas. Jo priežastimi gali būti įvairios infekcijos. Krešulių venose gali susidaryti stipriai sumušus koją ar įvykus kaulo lūžiui, kai kartu traumuojama ir vena, taip pat tada, kai yra padidėjęs kraujo krešumas. Jeigu užsikemša kojos vena, žmogus tai junta: koja ištinsta, pasidaro melsva, juntamas veržimas ar net stiprus skausmas. Kitaip yra, jei užsikemša dubens venos – žmogus gali to ir nejusti.

Tačiau yra kita didelė problema. Kojų ar dubens venose susidaręs krešulys gali nukeliauti į širdį ar į plaučius. Iš šių venų krešulys atkeliauja į prieširdį, dešinįjį skilvelį, o tada dešinysis skilvelis išmeta tą krešulį į plaučių arteriją ir ją užkemša. Taip nutikus žmogus gali labai staigiai numirti, nes ir širdis nebegali išstumti kraujo, taip pat sutrinka deguonies įsisavinimas, nes plaučiuose nebevyksta kraujotaka “, – pasakoja kraujagyslių chirurgas.

Venų trombozės išvengti gali padėti kraujo krešėjimo sutrikimų gydymas. Taip pat reikia saugotis didesnių traumų, sumušimų, uždegimų. Išsiplėtusios venos irgi turi didelės įtakos krešuliams susidaryti. Todėl svarbu jas laiku gydyti ar operuoti.

Ką reiškia „per tirštas kraujas“?

Kraujas gali būti pernelyg tirštas dėl eritrocitų pertekliaus. Dėl sutirštėjusio kraujo gali susidaryti daugiau krešulių, kurie gali sutrikdyti venų ar arterijų kraujotaką ir sukelti insultą ar širdies infarktą. Dėl sutirštėjusio kraujo taip pat sutrinka ir sulėtėja normali kraujo tėkmė, todėl organai prasčiau aprūpinami krauju ir gali vystytis jų nepakankamumas, pavyzdžiui, širdies. Eritrocitų pagausėjimo priežasčių gali būti įvairių – pradedant ateroskleroze, baigiant tuo, kad žmogus per mažai geria skysčių. Kraujo tirštumui svarbus ir kitas rodiklis, nurodantis kraujyje esantį raudonųjų kraujo ląstelių santykį su kraujo plazma.

„Kartais kraujo tirštumą žmonės painioja su padidintu krešumu. Tada kraujo tirštumas ir eritrocitų kiekis gali būti normalūs, tačiau sutrinka krešėjimo faktoriai. Tuomet irgi kyla trombozių pavojus. Kraujyje yra kelios sistemos – viena skatina krešėjimą, kita skystina kraują, kad apsaugotų nuo krešulių susidarymo. Jos abi turi būti subalansuotos. Jeigu tas balansas sutrinka, susidaro krešulių. Tirštas kraujas pirmiausia kelia grėsmę krešuliams venose atsirasti“, – pasakoja profesorius Povilas Pauliukas.

Kraujui suskystinti rekomenduojama vartoti daug skysčių, bet ne vien vandens, daugiau reikėtų gerti ir arbatų, sulčių, mineralinio vandens, valgyti sriubų, nes vien vanduo iš organizmo išplauna natrį.

Įgimti kraujagyslių defektai

„Būna ir įgimtų anomalijų, kai žmogus gimsta su kuria nors neišsivysčiusia kraujagysle. Ji gali būti per siaura, joje gali būti įvairių netaisyklingų atsišakojimų, ji gali būti ne taip sujungta su stuburu arba kraujagyslės gali išvis nebūti. Su smegenis maitinančiomis arterijomis kyla ir kitokių problemų. Šios kraujagyslės gali būti užsilenkusios arba sudaryti kilpą. Pavyzdžiui, kaklo arterijos neturi šakų, todėl būdamos per ilgos, jos gali persilenkti. Užsilenkus arterijai, per ją sunkiai prateka kraujas.

Taip pat kraujagyslę gali užspausti kaklo raumuo. Miego arterijos gali būti per ilgos arba per trumpos. Pavyzdžiui, jeigu tarpslankstelinė neišsivysčiusi arterija yra siaura kaip siūlas, tai ji tokia ir eina iki pat kaklo, galvos. Dėl to atsiranda smegenų kraujotakos nepakankamumas. Įgimtos kraujagyslių anomalijos gana didelė problema. Gaila, kad tam nėra skiriama pakankamai dėmesio, gydytojai dažnai šias problemas priskiria cerebriniam paralyžiui ir toliau netiria“, – teigia kraujagyslių chirurgas.

Kai kurių kraujagyslių defektų, pasak gydytojo, gali atsirasti ir su amžiumi. Pavyzdžiui, trumpėjant kaklui senatvėje ilgėja jame esančios arterijos, todėl kažkuri gali persilenkti. Dvi iš kaklo arterijų eina per stuburą. Todėl vyresniame amžiuje atsiradus stuburo deformacijoms, osteochondrozei, stuburo išaugos gali jas užspausti. Vienintelė paguoda, kad minėtus sutrikimus operuojant galima pašalinti. Profesorius pataria vyresnio amžiaus žmonėms būtinai pasitikrinti smegenis maitinančias miego ir slankstelines arterijas, nes šios ligos neturi simptomų, kol neįvyksta katastrofa – ligonį suparalyžiuoja arba jau nepavyksta išgelbėti jo gyvybės.

„Ypač reikėtų sunerimti, jei buvo trumpam apsilpusi ar nutirpusi kuri nors kūno pusė, ranka, koja ar veidas, sutrikusi kalba, jei trumpam buvo aptemęs regėjimas viena akimi ir ypač jeigu kartu buvo dar ir nutirpusi ar nusilpusi priešingos pusės ranka ar veidas, rečiau koja. Yra labai didelė tikimybė, kad pasireiškus šiems simptomams ligoniui greit įvyks insultas su paralyžiumi“, – įspėja gydytojas.

Kas įvyksta, kai kraujotaka sustoja? Medikų teigimu, sustojus kraujotakai smegenų neuronai žūsta po 5 minučių, įvyksta insultas ir žmogų paralyžiuoja. Inkstai ir kepenys, nutrūkus kraujotakai, išlieka funkcionalūs apie pusę valandos.

Kas padeda pagerinti kraujotaką?

• Labai svarbus yra fizinis aktyvumas: bėgiojimas, slidinėjimas, vaikščiojimas su lazdomis, plaukimas ar važiavimas dviračiu. Beje, venas neigiamai veikia didelių svorių kilnojimas, per didelis kraujospūdis.
• Venkite antsvorio. Per didelis kūno svoris apkrauna širdį ir kraujotakos sistemą.
• Dažniau ilsinkite kojas – pakelkite jas aukščiau, kad geriau cirkuliuotų kraujotaka.
• Kelionių metu patariama vengti per ankštų drabužių, pagal galimybes po priekine sėdyne lėktuve, autobuse ar traukinyje nereikėtų dėti jokio bagažo, kad būtų galima ištiesti kojas. Kelionių metu reikėtų dažniau judinti galūnes, jei yra galimybė, dažniau atsistoti ir atsisėsti.
• Vartokite daugiau skysčių.

Kas sutrikdo venų kraujotaką? Kraujotakos pagerinimas


Taip pat skaitykite:

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose! Prisijunkite prie mūsų paskyroje, kad nepraleistumėte įdomių dalykų!


Paranormal.lt medžiagos citavimas negavus išankstinio paranormal.lt sutikimo neleidžiamas. Išimtinių teisių pažeidimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.


// Susiję straipsniai »

Komentarai: (0) Komentuoti gali tik registruoti vartotojai!
avatar