Kompiuterinė tomografija. Uždelsto veikimo bomba

Šis superrentgeno spindulių metodas atsakingas už 2 proc. visų vėžio atvejų.

Kompiuterinė tomografija (KT), ko gero, yra pati stipriausia rentgeno spindulių diagnostikos priemonė, kuri plačiai taikoma šiuolaikinėje medicinoje. Teikdama viso kūno trijų dimensijų paveikslą, ji gali garantuoti išsamų ir detalų žmogaus anatomijos vaizdą. Tai taip pat yra vienas jautriausių metodų, leidžiančių aptikti ankstyvos stadijos naviką, vidinį kraujavimą, širdies problemas, insultą ir kitas neurologines patologijas.

JAV kasmet atliekama apie 62 mln. KT tyrimų, iš kurių bent 4 mln. daromi vaikams, - palyginkime tai su vos 3 mln. tokių tyrimų (ir suaugusiesiems, ir vaikams), kurie buvo atlikti 1980-aisiais. Šiuos skaičius didina ir sveiki žmonės, tiesiog nerimaujantys dėl savo sveikatos ir pasiryžę „dėl viso pikto“ atlikti tyrimą, mokėdami už tai iš savo kišenės.

Skaičiuojant vienam gyventojui, daugiausia KT tyrimų daroma Japonijoje. Dar neseniai šioje šalyje milijonui žmonių teko 64 KT prietaisai.

JAV milijonui asmenų teko 26 tokie prietaisai.

Standartinis kursas iš dviejų ar trijų KT tyrimų prilygsta radiacijos lygiui, koks buvo Hirosimoje ar Nagasakyje sprogus atominei bombai, savo ruožtu vienas KT tyrimas lygiavertis su maždaug 500 standartinių krūtinės rentgeno tyrimų.

Esama priežasties nerimauti

Žmonėms nepasakojama apie ypač aukštą jonizuojančios spinduliuotės lygį, koks juos veikia kaskart, kai jiems daromas KT tyrimas. Kadaise JAV Niujorko Kolumbijos universiteto (Columbia University in New York) vadovaujantysis radiologas prof. dr. Davidas Brenneras apskaičiavo, kad standartinis kursas iš dviejų ar trijų KT tyrimų prilygsta radiacijos lygiui, koks buvo Hirosimoje ar Nagasakyje sprogus atominei bombai,(1) savo ruožtu Jungtinės Karalystės Edinburgo Karališkojo gydytojų koledžo (The Royal College of Physicians of Edinburgh) tyrėjai apskaičiavo, kad vienas KT tyrimas lygiavertis su maždaug 500 standartinių krūtinės rentgeno tyrimų.

Toks skubėjimas atlikti KT tyrimus ateities kartoms galėtų pavirsti uždelsto veikimo bomba, - įspėjo D. Brenneras. Radiologo nuomone, KT tyrimai galėtų būti atsakingi už bent 2 proc. atvejų, kai JAV žmonės susirgę vėžiu. (1) Kadangi kasmet šia liga suserga apie 1,44 mln. amerikiečių, išeitų, kad tik KT tyrimai kasmet galėtų būti kalti dėl maždaug 29 tūkst. naujų vėžio atvejų. Tai daug daugiau nei 6000 vėžio atvejų, kurie oficialiai siejami su KT tyrimais JAV.

Vaikai ypač pažeidžiami. Jiems ne tik prieš akis daugiau gyvenimo metų, per kuriuos gali ir susiformuoti navikas, jie taip pat yra jautresni rentgeno tyrimų spinduliuotei, kuri naudojama, pvz., apendicitui aptikti.

Prof. dr. Alexas Elliottas iš Didžiosios Britanijos vyriausybės patarėjų grupės COMARE (angl. Committee on Medical Aspects of Radiation in the Environment) buvo ypač susijaudinęs dėl vis augančio KT tyrimų skaičiaus, kuriuos darosi sveiki suaugusieji, kurie tiesiog nerimauja. Populiariausi tyrimai „dėl viso pikto“ - kolonografija žarnų vėžiui aptikti, plaučių patikra esamiems ir buvusiems rūkaliams, širdies tyrimai ir viso kūno tyrimas per bendrą sveikatos patikrą. Kadangi šie tyrimai pasižymi aukštu spinduliuotės lygiu, pasak COMARE, rizika yra daug didesnė nei nauda.(2)

Vėžio rizika pagrįsta

KT patikra sudaro vidutiniškai 15 mSv (milisivertų) dydžio spinduliuotės dozę suaugusiam asmeniui, ir dvigubai tiek - naujagimiui. Tipišką KT kursą sudaro 2 ar 3 tyrimai, o tai reiškia, kad suaugusįjį iš viso paveiks spinduliuotės dozė iki 45 mSv. Be to, daugumai asmenų, kuriems daromi pilvo ertmės ar dubens KT tyrimai, atliekamos kelios patikros per dieną; 30 proc. žmonių, kuriems atliekama bendra patikra, daromi bent 3 KT tyrimai, 7 proc. - 5 KT tyrimai, o 4 proc. - 9 ar net daugiau KT tyrimų. (3)

Norint suprasti, kiek daug spinduliuotės žmogus realiai gauna per gyvenimą, galima paminėti faktą, kad Japonijos miestų Nagasakio ir Hirosimos gyventojai, kai ant jų numetė atomines bombas, gavo radiacijos dozę, kuri šiek tiek mažesnė nei 50 mSv. (4) Kaip parodė vėlesni tyrimai, žmonėms, kurie liko gyvi po šių sprogimų ir buvo veikiami vidutiniškai 40 mSv dydžio radiacija, buvo daug didesnė rizika susirgti vėžiu. (5)

Ryšį tarp radiacijos lygio ir vėžio patvirtina ir tyrimas apie 400 tūkst. branduolinės energijos pramonės darbininkų. Tarp šių asmenų, kuriuos veikė vidutiniškai 20 mSv dydžio spinduliuotė, buvo gerokai didesni sergamumo vėžiu rodikliai nei tarp darbininkų iš kitų, su branduolinės energijos pramone nesusijusių sričių. (6)

Mokslininkai taip pat analizavo klinikinius požymius iš atominių bombų statistikos ir nustatė, kad vaikams, kuriuos radiacija paveikia ankstyvoje vaikystėje, vėžio rizika yra daug didesnė nei suaugusiesiems. Jauni žmonės jautresni švitinimui, nes jie turi daug daugiau ląstelių, kurios skyla ir dauginasi.

Per atskirą tyrimą JAV Niujorko Kolumbijos universiteto mokslininkai konstatavo, kad KT koronarografija, kuri taikoma koronarinių kraujagyslių būklei tirti, jaunoms moterims gali 1 proc. padidinti vėžio riziką. Moterims apskritai, taip pat ir asmenims, kuriems daryti keli tokie tyrimai, vėžio rizika buvo didesnė nei vyrams ir senjorams.

Turint omenyje, kad KT išskiria tokią didelę radiaciją, stebina tai, kad neatlikti plataus masto tyrimai dėl šio diagnostikos metodo saugumo. D. Brenneras ir jo kolega prof. dr. Ericas Hallas iš JAV Niujorko Kolumbijos universiteto spėja, kad vėžio rizika dėl KT tyrimų dramatiškai padidėjusi todėl, kad tokių tyrimų daroma vis daugiau.

Nors KT - itin jautrus metodas, jis duoda ir klaidingai neigiamas išvadas (nesugeba aptikti egzistuojančios problemos): toks būna kas dvidešimtas atvejis.

Dabartinė sąmata apie naujus vėžio atvejus, kuriuos galima susieti su KT tyrimais, yra 0,4 proc. bendro susirgimų skaičiaus, o JAV tai reiškia apie 6000 naujų atvejų kiekvienais metais. Deja, šie skaičiavimai paremti KT tyrimais, kurie atlikti nuo 1991 iki 1996 metų, o JAV tuo metu buvo daroma tik 15-20 mln. KT tyrimų per metus. (9) Pastaruoju metu šis skaičius išaugo iki 62 mln. tyrimų per metus vien tik JAV, o tai paskatino D. Brennerą ir E. Hallą atitinkamai perskaičiuoti ir vėžio riziką. Radiologų skaičiavimai rodo, kad KT patikros yra atsakingos už maždaug 1,5-2 proc. visų naujų susirgimo vėžiu atvejų (t. y. už iki pat 29 tūkst. susirgimų tik JAV). Šiuos skaičiavimus palaike ir Amerikos maisto ir vaistų tarnyba (angl. FDA), kurios nuomone, viena standartinė 10 mSv dydžio spinduliuotės patikra gali sukelti vieną mirtino vėžio atvejį iš 2000 atliktų KT tyrimų. Turint omenyje KT taikymo mastus, tai reikštų, kad šie
tyrimai galėtų būti kalti dėl 31 tūkst. mirties atvejų nuo vėžio kasmet. Toks vaizdas niūresnis net už tai, ką vaizdavo D. Brenneras ir E. Hallas, nes jie taikė savo skaičiavimus tik susirgimo atvejams. (10)

Neretai gydytojas pats nevisiškai suvokia tikrąsias grėsmes, susijusias su KT tyrimu, o pacientas taip pat nieko nežino. Be abejo, informuoto sutikimo dalis turėtų būti ir pasakojimas apie potencialią vėžio riziką, ir informavimas apie galimybes rinktis kitus, saugesnius tyrimus, pvz., ultrasonografiją ar magnetinį rezonansą.

Būtų galima manyti, kad dėl procedūros, kuri per metus atsakinga už 31 tūkst. mirties atvejų vien tik JAV reikėtų gauti iš žmogaus, kuriam numatyta Hirošimos atominiam sprogimui ekvivalentiška radiacijos dozė, sutikimą kaip iš informuoto asmens. Deja, taip nevyksta. Kaip nurodė Italijos nacionalinės tyrimų tarybos (Consiglio Nazionale delle Ricerche) Klinikinės fiziologijos instituto Pizoje vadovaujantysis kardiologas Eugenio Picano: „Net, jei atliekamos procedūros su didelėmis radiacijos dozėmis, nei tiesiai šviesiai, nei netiesiogiai nekalbama apie ilgalaikes grėsmes. Gydytojas to nesako, o pacientas to negirdi.“ (11)

Pacientai lieka nežinioje

Susirūpinusi dėl vis didėjančios vėžio rizikos ir pacientų informuoto sutikimo trūkumo, Amerikos radiologijos kolegija (The American College of Radiology) kadaise parengė vadinamąja „baltąją knygą“ (pranešimą apie geriausią praktiką). Kolegija padarė išvadą, kad problemos pagrindas - žinių trūkumas. Neretai gydytojas pats nevisiškai suvokia tikrąsias grėsmes, susijusias su KT tyrimu, o pacientas taip pat nieko apie jas nežino, nes niekas jam to nepasakė. (12) Nėra abejonių, kad informuoto sutikimo dalis turėtų būti ir pasakojimas apie potencialią vėžio riziką, ir informavimas apie galimybes rinktis kitus, saugesnius tyrimus, pvz., ultrasonografiją ar magnetinį rezonansą.

Radiologai jau seniai įtardavo, kad KT tyrimai galėtų skatinti vėžio susiformavimą, bet jie galvodavo, kad ši rizika esą nereikšminga, palyginti su spontaninio vėžio grėsme, kokia būna vienu iš keturių atvejų (t. y jos rizika 25 proc.). (13) Vis dėlto toks požiūris pateisinamas tik tuomet, jei daroma prielaida, kad žmonėms vėžys išsivysto tik spontaniškai, be jokių priežasčių.

Ar tyrimas to vertas?

Kompiuterinės tomografijos šalininkai tvirtina, kad KT tyrimų teikiama nauda daug kartų atsveria bet kokią riziką, ypač todėl, kad puikus jų teikiamas vaizdas leidžia lengvai diagnozuoti širdies patologijas ir ankstyvos stadijos vėžį.

Iš tikrųjų, nors KT - itin jautrus metodas, jis duoda ir klaidingai neigiamas išvadas (nesugeba aptikti egzistuojančios problemos): toks būna kas dvidešimtas atvejis. Proporciją pablogina ir iki pat 3 iš 20 tyrimų, per kuriuos KT metodas duoda klaidingai teigiamą atsakymą dėl ankstyvos stadijos vėžio diagnozės ir parodo problemą ten, kur jos nėra. (14) Net tiems asmenims, kurių liga jau yra toliau pažengusi (dėl to ją turėtų būti galima tiksliau vizualizuoti), KT tyrimai 12 proc. atvejų duoda neteisingą atsakymą.

KT tyrimo tikslumas taip pat priklauso nuo ligos. Per vieną tyrimą su 23 asmenimis, kurie sirgo tiesiosios žarnos vėžiu, KT leido sėkmingai nustatyti patologiją 18 asmenų (t. y 78 proc. pacientų). (15)

Savo ruožtu pacientams, kurie sirgo plaučių vėžiu, šis metodas buvo netikslus ir nesugebėjo aptikti esančių navikų beveik 47 proc. atvejų. (16)

Per tyrimą, kuris vyko medicininės ekspertizės biure San Antonijuje, JAV Teksaso valstijoje, mokslininkai konstatavo, kad KT tyrimų rezultatai pernelyg nepatikimi, kad juos būtų galima naudoti kaip įrodymą teisme. Tyrėjai nurodė, kad metodo tikslumas gali varijuoti nuo 0 proc. esant smegenų traumoms iki beveik 75 proc. turint kepenų pažeidimų. Tyrėjai padarė išvadą, kad tuomet, kai reikalinga konkreti diagnozė, teismo medicinos patologai negali naudotis KT tyrimų rezultatais, nes šie, nustatant trauminius sužalojimus, būna netikslūs.

Jei būtų bandoma įrodyti traumą tik KT tyrimų rezultatais, būtų didelė tikimybė neteisingai apskųsti ir nubausti žmones. (17)

Asmenų, kuriems reikia skenuoti pilvo ertmę, prašoma išgerti apie litrą skysčio, kuriame yra gastrografino. Jo jokiu būdu negalima skirti skydliaukės problemų turintiems pacientams.

Nerimaujantys sveikieji

Jei KT tyrimų rezultatai gali būti netikslūs nustatant ligą, dėl kurios jau esama įtarimo, tada kokia gali būti jų nauda atskleidžiant potencialias sveikatas problemas asmenims, kurie laikomi sveikais, bet nori būti dėl to tikri, „dėl viso pikto“ pasitikrindami? Gali būti, kad KT tyrimas aptinka tikrąją patologiją tik 2,8 proc. žmonių, kuriems daroma bendra patikra. 14,8 proc. atvejų KT tyrimas gali teikti klaidingai teigiamą atsakymą (jei žmogus ieško problemos, kurios nėra). Kitaip tariant, KT tyrimas teiks palankią išvadą apie sveikatą 82 procentams susirūpinusių sveikų asmenų, bet faktiškai iš jų sveiki bus 97 procentai. (18) Be to, beveik 15-ai proc. iš tokių sveikų bus skiriami dar brangesni tyrimai ir patikros, per kuriuos juos vėl veiks kancerogeninė spinduliuotė, ir visa tai - be pagrįstos priežasties.

Didžiosios Britanijos vyriausybės patarėjų grupės COMARE ekspertai dar neseniai taip stipriai susirūpino privačių tyrimų rinkos didėjimu, kad ragino su įstatymu uždrausti KT tyrimus nugaros problemoms, osteoporozei ir kūno riebalų kiekiui nustatyti bei matuoti.

Ką dabar daryti?

Be abejo, KT - tai diagnostikos metodas, kuris tam tikromis situacijomis labai naudingas, deja, ši technologija naudojama per gausiai. Praeito amžiaus aštuntąjį dešimtmetį ji buvo išrasta kaip tyrimų metodas daug detalesniems smegenų vaizdams pamatyti, bet mūsų dienomis KT naudojama traumoms, traukulių rizikai ir lėtiniams galvos skausmams aptikti ar net kontroliuoti. Vaikams KT tyrimais nustatoma net ūminio apendicito rizika.

Be to, KT pasidarė ir apsaugine priemone, įtraukta į bendrą sveikatos patikrą. Per vieną pediatrijos radiologų apklausą konstatuota, kad bent vieną trečdalį visų KT tyrimų būtų buvę įmanoma pakeisti kokiu nors saugesniu metodu ar neatlikti iš viso. (19) Jei būtų toks konservatyvus požiūris į kompiuterinę tomografiją, FDA ir D. Brennero skaičiavimais, kasmet tik JAV vėžiu nesusirgtų 10 tūkst. žmonių.

Kita problema, kurią iškėlė Amerikos radiologijos kolegija: gydytojai patys iki galo neįvertina su KT tyrimais susijusios spinduliuotės rizikos, nes priskiria šiuos tyrimus tai pačiai rizikos kategorijai, kaip standartinis rentgenas. Per vieną greitosios pagalbos gydytojų ir radiologų apklausą 75 proc. apklaustųjų nepakankamai įvertino radiacijos lygį, o 91 proc. reanimacijos skyriaus gydytojų tiesiog netikėjo, kad KT tyrimai žmogui gyvenime gali padidinti vėžio riziką. (20)

Ko gero, tik tada, kai gydytojai visiškai suvoks ir įvertins vėžio riziką, kokia susijusi su šia įspūdinga technologija, KT tyrimų skaičius ims mažėti, o kartu mažės ir pasaulyje kol kas tik gausėjančių vėžio atvejų skaičius.

Bryanas Hubbardas

Nuorodos    

1    N Engl J Med, 2007; 357:2277-84
2    Dvyliktas COMARE pranešimas. Asmeniškai inicijuotos rentgeno spindulių kompiuterinės tomografijos skenavimo poveikis besimptomių asmenų sveikatos patikrai. Sveikatos apsaugos agentūra, 2007
3    J Radiol Prot, 2000; 20:353-9
4    Radiat Res, 2004; 162:377-89
5    Radiat Res, 2007; 168:1-64
6    BMJ, 2005; 331:77
7    Biological Effects of lonizing Radiation (BEIR) VII. Vašingtonas, DC: National Academies Press, 2005
8    JAMA, 2007; 298:317-23
9    Lancet, 2004; 363:345-51
10    Circulation, 2006; 114:1761-91
11    Cardiovasc Ultrasound, 2007; 5:37
12    J Am Coll Radiol, 2007; 4:272-84
13    Office for National Statistics. Health Statistics Quar-terly, 2000
14    Radiology, 2005; 234:415-22
15    Cancer, 2007; 54:512-6
16    Ann Thorac Surg, 2007; 84:1830-6
17    J Trauma, 2007; 63:625-9
18    Dvyliktas COMARE pranešimas. Asmeniškai inicijuotos rentgeno spindulių kompiuterinės tomografijos skenavimo poveikis besimptomių asmenų sveikatos patikrai. Sveikatos apsaugos agentūra, 2007
19    Pediatr Radiol, 2002; 32:242-4
20    Radiology, 2004; 231:393-8

Bilietas į skenavimą

Kartais sakoma, kad kompiuterinės tomografijos (KT) skeneris buvo didžiausias grupės The Beatles palikimas. Pelnas iš šios grupės įrašų pardavimo tikrai padėjo EMI, jų įrašų kompanijai, finansuoti prototipinių skenerių kūrimą.

Šis metodas iš pradžių buvo vadinamas EMI skenavimu, bet paskui jis išpopuliarėjo kaip kompiuterizuota aksialinė tomografija. Iš tikrųjų daugelis naudoja šį terminą ir dabar. Kompiuterinės tomografijos idėjos autoriumi laikomas Godfrey'is Newboldas Hounsfieldas, kuris dirbo Thorn EMI centrinėse tyrimų laboratorijose Heise, Anglijos Midlsekso grafystėje. Vis dėlto G. N. Hounsfieldas greičiausiai pats buvo įkvėptas italų radiologo Alessandro Vallebonos, kuris praeito amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį plėtojo idėją apie superrentgeno spindulius, galinčius sukurti kūno vaizdą, jei įrašas būtų daromas iš skirtingų kampų vienu metu. A. Vallebona vadino šią technologiją „tomografija".

G. N. Hounsfieldas pradėjo kurti savo skenerį 1967 metais, vienu metu su Allanu Cormacku iš Taftso universiteto (Tufts University) JAV Masačusetso valstijoje, kuris dirbo ties savo versija. 1979-aisiais abu mokslininkai už savo pastangas dalijosi Nobelio premija iš fiziologijos ir medicinos srities. Be to, Hounsfieldo vardu pavadinti ir standartizuotos skalės vienetai (HU), kurie naudojami oro ir vandens rentgeno spinduliuotės tankiui matuoti, o tai leidžia KT patikroje sukurti ir interpretuoti žmogaus kūno vaizdą.

Pirmasis KT skeneris 1972 metais buvo pastatytas Didžiojoje Britanijoje, Atkinsono Morley’io ligoninėje (The Atkinson Morley Hospital) Vimbldone (pietvakarių Londone). Tais laikais jis buvo taikomas tik smegenims skenuoti. Vienam skenavimui iš 180 laipsnių reikėjo 4-7 minučių, o dar 7 minučių prireikė kiekvienam vaizdui apdoroti.

Pamažu technologija vystėsi, tačiau sparčiausia raida vyksta pastaraisiais metais. Multidetektorių ar daugiasluoksnė kompiuterinė tomografija padidino skenavimo greitį, o tai leidžia kurti didelės raiškos rekonstrukcijos vaizdus, teikiančius beveik 3 dimensijų efektą.

Laikas, koks reikalingas skenuoti ir vaizdui gauti, iš esmės sutrumpėjo. Krūtinės patikrą, kuriai anksčiau prireikė 10-ies atskirų kvėpavimo sulaikymų (kiekvieną - po 10 sekundžių), dabar galima atlikti per vieną 10 sekundžių trunkantį kvėpavimo sulaikymą.

Be to, KT programos taip ištobulėjusios, kad 1000 vaizdų galima ištirti per vos 30 sekundžių.

Ar tinka visiems?

Jei žmogų kamuoja klaustrofobija, KT- ne jam. Daugelį asmenų, kai jie stumiami į tunelį primenantį skenerį, apima panika - net tokia stipri, kad tenka nutraukti patikrą. Kitus gąsdina skenerio dūzgimas, kai paleidžiami rentgeno spinduliai.

Be to, dalis asmenų netoleruoja kontrastinės medžiagos, kuri leidžiama į veną. Ši medžiaga padeda radiologui lengviau vizualizuoti organus, kraujagysles ar navikus. Tų, kuriems reikia skenuoti pilvo ertmę, prašoma išgerti apie litrą salsvo, klampaus, balto skysčio, kuriame yra gastrografino - anyžiais kvepiančios kontrastinės medžiagos, kurios galima suleisti ir per tiesiąją žarną (rektaliai). Vis dėlto gastrografino jokiu būdu negalima skirti skydliaukės patologiją turintiems pacientams. Taip pat ši kontrastinė medžiaga draudžiama asmenims, kurie vartoja beta blokatorių kraujospūdžiui mažinti. Kadangi gastrografino pagrindas - jodas, jo negalima skirti ir žmonėms, kurie alergiški šiai medžiagai.

Galiausiai, gastrografinas netinka tiems, kurių silpni inkstai (nes ši medžiaga greičiausiai juos dar labiau nusilpnins), bei bronchų astma sergantiesiems.

Gastrografino gamintojas Bayer tvirtina, kad šalutiniai reiškiniai būna retai, tačiau įmanomi šie: pykinimas, vėmimas, šokas, viduriavimas. Jei preparatas patenka į plaučius, jis gali sukelti skysčio kaupimąsi, dėl to dūstama.

Prieš atliekant KT skenavimą, žmonės turėtų pagalvoti du kartus. Atsiminkite: tai superrentgeno spinduliai, kurie prilygsta beveik 500-ams standartinių rentgeno spindulių, kurie visi gaunami vienu metu.

Medicina yra svarbiausias žmogaus sukelto švitinimo šaltinis - daug didesnis nei, pvz., branduolinės energijos industrija. Beje, KT tyrimai sudaro 47 proc. iš bendros radiacijos dozės, kokią teikia visos medicininės procedūros.

KT skenavimo procese daugybė rentgeno spindulių pluoštais siunčiama vienu metu, dažnai vos 1 laipsnio atstumu vienas nuo kito. Kiekvieno pluošto stiprumas matuojamas pagal kūno vietą, per kurią leidžiamas. Spinduliai, kertantys, pvz., plaučius, nebus tokie stiprūs kaip tie, kurie eina per standesnius audinius, pvz., kaulus. Remiantis tuo, kompiuteris sugeba sukurti organų ar audinių vaizdą kaip tamsesnių ir šviesesnių taškų sistemą.

Nors ir pradinis vaizdas būna dviejų dimensijų, daugelis modernių skenerių pajėgūs sukurti 3 dimensijų vaizdą.

KT skeneris buvo sukurtas tam, kad būtų įmanoma pamatyti smegenis, bet mūsų laikais jis naudojamas kiekvienai kūno vietai, stengiantis aptikti pirmų požymių sistemą, galinčią pranešti apie bet kokių defektų susidarymą, būklės pablogėjimą ar patologiją. Itin naudingas KT metodas būna įtariant plaučių vėžį, kraujo išsiliejimą smegenyse ar smegenų naviką.