Legendinis pabėgimas iš Alkatraso, FTB vėl atnaujino bylą - vienas iš pabėgėlių prašosi atgal

Broliai Johnas ir Clarence‘as Anglinai ir Frankas Morrisas prieš 56 metus birželio 11 d. iš savo kameros minėtame kalėjime išsikasė tunelį, juo ištrūko į laisvę ir dingo tamsiuose San Francisko įlankos vandenyse. Niekas jų daugiau nebematė. Manyta, kad jie nuskendo.

Tačiau dar 2013 metais JAV valdžios gautas, tačiau tik neseniai paviešintas, laiškas leidžia teigti, kad bent vienas iš trijų minėtų vyrų – Johnas Anglinas – gali būti vis dar gyvas.

„Mano vardas yra Johnas Anglinas. Aš pabėgau iš Alkatraso 1962 metrų birželį kartu su broliu Clarence‘u ir Franku Morrisu. Man yra 83 metai ir mano sveikatos būklė yra prasta. Man vėžys. Taip, tą naktį mums visiems pavyko pabėgti, tačiau tik per plauką“, – rašoma laiške, kurio kopiją gavo televizijos kanalas KPIX.

Tame laiške vyras teigia, kad serga vėžiu ir nori susitarti su policija: jis sutinka grįžti metams į kalėjimą, tačiau mainais tikisi gydymo.

Laiške nurodyta informacija, kad J. Anglinui dabar turėtų būti 83 metai, yra teisinga. Tai paskatino kalbas, kad pabėgę kaliniai sugebėjo nuplaukti iki kranto ir pastarąją pusę amžiaus gyveno laisvėje.

FTB teigia, kad tai yra naujausias įrodymas, paskatinęs tarnybą atnaujinti legendinės neištirtos bylos tyrimą. Minėtas laiškas 2013 metais buvo atsiųstas San Francisko policijos departamento Ričmondo nuovadai.

Broliai Anglinai ir F. Morrisas – visi trys bankų plėšikai – pabėgo iš saloje esančio Alkatraso kalėjimo 1962 metų birželio 11 d. Trijulė per vamzdžius pateko ant stogo, o vėliau panaudojo lietpalčius ir pripūstas gelbėjimosi liemenes, mėgindami nuplaukti iki žemyninės dalies.

Kitą rytą po jų pabėgimo kalėjimo prižiūrėtojai jų kamerose aptiko netikras galvas, pagamintas iš plastiko, papjė mašė, nudažytų ir su tikrais žmonių plaukais.

1979 metais pagal šią istoriją buvo sukurtas filmas „Pabėgimas iš Alkatraso“, kuriame Franką suvaidino Clintas Eastwoodas, Jackas Thibeau suvaidino Clarence‘ą, o Fredas Wardas – Johną.

JAV maršalai, vienintelė agentūra, šiuo metu tirianti šią bylą, skelbia, kad FTB laboratorijoje ištirtas gautas laiškas ir atlikti pirštų atspaudų, rašysenos ir DNR tyrimai, tačiau rezultatai nedavė galutinių rezultatų.

„Frankas mirė 2005 metų spalį. Jis yra palaidotas Aleksandrijoje kitu vardu. Mano brolis mirė 2011 metais. Jeigu jūs paskelbsite per televiziją, kad man bus pažadėta, jog pirmiausia grįšiu į kalėjimą ne daugiau nei vieneriems metams ir sulauksiu gydymo, aš tiksliai jums parašysiu, kur esu. Tai nėra pokštas. Kalbu rimtai, ir tai yra tikra tiesa“, – rašoma laiške.

Laiško autorius teigia, kad daug metų po pabėgimo iš Alkatraso gyveno Sietle. Jis taip pat užsimena, kad aštuonerius metus gyveno Šiaurės Dakotoje, o šiuo metu gyvena Pietų Kalifornijoje.

Tuo metu JAV maršalų tarnyba kanalui KPIX pareiškė: „Nėra absoliučiai jokios priežasties manyti, kad kuris nors iš jų pakeitė savo gyvenimo būdą ir po pabėgimo tapo visiškai įstatymų besilaikančiais piliečiais“.

Broliai Anglinai pradėjo plėšti bankus su savo kitu broliu Alfredu Ray‘umi Anglinu ir galiausiai atsidūrė Alkatrase po nepavykusių pabėgimų iš Atlantos kalėjimo. FTB manė, kad broliai nuskendo, tačiau Anglinų šeimos atstovai teigia, kad jie išgyveno ir su kai kuriais šeimos nariais palaikė santykius bei galimai apsigyveno Brazilijoje. Net egzistuoja nuotrauka, kurioje, kaip teigiama, broliai 1975 metais užfiksuoti viename ūkyje Pietų Amerikos šalyje.

Pabėgėlių draugas Fredas Brizzi, kuris teigė susitikęs su broliais 1975 metais, davė minėtą nuotrauką jų šeimai. Joje užfiksuoti du vyrai, stovintys pakelėje.

Brolių Anglinų sūnėnas Kenas Widneris yra nuplaukęs tariamą brolių Anglinų įveiktą maršrutą per „Pabėgimo iš Alkatraso“ triatloną. „Galiu jums pasakyti vieną faktą: jie sėkmingai pabėgo. Visi trys. Nepateisinu to, ką jie padarė per apiplėšimą, tai buvo negerai. Tačiau aš nuplaukiau tą atstumą. Ir jeigu aš galėjau tai padaryti, žinau, kad ir jie galėjo“, – sakė vyras.

„Manau, kad Alkatrasas jiems buvo gyvenimo pokytis. Turiu omeny, kad šis kalėjimas jiems buvo paskutinė stotelė. Po to, kai jie pabėgo, kelio atgalios nebebuvo. Jie žinojo, kad jeigu juos sugaus, jiems tai bus kelio pabaiga. Todėl tam tikra prasme Alkatrasas juos išgelbėjo ir nukreipė nauju gyvenimo keliu“, – mano legendinių pabėgėlių sūnėnas.

JAV maršalų tarnyba, atsakinga už pabėgėlių kalinių sugavimą, vis dar laiko trijų Alkatraso pabėgusių kalinių bylą atvirą. Tarnybos atstovas Mattas Loughrey mano, kad jie tikrai sugebėjo pabėgti.

Kompiuterinis modeliavimas atskleidė, kad pabėgimas iš Alkatraso buvo įmanomas.

Potvynius tyrinėjantys mokslininkai teigia, kad trys Alkatraso kaliniai tikrai galėjo pabėgti. Tačiau jie tai turėjo padaryti tinkamu metu.

Kompiuterinis San Francisko įlankos potvynių, vėjo ir kitų veiksnių modeliavimas atskleidė, kad tikrai egzistavo, nors ir nedidelė, galimybė kaliniams pabėgti šiaurine Auksinių vartų tilto puse.

Olandų mokslininkų surinkti duomenys parodė, kad viskas priklausė nuo laiko, kada C. ir J. Anglinai bei F. Morissas išplaukė savadarbe valtimi, pagaminta iš lietpalčių. „Tik per nedidelį laiko tarpą nuo 23 val. iki vidurnakčio jie galėjo nuplaukti pakankamai arti kranto ir išgyventi“, – savo tinklaraštyje rašė mokslininkas Rolfas Hutas.

Priešingu atveju jų būtų laukęs liūdnas likimas. Jeigu jie būtų išplaukę anksčiau, srovė juos būtų nunešusi į Ramųjį vandenyną ir jie būtų mirtinai sušalę. Jeigu jie būtų laukę iki po vidurnakčio, potvynis juos būtų nunešęs giliau į San Francisko įlanką. Čia jie arba mirtinai sušaltų, arba ryte juos būtų pastebėję pareigūnai.

Jeigu manysime, kad vyrai tikrai išplaukė maždaug apie 23.30 val. ir kažkaip žinojo, kad jiems reikia savo savadarbę valtį smarkiai irkluoti į šiaurę Angelų salos link, kur vėliau buvo aptikti keli jų daiktai ir irklas, tuomet jie tikrai galėjo tapti vieninteliais kaltiniais, kuriems kada nors pavyko pabėgti iš legendinio Alkatraso kalėjimo.