Nemirtingųjų žemė – kaip šioje saloje gyvenantys žmonės sulaukia tokio garbaus amžiaus?

Japonijos Okinavos sala vadinama „nemirtingųjų žeme“ ne be reikalo. Čia žmonės gyvena ilgiausiai pasaulyje, be to, šioje saloje yra daugiausia šimto metų sulaukusių žmonių.

Po vieno tyrimo paaiškėjo, kad du trečdaliai 100 metų sulaukusių salos gyventojų, būdami 97 metų amžiaus vis dar gyveno savarankiškai ir be kitų žmonių priežiūros. Taip pat išsiaiškinta, kad Okinavos salos gyventojai turi itin žemą riziką susirgti širdies ligomis, insultu, vėžiu ar cukralige.

Mokslininkai iki šiol mėgina išsiaiškinti kodėl salos gyventojai gyvena taip ilgai, na, o patys okinaviečiai yra įsitikinę, kad tai lemia jų mityba. Šie žmonės valgo daug daržovių, sojų gaminių ir jūros maisto – būtent tokia dieta buvo liaupsinama ir Valgymo Arkos Komisijos, kuri panašias mitybos gaires sudarė leidinyje „Planetinė sveikia mityba“. Šiose gairėse kalbama apie mitybą, kuri yra naudinga žmonių sveikatai bei aplinkosaugai.

Okinavos saloje populiariausi maisto produktai yra saldžiosios bulvės, žalios lapinės arba geltonų šaknų daržovės, tofu, kartusis melionas, nedidelis kiekis jūros gėrybių, liesa mėsa, vaisiai ir arbata. Įprastą vietinių gyventojų valgį kartais sudaro ir miso sriuba, daržovių mišinys su papildomu jūros dumblių patiekalu ir šviežiai išvirta jazminų arbata.

Tokioje dietoje yra mažai kalorijų ir daug angliavandenių (pagrinde dėl saldžiųjų bulvių), šiek tiek baltymų ir maistingomis medžiagomis praturtinto maisto. Svarbu ir tai, kad tokioje dietoje yra nedaug mėsos, rafinuotų grūdų, cukraus ir pieno produktų. Kadangi okinaviečiai pagrinde valgo tokį maistą, jie yra mažesni ir liesesni. Vieno tyrimo metu net gi paaiškėjo, kad Okinavos gyventojų mityboje esančių baltymų ir angliavandenių santykis yra vienas prie dešimties, o būtent toks santykis yra optimaliausias siekiant ilgaamžiškumo.

Dietologė ir įmonės „Nutrition and Demand“ prezidentė Shelley Maniscalco sako, kad Okinavos gyventojų valgymo įpročiai turi daug privalumų, nors ji pati nerekomenduotų tokios dietos laikytis kitiems.

Anot jos, okinaviečių dietoje yra daug vaisių ir daržovių, kurios turi daugybę sveikatai naudingų savybių – tikriausiai daugiau, nei mes žinome šiai dienai. Joje yra daug augalinių baltymų, jūros gėrybių bei pilno grūdo produktų. Šios savybės sutampa su sveikos mitybos tendencijomis, kurios skatina sveiką gyvenseną ir ilgaamžiškumą.

Palyginimui, įprasta amerikietiška dieta neturi maistinės ląstelienos bei kitų maistingų medžiagų. Joje taip pat gausu sočiųjų riebalų, cholesterolio, cukraus ir druskos. Be to, okinaviečiai praiktikuoja vadinamą „hara hachi bu“ (valgyk, kol būsi 80 proc. pavalgęs), o amerikiečiai, tuo tarpu, suvartoja didžiulius kalorijų kiekius. Tokio pobūdžio dieta padidina nutukimo ir su amžiumi atkeliaujančių ligų riziką, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį ir antro tipo cukraligę.

Žinoma, norint ilgai gyventi ar būti sveikesniems nereikia pereiti prie okinaviečių dietos. JAV Mitybos ir Dietologijos akademijos atstovė spaudai Whitney Linsenmeyer sako, kad svarbiausia pritaikyti pagrindinius kitos kultūros principus savajai virtuvei. Kitaip tariant, jeigu mėginsite laikytis Okinavos dietos, gali kilti problemų randant ten naudojamų produktų savo šalyje. Tačiau juk vis tiek galima pritaikyti tam tikrus dietos principus – valgyti žalias lapines daržoves bei mažai baltymų turintį maistą.

Tačiau anot S.Maniscalco, net ir priartėti prie Okinavos dietos daugumai žmonių gali būti neįgyvendinama misija dėl nenoro ar baimės kitokiam maistui.

Ji pasakoja, kad tikroji priežastis pereiti prie sveikesnės mitybos yra atotrūkis tarp to, ką žmonės žino ir ką jie daro. Šio atotrūkio priežastys visiems yra skirtingos, tačiau kai kuriems tai gali būti kaina, kitiems – produktų prieinamumas, taip pat daugybė praktinių niuansų, tokių kaip laikas, sudėtingumas, prioritetai.

Dietologė ir Kalifornijos Mitybos ir Dietologijos atstovė Melissa Halas-Liang sako, kad nors ir nustatyta, kad 40 milijonų amerikiečių susiduria su problemomis įsigijant maisto kasdieniam vartojimui, laikytis Okinavos dietos nėra taip jau brangu. Ji pati teigia, kad koledžo studentams buvo sudariusi planą, kuriame vienas valgis kainuoja apie 1,5 dolerio.

Mokslininkai prideda, kad nereikėtų nuvertinti ir kitų veiksnių, kurie turi įtakos ilgaamžiškumui, įskaitant fizinį aktyvumą ir alkoholio suvartojimą. Mat Okinavos dietą, be kita ko, sudaro ir fizinis aktyvumas bei nedidelis vietinio brendžio suvartojimas.

Dar vienas plačiai aptarinėjamas Okinavos gyventojų ilgaamžiškumo veiksnys yra gerbūvis ir tikslas.

Niukaslo universiteto Senėjimo ir sveikatos instituto profesorius Johnas Mathers sako, kad socialinis vaidmuo bei svarbos kitiems suvokimas yra itin svarbus dalykas žmonėms senstant. Kiekvienoje pasaulio taip vadinamoje „mėlynojoje zonoje“ stiprūs socialiniai ryšiai vaidina itin svarbų vaidmenį. Šį veiksnį sunku apskaičiuoti, tačiau neabejojama, kad žmonės, turintys stipresnius socialinius ryšius bei tie, kurie jaučia turintys svarbų vaidmenį visuomenėje, mažiau kenčia nuo su senu amžiumi susijusių ligų.

Tiesa, kol kas gerbūvis yra mažiau aptarinėjamas nei mityba. W.Linsenmeyer sako, kad taip gali būti dėl to, kad mityba yra pakankamai apčiuopiamas sveikatos matuoklis, kai socialinių ryšių stiprumą bei dėsningumą apskaičiuoti sunkiau.

M.Halas-Liang prideda, kad socialiniai ryšiai niekada nepakeis sveikos mitybos. Ji sako, kad itin svarbu save susieti ir jaustis kažko didesnio dalimi, galimybė kažką pakeisti, jausmas, kad žmogus yra bendruomenės dalimi, dalinimasis bei augimas kartu su kitais.

Bet net jei žmogus tai ir darys, tačiau kiekvieną dieną išgers po litrą limonado bei neužsiims jokia aktyvesne fizine veikla – socialiniai ryšiai jam tikrai nepadės jaustis taip gerai, kaip jis norėtų.

Parengta pagal „Huff Post“. Publikuoja: technologijos.lt