Nepagydomą vėžį įveikė drastiškai pakeitęs mitybą

Kazimiero Petraičio gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, kai jis išgirdo dvigubą diagnozę – mieloma ir sisteminė amiloidozė.

Pasak medikų, pirmoji galėjo būti tik pristabdyta, su antrąja išgyvenama vos apie dvejus metus. Pradėjus chemoterapiją organizmas visai „sugriuvo“, todėl vyras griebėsi paskutinio šiaudo badavimo, o po jo drastiškai atsisakė angliavandenių. Pašnekovas įsitikinęs, kad tai jam padėjo ne tik sėkmingai užbaigti chemoterapijos kursą, bet ir pasveikti. Šiandien mielomos nelikę nė ženklo, o amiloidozė sustabdyta.

Įpusėjus chemoterapijai nusprendė badauti

Niekada sveika gyvensena pernelyg nesidomėjęs ir savęs netausojęs pašnekovas vėžiu susirgo jau išėjęs į pensiją. Jis jautėsi vis silpniau ir silpniau, o medikai gana ilgai nerado priežasties. Galiausiai paaiškėjo nieko gera nežadanti diagnozė. Su mieloma vidutiniškai išgyvenama šiek tiek ilgiau nei dvejus metus. Tik trečdaliui pacientų taikomas kaulų čiulpų persodinimas, likusiems – chemoterapija. Ji ligą geriausiu atveju „užmigdo“, taigi ji bet kada gali atsinaujinti.

Amiloidozės atveju nevaldomai ima gamintis organizmui nereikalingas baltymas, kuris sutrikdo organų veiklą. Ją taip pat bandoma gydyti chemoterapija, tačiau gydymas nėra veiksmingas – su šia liga išgyvenama vos 1–2 metus.

Kadangi dėl amžiaus K. Petraičiui kaulų čiulpus persodinti nebuvo įmanoma, 2011 m. pradžioje buvo pradėta chemoterapija.

„Daktarai pasakė žmonai, kad džiaugtųsi, jog bent tiek judu. Gaudavau chemijos ir daugiau niekam buvau neįdomus. Juk vis tiek nurašytas. Laimė, kai „persivedėme“ į Panevėžį, patekau pas gerą gydytoją, kuri prieš chemoterapijos kursą mane pasiguldydavo ir 2-3 dienas lašindavo fiziologinį skystį. Vilniuje, būdavo, atvažiuoji ratukais, paima kraują, pasižiūri, kada organizmas jau gali atlaikyti chemiją, ir supila. Tačiau vis tiek pradėjau taip silpti, kad sunkiai, tik su kėde, pereidavau per kambarį iki tualeto. Kai žmona bandydavo padėti, kartais griūdavome kartu.

Esu buvęs badavimo seminare, tad griebiausi paskutinio šiaudo – nieko nesakęs gydytojams savaitę badavau. Kaip bebūtų keista, pradėjau atsigauti. Ne tik galėjau užbaigti chemoterapiją iki galo, bet ir šiek tiek sustiprėjau. Taigi nušliaužiau, žmonos padedamas, iki netoliese esančio knygyno ir pradėjau vartyti knygas apie sveikatą. Mat, kai po badavimo mano sveikata pagerėjo, pradėjau galvoti, kas vyko mano organizme, ko jis negavo. Paėmiau į rankas knygą apie priešvėžinę mitybą ir atsiverčiau kaip tik tą puslapį, kuriame buvo rašoma, kad vėžio maistas - cukrus. Man nušvito akyse“, - pasakojo vyras.

Tai buvo gegužės pradžia. Nuo to laiko jau trečius metus K. Petraitis iš savo mitybos raciono yra išbraukęs cukraus ir krakmolo turinčius produktus – saldumynus, vaisius, bulves ir grūdinius produktus.

Gydytojai gąsdino, kad gali ištikti glikeminė koma, artimieji revoliuciją namuose taip pat stebėjo su siaubu, tačiau vyras sustiprėjo ir rugsėjį jau sugebėjo lipti darbuotis ant stogo.

Per dieną – tik 20-30 angliavandenių

„Kai atsigavo dar vienas mano pažįstamas, kuriam buvo diagnozuotas tas pats vėžys, kai žmona iš jo atėmė bulves ir grūdus, savo gydytojos paklausiau: „Juk matote, kas vyksta?“ Tačiau ji teigė niekam negali to rekomenduoti, nes niekas jų šitaip nemokė, o dviejų atvejų – per mažai.

Beje, teko girdėti, kad medikai jau pripažįsta, jog vėžinėms ląstelėms labai patinka cukrus, bet ligoninėse mityba nepakoreguota. Kiek aš klausiau, man vis sakydavo, kad turėčiau viską valgyti. Oficialios rekomendacijos vėžininkams – valgyti kuo daugiau kruopų“, - teigė pašnekovas.

K. Petraitis teigė nekreipęs dėmesio į maisto priedus, jis valgęs viską, išskyrus angliavandenius, kuriuos griežtai skaičiavo, kad per dieną nesusidarytų daugiau 20-30 g. Po chemoterapijos svėręs vos 58 kg jis susigrąžino normalų svorį, o kitą vasarą sustiprėjęs įsigijo vagonėlį, užsidengė stogą ir visą šiltąjį sezoną praleido kaime.

„Kraujas taip pat grįžo į normos ribas. Kiek betikrintų, jis visada puikus. Pas onkologus jau užtenka tikrintis kartą per pusmetį. Vėžio pėdsakų organizme neberandama. Jaučiuosi gerai, nors amiloidozės padariniai liko – koją skauda.

Nepaisant to, greitu tempu galiu įveikti 8 km ir ne visada žmonės pastebi, kad kažkas man yra. Man 67 metai ir gyvenu be angliavandenių jau trečius metus. Nepaisant to, sugebu ir lauko darbus dirbti, ir šienauti, ir kastuvu griovį iškasti. Esu gyvas pavyzdys, kad daug angliavandenių nereikia organizmui. Jeigu pritrūksta, jis geba jų pasigaminti iš riebalų, o pastarųjų aš nevengiu. Esu skaitęs, kad vienam gramui baltymų turėtų tekti 3 g riebalų ir tik 0,8 g angliavandenių. Vasarą bandžiau žaliavalgystę, nes visi dabar apie ją kalba, bet nesupratau aš jos. Tad rudenį nusipirkau riebią kiaulę, užsišaldžiau ir dabar ją valgau. Esu sudaręs racioną, kad per dieną gaučiau tik 20-30 g angliavandenių“, - pasakojo vyras.

Kiekvieną produktą sverdavo arba matuodavo cukraus kiekį kraujyje

Per dieną jis suvalgo 3-4 kiaušinius, apie 200-300 mėsos ir apie 250 g riebalų (dažniausiai kiaulienos taukų arba sviesto, tuo tarpu aliejaus nevartojantis), 300-350 g daržovių ir visiškai nevalgo vaisių, išskyrus raugintus obuolius. Nepaisant to, jo kraujui medikai neturi priekaištų. Sviestą pašnekovas lydo – esą jei parduodamas 82 proc. sviestas, nėra aišku, kas tie 18 proc. Kad susidarytų pakankamas riebalų kiekis, į maistą jų prisideda papildomai, kadangi, jo teigimu, valgant daug baltymų, bet negaunant pakankamai riebalų, kyla problemų su virškinimu ir įsisavinimu.

K. Petraičio racione – daug raugintų daržovių. Jis raugina net morkas ir obuolius. Beje, jis nevengia uogų, žinoma, jas griežtai dozuodamas. Vyras labai mėgsta sotų desertą, kuris gali atstoti pietus – 30 proc. grietinę sumaišo su žiedadulkėmis ir šaldytomis uogomis. Mėsą renkasi riebesnę bei labai vertina subproduktus – kepenis, širdis, inkstus, kaulų sultinius ir šaltieną. Pasak jo, tai kur kas vertingesnė gyvulių dalis nei raumenys.

Pieno jis nevartoja, tačiau raugintų pieno produktų nevengia, kadangi vėžiui nepatinka pieno rūgštis.

„Egzistuoja lentelės, pagal kurias viską galima pasiskaičiuoti. Dabar jau tai darau iš akies, nebereikia skaičiuoti, tačiau kol išmokau, užtrukau 2-3 mėnesius.

Sverdavau produktą ir skaičiuodavau, kiek jis turi angliavandenių. Jei produkto nerasdavau lentelėse, kaip diabetikas tikrindavau cukraus kiekį kraujyje – prieš valgį, praėjus valandai po valgio ir po dviejų valandų. Jei cukraus kiekis būdavo nepakilęs, tą produktą valgydavau, jei tik jis pakelia cukraus kiekį kraujyje, atmesdavau. Pavyzdžiui, niekur neradau Pekino kopūsto maistingumo, o jis man skanus. Patikrinau kraują – pasirodė tinkamas. Kai pabandžiau dovanotos naminės duonos – cukraus lygis iškart pakilo.

Sakoma, kad lėkštėje turi būti viena dalis mėsos ir dvi dalys daržovių, o pas mane yra atvirkščiai. Tačiau iš tiesų tos mėsos nėra labai daug. Pavyzdžiui, šiandien rytą valgiau 100 g mėsos, 2 kiaušinius, nedidelį svogūną, česnako skiltelę, pomidorų tyrės ir raugintą agurką. Pavalgiau labai sočiai ir galiu visą dieną vaikščioti. Taip pat dabar labai lengvai galiu reguliuoti svorį. Tereikėjo pamažinti porcijas, kai šį rudenį šiek tiek padidinau riebalų kiekį.

Viską stengiuosi daryti su protu, prieš tai pasiskaitęs daug mokslinės literatūros. Nepuolu stačia galva. Kai atsakau į klausimą, kodėl reikia valgyti vieną ar kitą produktą, tik tada pradedu juos valgyti“, - pasakojo K. Petraitis.

Grįžti prie senosios mitybos neketina

Tiesa, iš pradžių ir vyras pagal rekomendacijas valgė labai daug daržovių, tačiau teigia pajutęs, kad jos tik skrandį ištempia, bet palieka alkaną. Vyrui pradėjo trūkti energijos, o kūne ėmė kauptis riebalai. Padidinus riebalų kiekį pavyko šių problemų atsikratyti.

„Jei nebūčiau pakeitęs mitybos, manęs jau nebūtų. Esu įsitikinęs, kad 100 procentų vėžį išgydančių vaistų niekada nebus. Net labai pažangių vaistų nuo krūties vėžio informaciniame lape nurodoma, kad jų efektyvumas – 30 proc. O kokius pinigus jie kainuoja...

Ne veltui šeimos daktaras man kažkada sakė: „Kai tu susirgsi, viską, ką užgyvenai, atiduosi man, nes rytdiena tau bus brangesnė už visą dabartinį gyvenimą“. Mano manymu, vėžys yra mitybos klaida. Jei mūsų ląstelė negauna gliukozės, ji nevirsta vėžine“, - tikino pašnekovas.

Pasak jo, žmonėms, kurie nori pakeisti mitybą, labiausiai trukdo jų prikauptos žinios, kas yra sveika mityba. Bene sunkiausia susitaikyti su mintimi, kad reikia atsisakyti vaisių. „Taip pat sunku suprasti, kad neužteks taip valgyti tik kurį laiką – kelio atgal jau nebus. Žinau pavyzdžių, kai žmonės sustabdo vėžio plitimą, bet kai vėl pradeda valgyti įprastai, vėžys grįžta. Žmonės neišlaiko. Beje, sunkiausia tai padaryti moterims. Vieną pažįstamą visaip įkalbinėjau atsisakyti bandelių, tačiau būtent be jų gyventi ji negalėjo ir dabar jau palaidota. Juk krakmolas – tas pats cukrus“, - sakė K. Petraitis.

Lietuvos mitybos specialistai – už angliavandenius

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovo prof. Rimantas Stukas teigia, kad vienas svarbiausių sveikos mitybos principų – tinkamai subalansuotas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis bei optimalus energijos kiekis maisto produktuose, kuris priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumo.

Angliavandenių turintys produktai priskiriami sveikos mitybos piramidės pagrindinei grupei, iš kurios rekomenduojama kasdien suvalgyti 5-11 porcijų. Tiesa, viena porcija nėra lygi lėkštei.

Pavyzdžiui, viena porcija bulvių yra viena bulvė, viena porcija duonos – viena riekė, viena porcija grūdų – pusė stiklinės. Jaunesniems ir fiziškai aktyvesniems žmonėms patariama rinktis didžiausią porcijų skaičių, vyresnio amžiaus žmonėms, kurie mažiau juda ar dirba protinį darbą – mažesnį. Iš viso angliavandenių pavidalu į žmogaus organizmą turi patekti apie 55-60 proc. energijos. Ypač mums svarbūs polisacharidai, kurių gausu paprastose ir ankštinėse daržovėse, bulvėse, grūdų produktuose.

Lietuvos olimpinio sporto centro sportininkų mitybos specialistas Marius Baranauskas taip pat nepataria žavėtis mažai angliavandenių turinčiomis dietomis. Jų pagalba žmogus per trumpą laiką drastiškai gali numesti svorio, tačiau sumažėja ne tik riebalų, bet ir „lieknoji“ kūno masė, o tai reiškia, kad išeikvojami organizmo baltymai. Ligos metu raumenys išskiria baltymus antikūnų ir leukocitų gamybai, žaizdų gijimui, o kai jų trūksta, žmogaus organizmas nesugeba pakankamai priešintis baltymų skilimui ūmiai susirgus.

Be to, nors kraujyje padaugėja „gerojo cholesterolio“, tačiau nesumažėja „blogojo cholesterolio“, kuris didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, žmogus tampa išsiblaškęs, jam sunkiau sutelkti dėmesį. Kai kurių mokslininkų duomenimis, ilgą laiko tarpą maisto racione drastiškai ribojant angliavandenius gali išsivystyti atsparumas insulinui, kitaip tariant, gali sutrikti gliukozės koncentracijos kraujyje kontrolė.

DELFI.LT