Nepaprasti sutapimai

Mes pripratome gyventi racionaliame pasaulyje, kuriame visi įvykiai ir reiškiniai turi mokslinį paaiškinimą. Tačiau kartais aplinkui vyksta tokie keisti įvykiai, kad net nenorėdamas pradedi tikėti stebuklais ir tuo, kad mūsų gyvenimą reguliuoja kažkokie dėsniai, kurių paslaptis dar nėra atskleista. Vienas keisčiausių tokių reiškinių yra sutapimai, kurie kartais glumina netgi pačius didžiausius skeptikus.

Karaliaus gyvenimas

Prancūzijos karaliui Liudvikui XVI buvo išpranašauta, kad jis mirs 21-ą dieną. Karalius kiekvieno mėnesio 21-ą dieną praktiškai išbraukdavo iš gyvenimo - užsidarydavo miegamajame ir su niekuo nebendraudavo. Tačiau visos šios atsargumo priemonės nepadėjo. Įvyko Didžioji Prancūzijos revoliucija, 1791 m. birželio 21 d. karalius ir jo žmona Marija Antuanetė buvo suimti. 1792 m. rugsėjo 21 d. Prancūzijoje buvo panaikinta karaliaus valdžia, o 1793 m. sausio 21 d. Liudvikui XVI buvo įvykdyta mirties bausmė.

Gana keisti sutapimai įvyko ir Italijos karaliaus Umberto I gyvenime. Kartą jis užsuko į restoraną, kurio savininkas buvo labai panašus į jį patį. Pasirodo, šeimininko vardas taip pat buvo Umbertas, ir gimė jis tą pačią dieną, kaip ir karalius - 1844 m. kovo 14 d. Paaiškėjo, kad restoraną atidarė tą pačią dieną, kai Umbertas I buvo karūnuotas. Tačiau tai dar ne visi mistiški sutapimai. 1900-iais metais
karaliui buvo pranešta, kad restorano savininkas buvo nušautas. Netrukus karalių Umbertą I nušovė anarchistas Gaetanas Brešis.

Jūrų tragedijos

Jūra - ko gero, labiausiai nenusakoma stichija. Su ja susiję daugybė pačių keisčiausių atsitikimų ir sutapimų. 1664 m. gruodžio 5 d. prie Velso krantų nuskendo keleivinis laivas iš Didžiosios Britanijos. Žuvo visi ekipažo nariai ir keleiviai, išskyrus vieną - išsigelbėti pavyko keleiviui Hju Viljamsui. Praėjus lygiai 121 metams, 1785 m. gruodžio 5 d., toje pačioje vietoje nuskendo dar vienas britų laivas. Keisčiausia tai, kai iš visų laive buvusių žmonių pavyko išsigelbėti tik vienam keleiviui, kuris taip pat buvo Hju Viljamsas.

1898-ais metais amerikiečių rašytojas fantastas Morganas Robertsonas parašė romaną „Tuštybė“. Jame aprašomas pramanytas jūrų laineris „Titanas“, kuris vieną balandžio mėnesio naktį susidūrė su ledkalniu, plaukdamas į Niujorką. 1912-ais metais tokia tragedija įvyko iš tikrųjų - į pirmąjį savo transatlantinį reisą išplaukęs laineris „Titanikas“ susidūrė su ledkalniu ir nuskendo.

1838-ais metais garsus amerikiečių rašytojas Edgaras Po parašė romaną, pavadintą „Apysaka apie Arturo Gordono Pimo nuotykius“. Romane aprašoma, kad laive kyla maištas, po kruvinų skerdynių lieka gyvi tik keturi vyrai. Stipri audra nuo laivo nuneša visas maisto atsargas, išgyvenusieji pradeda žiauriai badauti. Tačiau badas nugali jūreivius, jie tampa kanibalais, nužudydami ir suvalgydami jungą Ričardą Parkerį. Rašytojui Po buvo priekaištaujama už pernelyg didelį jo romano žiaurumą ir natūralizmą, tačiau beveik po pusės amžiaus realybėje įvyko praktiškai toks pats įvykis. 1884 m. liepos 5 d. nelaimę patyrė britų jachta „Mignonette“. Pražuvo visos maisto atsargos. Valtimi išsigelbėję keliautojai atsidūrė atviroje jūroje be vandens ir maisto. Praėjus kelioms dienoms buvo užmuštas ir suvalgytas junga, kuris vadinosi lygiai taip pat, kaip ir Edgaro Po romano herojus -Ričardas Parkeris.

O štai dar viena su jūra susijusi istorija. Tiesa, šį sykį apsieita be laivo katastrofos, ir šiaip viskas baigėsi laimingai. 1966-ais metais 4-metis amerikietis Rodžeris Lozjeras vos nenuskendo jūroje prie Salemo miesto. Laimei, berniuką spėjo iš vandens ištraukti Elė Bleiz. Praėjus 8-iems metams po šio įvykio, Rodžeris maudėsi toje pačioje vietoje ir pastebėjo skęstantį vyrą. Jis sugebėjo ištraukti vyrą iš vandens ir taip išgelbėti jam gyvybę. Pasirodo, tai buvo jį išgelbėjusios Elės Bleiz vyras!

Dviguba laimė

Automobilių keliai dabartiniais laikais yra dar pavojingesnė vieta, nei praėjusiais amžiais buvo jūra, ir juose vyksta daugybė incidentų ir keistų dalykų. Italas Džakomas Feličė (jo pavardė verčiasi „laimingasis“) kartą važiavo automobiliu naktinio Milano gatvėmis. Netikėtai priešais jį iššoko kitas didžiuliu greičiu važiuojantis automobilis. Džakomas jau mintyse atsisveikino su gyvenimu, tačiau per labai stiprų susidūrimą atsipirko tik nedideliais sužeidimais. Gyvas liko ir kito automobilio vairuotojas. Abu labai nustebo, kai paaiškėjo, jog antrasis vairuotojas irgi yra Džakomas Feličė.

Italijoje nutiko dar vienas keistas įvykis. Policininkas Dinas Kvadris persekiojo pažeidėją tuščiame kelyje, tačiau nesuvaldė automobilio ir nulėkė nuo kelio. Jis pažeidė kojos arteriją, neteko sąmonės ir kraujavo. Pro šalį atsitiktinai važiavo Leonė Redžanis. Jis ištraukė policininką iš sumaitoto automobilio, užrišo ant pažeistos arterijos raištį, sugrąžino jam sąmonę ir taip išgelbėjo gyvybę. Po trijų metų Kvadris patruliavo kelyje ir pamatė nuo kelio nuvažiavusį automobilį. Nukentėjęs vairuotojas buvo be sąmonės, jo koja labai stipriai kraujavo. Policininkas išgelbėjo nukentėjusįjį, kuris, didžiulei jo nuostabai, pasirodė besąs Leonė Redžanis.

Panašus įvykis buvo ir JAV. Teksaso gyventojas Alanas Folbis pateko į avariją, jam buvo pažeista arterija. Jis tikrai būtų nukraujavęs ir miręs, jeigu pro šalį nebūtų važiavęs ir sustojęs Alfredas Smitas, kuris nukentėjusiam uždėjo raištį ir iškvietė medikus. Po penkių metų Folbis pats tapo avarijos liudininku - sudaužyto automobilio vairuotojas gulėjo be sąmonės, jam buvo pažeista kojos arterija. Alanas Folbis atpažino, kad tai buvo jį išgelbėjęs Alfredas Smitas. Folbis atsilygino tuo pačiu - išgelbėjo gyvybę savo gelbėtojui.

Knyga už vandenyno

Netgi toks įprastas dalykas, koks yra knygų skaitymas, gali pateikti tikrų siurprizų. Nepaprasta istorija nutiko labai garsiam aktoriui Entoniui Hopkinsui, kurį daugelis žino kaip Hanibalo Lekterio vaidmens atlikėją. Aktorius rengėsi filmavimuisi filme „Mergina iš Petrovkos“, statomame pagal amerikiečių rašytojo Džordžo Faiferio romaną. Siekiant geriau įsigilinti į herojų, aktoriui buvo reikalinga būtent originali romano versija, tačiau jos negalėjo rasti nė viename knygyne, bibliotekoje ar pas pažįstamus.

Aktorius labai nuliūdo, tačiau netikėtai metro stotyje ant suoliuko pamatė kažkieno paliktą jam reikalingą knygą. Po kelių dienų aktorius turėjo išskristi į filmavimą. Jis aerouoste atsitiktinai (ar tikrai atsitiktinai?) susitiko romano autorių Faiferį, kuris Hopkinsui papasakojo, kad paskolino draugui patį vertingiausią savo knygos egzempliorių su savo pastabomis, tačiau draugas knygą pametė kažkur metro.

Dar vienas nepaprastas įvykis, susijęs su knygomis, nutiko 1920-ais metais amerikiečių rašytojai Enei Peris. Jis iškeliavo pailsėti į Paryžių ir vaikščiodama užsuko į bukinistinį knygyną. Lentynoje ji pamatė savo mėgstamiausią vaikystėje knygą „Džekas Frostas ir kitos istorijos“. Enė nusipirko knygą ir sugrįžusi į viešbutį ją parodė savo vyrui bei papasakojo, kad ją mėgo vaikystėje. Vyras paėmė iš Enės knygą, ją atvertė ir pirmajame lape pamatė užrašą „Enė Periš, Veberio gatvė 209, Kolorado Springsas“. Tai buvo ta pati knyga, kuri kažkada priklausė pačiai Enei. Pats keisčiausias dalykas šioje istorijoje yra tai, kokiu būdu knyga atsirado kitame žemyne.

Straipsnio pabaigai papasakosime dar vieną mistišką sutapimą, tik šį kartą susijusį ne su knygomis, o su garsiuoju rašytoju Marku Tvenu. Jis gimė 1835-ais metai, kai šalia Žemės praskriejo Halio kometa. 1909 -ais metais rašytojas parašė: „Atėjau į šį pasaulį su kometa, su ja ir išeisiu“. Ir tikrai - rašytojas mirė 1910 m. balandžio 21 d., kitą dieną po to, kai prie Žemės atskriejo kometa.