Kaip atpažinti ir valdyti savo jausmus nestabilioje aplinkoje?

Šiandieniniame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kupiname streso ir nerimo, gebėjimas atpažinti ir valdyti savo jausmus yra svarbesnis nei bet kada. Nuo kasdienių iššūkių iki globalių krizių – mūsų emocijos gali svyruoti nuo džiaugsmo iki liūdesio akimirksniu. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kodėl svarbu suprasti ir išreikšti savo jausmus, bei pateiksime įrankius, padedančius efektyviau tvarkytis su emocijomis.

Kai mus supantis pasaulis yra nestabilus, o naujienas apie kačiuką pašonėje keičia žinios apie sprogimus ir žuvusius žmones, mūsų nervų sistemai būna sunku. Pavyzdžiui, išgirdus apie tragediją, žmogus gali jausti seklius džiaugsmus, kai pamatys, kad kaimynas prisivežė naujų gėlių, tačiau tas džiaugsmas greitai išnyks, kai vėl priminsime apie skaudžius įvykius. Staigūs emocijų pokyčiai sukuria didžiulės amplitudės emocinius svyravimus, ant kurių svyruojame visi.

Vienu metu patiriame daugybę jausmų, kurie greitai keičiasi. Pavyzdžiui, žmogus gali jausti džiaugsmą dėl gauto darbo pasiūlymo, tačiau tuo pačiu metu patirti baimę dėl naujų iššūkių. Jie daro įtaką mūsų gyvenimo kokybei, todėl juos reikia atpažinti, išgyventi ir išreikšti. Tai normalu dėl neįprastų aplinkybių, kuriomis gyvename.

Tačiau labai naudinga turėti įgūdžių, galinčių padėti mums susitvarkyti su savo jausmais, juos atpažinti ir sveikai išreikšti. Pavyzdžiui, žmogus, kuris patiria stresą darbe, gali pasinaudoti kvėpavimo pratimais ar meditacija, kad nuramintų mintis ir jausmus. Emocinis lankstumas yra atsparumo - įgūdžio įveikti stresą - dalis. Psichologė teigia, kad žmonės, kurie praktikuoja emocinį lankstumą, gali greičiau atsistatyti po emocinių krizių.

Daugumai žmonių sunku suprasti ir valdyti savo ir kitų žmonių jausmus, nes emocinėje srityje yra daug spontaniškumo ir mažai kontrolės. Pavyzdžiui, po ginčo su partneriu gali pasireikšti pykčio ir nusivylimo jausmai, kurie vėliau perauga į gailestį ir kaltę.

„Gyvename laikais, kai visi aplink mus sako, kad „turime būti stiprūs“. Sakydami „stiprus“, jie dažnai turi omenyje savo jausmų, o kartu ir informacijos apie išorinę aplinką, kurią jausmai neša, ignoravimą. Tai kelia papildomą įtampą. Pavyzdžiui, darbuotojas gali jaustis priverstas slėpti stresą ir liūdesį, bijodamas, kad jo emocijos bus laikomos silpnybe. Štai kodėl svarbu mokėti išpainioti savo jausmų pynę ir juos atpažinti“, - sakė psichologė ir pasiūlė techniką, kuri padės ‚išpainioti‘ savo jausmus.

Jums reikės ramios vietos, užrašų knygelės, popieriaus lapo ir rašiklio. Turite įvardyti išgyvenamą jausmą. Jei tai sunku, pabandykite apibūdinti, kaip jis jaučiasi. Galbūt baimę ar pyktį, liūdesį ar džiaugsmą. Nustatykite jausmo stiprumą nuo 1 iki 10 konkrečiu momentu. Pavyzdžiui, jei jaučiate pyktį, įvertinkite jį 8 balais ir užrašykite priežastis, kodėl.

Apibūdinkite savo kūniškas jausmo apraiškas (pojūčius). Tai gali būti įtampa ar skausmas, sunkumas, šiluma ar šaltis, pulsavimas. Pavyzdžiui, pyktis gali pasireikšti kaip greitas širdies plakimas arba raumenų įtampa.

Pasistenkite prisiminti, kas vyko prieš tai, kai pajutote šiuos intensyvius jausmus. Išsamiai užrašykite situaciją. Pavyzdžiui, galbūt pajutote liūdesį po konflikto su draugu, kai jis nepasidalino savo jausmais.

Atkreipkite dėmesį į mintis, kurios lydėjo intensyvius jausmus. Tai gali būti nuomonės apie save, kitus žmones ar pasaulį. Pavyzdžiui, „aš niekada nesu pakankamai geras“ arba „jie manęs nesupranta“. Užsirašykite šias nuomones.

Pagalvokite, prie kokio elgesio jus skatina mintys ir jausmai. Išanalizuokite savo reakciją konkretaus elgesio forma. Jei suvokiate, kad intensyvių jausmų akimirkomis elgiatės neefektyviai, pasistenkite suformuluoti ir užsirašyti elgesio modelį, kurį galėtumėte panaudoti kitą kartą panašioje situacijoje ir kuris padėtų pasiekti norimą rezultatą. Pavyzdžiui, jei dažnai reaguojate pyktimi, pabandykite praktikuoti ramybės išlaikymą ir šaltą galvą.

Galite užduoti sau šiuos klausimus:

1. Jei panaši situacija nutiktų jūsų geriausiam draugui ar draugei, kaip jis (ji) jaustųsi?
2. Kaip konkrečiai palaikytumėte savo geriausią draugą? Kokį patarimą jam duotumėte?

Svarbu suvokti, kad bet kokie jausmai žmogui yra svarbūs. Baimė gali padėti išvengti pavojaus, pyktis - apsaugoti ribas. Liūdesys padeda kalbėti apie tai, kas buvo prarasta. Džiaugsmas gali reikšti priežastį džiaugtis kuo nors ir norą tuo su kuo nors pasidalyti.