Kava ilgina gyvenimą? Ar jau galima džiūgauti?

Mokslininkai aptiko kavos pomėgio ir ilgo gyvenimo ryšį. Ar jau galima džiūgauti?

Žmonija kasmet sunaudoja daugiau nei 9 milijardus kilogramų kavos – po 25,6 milijonus kilogramų kasdien. Dabar šimtams milijonų šio gėrimo mėgėjų atsirado dar viena priežastis savo rytus pradėti nuo puodelio kavos. Europos mokslininkai plačiu tyrimu parodė, kad kava susijusi su mažesne mirties rizika. Koreliacija pastebėta, nepriklausomai nuo ligų: nesvarbu, infarkto, insulto, vėžio, diabeto, kvėpavimo takų susirgimų ar inkstų ligų, – visais atvejais kavos mėgėjai mirdavo rečiau, nei tie, kurie jos atsisakydavo. Šis tyrimas tapo dar vienu liudijimu, kad galbūt apie kavą galvojame blogiau, nei ji to nusipelnė. Pasiaiškinkime, ką aptiko mokslininkai ir ar iš tiesų galima teigti, kad kava ilgina gyvenimą.

Skirtingų šalių trijų dešimčių tyrimų institutų mokslininkai išanalizavo per 16 metų surinktus europiečių duomenis. Per šį laiką mirė dalyviai. Ištyrę informaciją apie įpročius, sveikatos būklę, maitinimąsi, gyvenimo būdą ir mirties priežastis, specialistai priėjo prie išvados, kad kasdien išgeriančių vieną kavos puodelį žmonių mirties tikimybė buvo 12% mažesnė, nei negeriančių šio gėrimo. Išgeriantiems po tris puodelius, mirties tikimybė sumažėjo jau 18%. Įdomu, kad ši koreliacija niekaip nepriklausė nuo to, kokią kavą gėrė tiriamieji – paprastą ar be kofeino, kas rodo, kad šis efektas tiesiogiai su kofeinu nesusijęs.

Ypač buvo pastebimas teigiamas kavos poveikis mirties nuo virškinamojo trakto ligų ir kepenų vėžio. O štai koreliacija kiaušidžių vėžio atveju pasirodė priešinga: nuo šios ligos kavos mėgėjos mirdavo dažniau, nei jos negerdavusios.

Tyrėjų nuomone, šie rezultatai rodo gėrimo naudą. „Negalime tvirtinti, kad kavos pomėgis prailgins jums gyvenimą, tačiau ryšį matome, – pareiškė darbo vadovė Veronica W. Setiawan iš Pietų Kalifornijos universiteto Kecko medicinos mokyklos. – Jeigu ją geriate, taip ir toliau! Jeigu ne, pagalvokite apie pradėjimą“.

Kava pastaraisiais metais išties reabilituojama. Ilgai girdėjome kalbant, kad kava kenkia virškinimui, širdžiai, nervų sistemai, gali sukelti įvairių organų vėžį. Tačiau pastaruoju metu žiniasklaidos publikacijų tonas pakito. Ypač tai pasijautė po 2016 metų birželio, kai Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbė išbraukianti kavą iš galimų kancerogenų sąrašo, kuriame šis gėrimas buvo nuo 1991 metų. PSO padalinio – Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros – mokslininkai pripažino, kad anksčiau kava neteisingai sieta su šlapimo pūslės vėžio vystymusi. Paaiškėjo, kad kava nedidina kasos ir prostatos vėžio išsivystymo rizikos, gali mažinti gimdos ir kepenų vėžio išsivystymo riziką ir netgi padėti šioms atsigauti po alkoholio vartojimo. Tai rodo pastaraisiais metais publikuoti darbai.

Tyrimai parodė, kad kava susijusi ir su mažesne antrojo tipo diabeto išsivystymo rizika, ir kad vienas puodelis per dieną naudingesnis, nei nė vieno, o 4–7 – geriau, nei 1–2. Kava taip pat gerai veikia prieš Parkinsono ligą, be to, tiek mažindama tikimybę ja susirgti, tiek ir kovojant su kai kuriais simptomais ja susirgus.

Kitaip tariant, kaip ir daugelis kitų produktų, kava visuomenės akyse buvo išteisinta. Tačiau netgi esant tokioms geroms išvadoms, skeptikai nesiūlo skubėti į artimiausią parduotuvę. Gydytojai seniai supranta, kad kava sveikatai veikiau padeda, nei kenkia. Svarbiausias klausimas – koks šio efekto stiprumas.

O čia jau ne viskas taip paprasta. Kembridžo universiteto profesorius seras Davidas Spiegelhalte'as, kalbėdamas su BBC News pabrėžė, kad, net jeigu tyrimo metu nustatytą gyvenimo trukmės pailgėjimą nulėmė kava (o to tvirtinti jokiu būdu negalima), tai galima paskaičiuoti, kad kiekvienas kavos puodelis vyrams gyvenimą prailgina trimis mėnesiais, o moterims – mėnesiu.

Tačiau, deja, nė vienas tyrimas negali įrodyti, kad susirgimo ar mirties rizikos sumažėjimas įvyko išskirtinai ir vien tik dėl kavos. Kintamųjų šiuo atveju pernelyg daug. Gali būti, kad, tarkime, tris ir daugiau kavos puodelių per dieną išgeriantys žmonės yra turtingesni ir gali daugiau dėmesio skirti savo sveikatai. Arba, pavyzdžiui, prieš daug metų perskaitę apie kavos kancerogeniškumą, gyvena sveikiau, taip siekdami kompensuoti tariamą jų mėgiamo gėrimo žalą. Gali būti, kad geriantieji kavą turi kitų bendrų bruožų, lemiančių ilgesnį jų gyvenimą. O gali būti, kad ne.

Taip pat neįrodyta, kad kava naudinga visada ir „saugo“ nuo visko. Pavyzdžiui, Europos mokslininkai savo publikacijoje pažymi, kad buvo pastebėta teigiama koreliacija tarp kavos vartojimo ir kiaušidžių vėžio. Be to, į tyrimo imtį nepateko žmonės, kuriems tyrimo pradžioje jau buvo diagnozuotas diabetas, infarktas ar insultas, taigi, nieko nežinome apie jų santykį su tiriamu gėrimu.

Net jei minutėlei pamiršime, kad tyrimuose aptikta koreliacija nereiškia priežasties ir pasekmės ryšio (nors pamiršti to nevalia), reikėtų atidžiai įvertinti aptikto efekto reikšmingumą. Ir šioje publikacijoje, kaip nurodo mokslo žurnalistė Sara Chodosh, jis nelabai didelis. Chodosh atkreipia dėmesį į statistikos parametrą žalos santykis (hazard ratio). Sprendžiant pagal jį, ir atsižvelgiant į paklaidas, kurios yra visuose tyrimuose, bendra kavos mėgėjų mirties rizika nesiskiria nuo kavos negeriančių. Taip, praktiškai kavamanai mirė rečiau, tačiau skirtumas išties menkas – jis gali neviršyti 1–2%, rašo Chodosh.

Du susirgimai, kuriuose koreliaciją su kavos gėrimu galima išties laikyti statistiškai reikšminga, – kepenų vėžys ir virškinamojo trakto ligos. Tačiau kepenų vėžys nėra pats dažniausias žudikas, ir, nors juo susirgus, išgyvenimo prognozė nelabai gera, pagal susirgimų dažnį jis dešimtas, lyginant su kitais onkologiniais susirgimais. Kalbant apie virškinamojo trakto ligas, nepaisant visos jų įvairovės, mirštama juo jų retai, pažymi Chodosh.

Kaip ir su kitais maisto produktais, neverta tikėtis, kad kava pailgins jūsų gyvenimą, reziumuoja kritikai. Ir iš tiesų, vis daugiau mokslininkų ramina, kad kavos nereikia bijoti, nors kai kam, pavyzdžiui, nėščiosioms, nereikėtų vartoti daugiau nei 200 mg kofeino (~350 ml kavos) per dieną. Tačiau norint užtikrintai nustatyti šio gėrimo efektą, tektų tūkstančių žmonių grupę padalinti ir pusei liepti gerti tik kavą, kitai daliai – gerti tik ne kavą ir tuo pačiu atidžiai sekti, ką visi jie valgo, kaip gyvena, kiek uždirba, kaip dažnai lankosi pas gydytojus ir t.t. Vargu ar toks tyrimas kada nors bus atliktas. Todėl, užuot susitelkus į vieną ar kitą gėrimą ar valgį, geriau įprasti daryti tai, kas iš tiesų sveika, – pavyzdžiui, dėti į arbatą mažiau cukraus ar lankytis tolimesnėje kavinėje, taip kasdien pasivaikščiojant.