Mėnesio TOP 6
Pagrindinis » Kategorija: Medicinos naujienos » Peržiūrų: (1.1K) Komentarų: (0) (25.03.2017 - 15:10) Spausdinti

Mitai ir faktai. Kas žaloja širdį?

Širdies ligos vis dar yra viena pagrindinių mirties priežasčių, nors mums netrūksta nei vaistų, nei lieso maisto, kuris esą garantuoja širdies sveikatą. Tai skatina manyti, kad šiuolaikinė medicina apie širdies ligų tikrąsias priežastis žino labai mažai, arba, bendrai paėmus, tokios žinios yra klaidingos.

Kardiovaskulinės ligos - tai bendras terminas, apimantis koronarinę širdies ligą (KŠL), infarktą, stenokardiją, širdies nepakankamumą ir insultą. Minėtos ligos vis dar yra labiausiai paplitusi mirties priežastis Vakarų šalyse - beveik trečdalis visų mirties atvejų būna dėl jų. Vien tik JAV nuo kardiovaskulinių ligų kas 37 sekundes miršta vienas žmogus.

Deja, aspirinas, svarbiausias gydomasis preparatas, kurio profilaktiškai kasdien vartoja milijonai žmonių, nėra saugus pasirinkimas, nebent asmuo jau turi problemų dėl širdies sveikatos, - taip rodo vienas platus tyrimas. Siekdami suskystinti kraują žmonės kasmet išgeria apie 37 mlrd. aspirino tablečių.

Mitai ir faktai. Kas žaloja širdį?

Nekokią reputaciją turi ir antras pagal svarbumą medicinos ginklas nuo širdies ligų - statinų grupės vaistai, kurie skiriami cholesterolio koncentracijai mažinti. Dar palyginti neseniai, 2008-aisiais, šių medikamentų rinka pasaulyje siekė 26 mlrd. USD, bet tyrėjai pradėjo kelti pavojų, kad, pavyzdžiui, atorvastatinas sukelia smegenų veiklos sutrikimus ir net atminties netekimą.

Cholesterolio istorija

Pasiekti tokias fenomenalias pajamas iš statinų grupės vaistų pardavimo galima todėl, kad medicinoje visą šį laiką vyravo nuomonė, jog dvi svarbiausios širdies ligų priežastys yra padidėjęs kraujospūdis
(hipertenzija) ar padidėjusi MTL (mažo tankio cholesterolio, dar vadinamo bloguoju cholesteroliu) koncentracija, ar hiperlipidemija, kurią sukelia cukrinis diabetas, rūkymas, netinkama mityba, sėdimas gyvenimo būdas, nutukimas, alkoholizmas ir genetiniai veiksniai.

Vis dėlto labai tikėtina, kad medicinos požiūris į cholesterolį yra visiškai neteisingas. Jis ne tik kad nėra vienintelis kaltininkas, sukeliantis širdies ligas, bet galėtų netgi būti labai reikalingas gydant traumų ar miokardo infarkto padarytą pažeidimą. Be to, juo vyresni daromės, tuo svarbesnis tampa cholesterolis, padedantis išsaugoti psichinę sveikatą. Statinų grupės preparatai mažina cholesterolio koncentraciją, o mokslininkai, kurie tiria šiuos medikamentus, pastebėjo, kad vaistų poveikis cholesterolio koncentracijai gali pabloginti smegenų veiklą.

Organizmas sintetina daugiau cholesterolio, jei jo reikia kam nors gydyti. Todėl, vaizdingai kalbant, cholesterolis dažnai aptinkamas „nusikaltimo vietoje" ir klaidingai laikomas pagrindiniu įtariamuoju.

Gydytojai ir farmakologijos srities specialistai dažniausiai renkasi ignoruoti tyrimus, kurių skaičius vis didėja ir kurie liudija, kad neatsižvelgėme į aplinkos veiksnius, kurie taip pat gali atlikti kardiovaskulinių ligų katalizatorių vaidmenį, ir kad minėtas ligas iš tikrųjų sukelia uždegimas, o ne riebalų kaupimasis. Taip pat vis dar šaipomasi iš to, kad mityba gali ne tik iš esmės paskatinti širdies ligų formavimąsi, bet ir leisti žmogui nuo jų pasveikti.

Bėdos dėl aspirino

Milijonai sveikų žmonių, geriančių aspiriną tam, kad apsisaugotų nuo širdies ligų, iš tikrųjų turėtų ieškotis kitos profilaktinės priemonės, nes, kaip konstatuota per vieną plataus masto tyrimą, toks elgesys neduoda aiškios naudos. Aspirinas gali neleisti cholesteroliui nusėsti ant arterijų sienelių, bet jis skystina kraują, gali sukelti insultą ar sunkų vidinį kraujavimą. Oksfordo universiteto Antitrombozinių vaistų bandytojų sąjungos (The Antithrombotic Trialists collaboration at Oxford University) tyrimas parodė, kad sveikiems žmonėms aspirino vartojimo keliama bendra rizika yra didesnė už teigiamą efektą.

Tyrėjai pakartotinai peržvelgė 6 didelės apimties tyrimus, kuriuose dalyvavo apie 95 tūkst. sveikų žmonių, vartojančių aspiriną „dėl viso pikto". Medikamento efektas ne tik neturėjo esminio poveikio infarkto profilaktikai, bet ir trečdaliu padidino sunkaus kraujavimo riziką pilve ir smegenyse. Tiesa, tai ne naujiena. Jau 2001 metais per Didžiosios Britanijos širdies fondo (The British Heart Foundation) finansuotą tyrimą mokslininkai nustatė, kad aspirinas 70 proc. padidino kraujavimo riziką. Be to, vadovaujantysis tyrėjas prof. Larry Ramsay suabejojo, ar sveikiems žmonėms išvis reikėtų gerti aspirino širdies ligų profilaktikai. Kaip išvadą mokslininkų komanda nurodė, kad sveiki žmonės, turintys mažą širdies ligų riziką, verčiau turėtų vartoti cholesterolio koncentraciją mažinančių statinų grupės vaistų, kurie gali „sumažinti miokardo infarkto ir išeminio insulto riziką nesukeldami papildomos grėsmės", tačiau kiti tyrimai rodo, kad ir tai nėra visiškai saugu.

Problema ta, kad kraujospūdis nėra nekintantis. Rytais jis būna aukštesnis, be to, jis kyla ir tada, kai jį matuoja gydytojas (tai vadinama „baltojo chalato sindromu").

Mitai ir faktai. Kas žaloja širdį?

Padidėjęs kraujospūdis - teorija ir gyvenimas

Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) - tai antras (po cholesterolio) esminis širdies ligų veiksnys. Taip pat, kaip ir cholesterolis, kraujospūdis apipintas įvairiais mitais, spėjimais ir dalinėmis tiesomis.

Kraujospūdis - tai jėga, kokia kraujas slegia arterijų sieneles, ir jo normos gali skirtis įvairiose amžiaus grupėse. Matuojami sistolinis spaudimas, kai širdis susitraukia, ir diastolinis spaudimas, kai širdis tarp susitraukimų atsipalaiduoja. Laikoma, kad normalus kraujospūdis yra 120/80 mmHg, kur „mmHg" reiškia gyvsidabrio milimetrus.

Rodikliai, kurie viršija šią normą, esą gali žaloti širdį, kraujagysles ir inkstus, - bent teoriškai.

Problema ta, kad kraujospūdis nėra nekintantis. Rytais jis būna aukštesnis, be to, jis kyla ir tada, kai jį matuoja gydytojas (tai vadinama „baltojo chalato sindromu"). Žmogui senstant sužinoti tikrąjį jo kraujospūdį tampa dar sunkiau. Tyrimas, kuriame dalyvavo 65-erių ir vyresni vyrai, parodė, kad jie turi „pseudohipertenziją" - kai matavimo rezultatas būna didesnis už tikrąjį kraujospūdį, o dėl to keliamas netikras pavojaus signalas. Kraujospūdžio matuoklio apyrankės rodydavo spaudimą 180/100 mmHg, nors iš tikrųjų jis tebuvo 165/85 mmHg, o tai tokiame amžiuje yra normalu.

Be to, ir padidėjęs kraujospūdis gali būti uždegimo sukelta problema. Kai tyrėjai iš Harvardo medicinos mokyklos [Harvard Medical School) analizavo 20 525 tyrime dalyvavusių moterų kraujo mėginius iki hipertenzijos diagnozės nustatymo ir po jo (Women's Health Study), jie konstatavo, kad 5365 moterų kraujospūdis buvo padidėjęs, be to, daugelis šių moterų turėjo ir padidėjusį C reaktyviojo baltymo rodiklį kraujyje, rodantį uždegimą organizme.

Šaltinis:

1. N EngI J Med, 1985; 312:1548-51

2. JAMA, 2003; 290: 2945-51

Pavojingi statinai

Nors per vis naujus tyrimus sklaidomos abejonės dėl statinų vartojimo saugumo, neseniai mokslininkai per 2 skirtingus tyrimus priėjo prie visiškai vienodų išvadų - cholesterolio koncentraciją mažinantys statinų grupės vaistai ir ypač populiariausias iš jų - atorvastatinas -žaloja smegenis, gali trukdyti jų veiklai ir net sukelti atminties netekimą. Nors minėti simptomai jau buvo nurodomi kaip šių vaistų galimas šalutinis poveikis, dar minint pykinimą, agresyvumą, polinkį į savižudybę, inkstų nepakankamumą, nesugebėjimą vaikščioti, kepenų pažeidimus ir sutrikdytą raumenų formavimąsi, iš tikrųjų problema galėtų būti daug rimtesnė, nei manė vaistų apyvartą reguliuojanti įstaiga.

Per tyrimą, kurį atliko Duaneas Gravelineas ir Jay S. Cohenas, buvo konstatuota, kad problema apima labai daug žmonių. Tyrėjų nuomone, ji susijusi su kiekvienu asmeniu, vartojančiu statinus, nors smegenų veiklos sutrikimai greičiausia dar nėra tokie sunkūs, kad gydytojai kreiptų į juos dėmesį.

Per kitą tyrimą JAV Ajovos valstijos universiteto (Iowa State University) profesorius Yeon-Kyunas Shinas nurodė, kad cholesterolio koncentracija, kuri laikoma pavojinga širdies sveikatai, iš tikrųjų labai svarbi smegenų veiklai. Cholesterolio trūkumas organizme lėtina mąstymą ir blogina atmintį.

„Jei smegenys nebegauna cholesterolio, tiesiogiai paveikiamas mechanizmas, atsakantis už neuromediatorių sintezę. Neuromediatoriai būtini duomenims apdoroti smegenyse ir atminčiai, kitaip tariant, jų skaičius nusako, koks protingas esate ir kokia gera jūsų atmintis", - aiškino profesorius.

Paslaptingas cholesterolis

Kaip gali būti, kad gamta šitaip suklydo ir sukūrė lipidus (riebalus), kurie reikalingi gerai sveikatai, bet tuo pat metu tampa didžiausiu žudiku Vakarų pasaulyje? Ogi tai padarė ne gamta, bet medicina.
Kepenys kasdien sintetina apie 1 000 mg cholesterolio, iš kurio ketvirtadalis reikalingas smegenims. Tiek organizmui pakanka, tad gydytojai mano, jog didesnė cholesterolio koncentracija, galinti susidaryti organizme valgant riebių produktų, gali sukelti arterijų ligas. Tiesa, šios teorijos kritikai parodė, kad tarp suvartoto riebalų kiekio ir padidėjusios cholesterolio koncentracijos nėra jokio ryšio, tačiau ši cholesterolio hipotezės dalis jau paskatino sveikos mažai kalorijų turinčių maisto produktų atšakos išsivystymą, kurie kasmet jų gamintojams neša kelis milijardus USD pelno.

Gydytojų nuomone, pavojingai didelė cholesterolio koncentracija yra 240 ir daugiau mg/dl, arba MTL cholesterolio koncentracija 160 mg/dl. Deja, tai pernelyg primityvus supratimas. JAV Konektikuto universiteto medicinos mokyklos (The University of Connecticut School of Medicine) asocijuotasis profesorius kardiologas Stephenas Sinatra pradėjo abejoti cholesterolio hipoteze, kada kai kuriems jo pacientams, turintiems itin mažą cholesterolio koncentraciją, prasidėjo problemos su širdimi. Jo kolegos taip pat pastebėjo šį fenomeną. Įsigilinęs į problemą, S. Sinatra konstatavo tokius ryšius.

X Organizmas cholesterolį sintetina pagal poreikį - juo daugiau jo gauna iš maisto, tuo mažiau cholesterolio organizmas sintetina.

X Paros metu cholesterolio koncentracija tai sumažėja, tai padidėja.

X Žiemą cholesterolio koncentracija padidėja, vasarą - sumažėja.

X Cholesterolio koncentracija padidėja po operacijos, turint kokią nors infekciją ar patiriant stresą.

X Cholesterolio koncentracija padidėja esant infarktui ir po jo.

Viena iš priežasčių, kodėl cholesterolio koncentracija tokia kintanti, - jis veikia kaip gydomoji medžiaga. „Organizmas sintetina daugiau cholesterolio, jei jo reikia kam nors gydyti", - nurodo prof. S. Sinatra. Tai paaiškina, kodėl žmonių, kurie turi širdies sveikatos problemų, būna padidėjusi cholesterolio koncentracija, ir kodėl ši padidėja po infarkto. Vaizdingai kalbant, kadangi cholesterolis dažnai aptinkamas „nusikaltimo vietoje“, jis klaidingai laikomas pagrindiniu įtariamuoju.

Cholesterolis nėra tik gydomoji medžiaga. Organizmui senstant jis darosi vis svarbesnis norint išlaikyti žvalų protą ir ilgai gyventi. Per vieną tyrimą nyderlandų mokslininkai konstatavo, kad 85-erių ir vyresni žmonės, turintys padidėjusią cholesterolio koncentraciją, gyveno ilgiau. Tyrėjai padarė išvadą, kad jiems taip pat buvo mažesnė rizika mirti nuo vėžio ar infekcijos.

S. Sinatros nuomone, arterijų ir širdies būklei cholesterolis tampa potencialiai pavojingas tik tada, jei jo koncentracija viršija 320 mg/dl, - tai yra beveik trečdaliu daugiau už slenkstį, kurį šiuolaikinė medicina laiko riba, už kurios būtina intervencija.

Prof. S. Sinatros požiūrį pagrindžia ir Danijoje atliktos Kopenhagos širdies studijos (Copenhagen City Heart Study) rezultatai. Per šį tyrimą buvo analizuojami 19 698 žmonių, gyvenusių šiame mieste nuo 1976 iki 1988 metų, sveikatos rodikliai. Iš visų tyrimo dalyvių per 5 metus 693 žmonės patyrė vieną infarktą. Tyrėjai konstatavo, kad cholesterolis su tuo buvo susijęs tik tada, jei šio koncentracija siekė pačius aukščiausius rodiklius, o tokie buvo 5 proc. tyrimo dalyvių. Vadinasi, nors cholesterolis ir siejamas su širdies sveikatos problemomis, jis tikrai nėra pats svarbiausias veiksnys, sukeliantis širdies ligas.

TIKRIEJI ŽYMENYS

Vertindami paciento širdies būklę ir ligų riziką gydytojai paprastai nustato bendrojo cholesterolio, MTL ir DTL (didelio tankio, arba vadinamojo gerojo cholesterolio) koncentracijas, nes mano, kad tai svarbiausi širdies ligų žymenys. Tačiau tiek pat svarbūs yra ir kiti rodikliai, kurie, be to, rodo, kad kardiovaskulines ligas sukelia uždegimas.

Žmonėms, turintiems magnio stoką, kyla ir didesnė širdies ligų rizika. Magnis - dar vienas mikroelementas, kurio Vakarų šalių gyventojo racione nebėra, nes jį sudaro pramoniniu būdu perdirbti produktai.

C reaktyvusis baltymas (CRB). Jei širdies ligas iš tikrųjų sukeltų lipidų nusėdimas, kaip tai išeitų remiantis cholesterolio teorija, tada CRB negalėtų padėti numatyti būsimas širdies sveikatos problemas. Vis dėlto CRB rodo ūminį uždegimą, be to, yra įrodyta, kad šis žymuo gali gana tiksliai, net prieš keletą metų, numatyti insultą, cukrinį diabetą, infarktą ir net mirtį nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Statinų grupės vaistai netiesiogiai padeda mažinti CRB koncentraciją, o pacientams, kurių organizme šio žymens koncentracija buvo mažesnė, pavyko greičiau pasveikti net tada, jei medikamentas nesugebėjo sumažinti MTL cholesterolio koncentracijos.

Fibrinogenas. Tas kitas baltymas, liudijantis apie padidėjusį uždegimo lygmenį. Fibrinogeno buvimas organizme yra svarbus širdies ligų indikatorius. Žmonėms, turintiems padidėjusią jo koncentraciją, kyla 6 kartus didesnė rizika susirgti kardiovaskulinėmis ligomis. Savo ruožtu tie asmenys, kurių fibrinogeno koncentracija maža, retai suserga širdies ligomis, net jei jų MTL cholesterolio rodiklis aukštas.

Homocisteinas. Tai aminorūgštis, kuri organizme natūraliai formuojasi kaip šalutinis baltymų irimo produktas. Homocisteino rodikliai leidžia numatyti arterijų ligas ir infarkto riziką. Didelė jo koncentracija gerokai padidina riziką, net jei cholesterolio koncentracija normali ar maža.

Padidėjusi homocisteino koncentracija gali net 4 kartus padidinti kardiovaskulinių ligų riziką. Per didžiausią kada nors atliktą širdies sveikatos tyrimą - Framinghamo širdies sveikatos tyrimą (Framingham Heart Study) JAV - konstatuota: kuo didesnė homocisteino koncentracija kraujyje, tuo labiau siaurėja miego arterijos spindis.

Šalia jau žinomų rizikos veiksnių - rūkymo, cukrinio diabeto, streso ir nutukimo, - širdies ligas taip pat gali sukelti aplinkos tarša ir toksinai.

TOKSINŲ VEIKSNYS

Vis daugiau tyrimų rodo, kad širdies ligų susiformavimą gali stipriai paveikti aplinkos veiksniai. Šalia jau žinomų rizikos veiksnių - rūkymo, cukrinio diabeto, streso ir nutukimo, - širdies ligas taip pat gali sukelti aplinkos tarša ir toksinai, pavyzdžiui, sunkieji metalai, cheminiai tirpikliai ir bisfenolis A (BPA).

Švinas. Net nedidelėmis koncentracijomis švinas gali padidinti kraujospūdį. Dauguma žmonių gauna švino iš geriamojo vandens, tekančio vandentiekio vamzdžiais, iš maisto, kuris pagamintas senuose keraminiuose induose, įkvepia jo su oru, taip pat sugeria per odą iš plaukų dažų ir kosmetikos.

Gyvsidabris. Širdį veikia metilo gyvsidabris. Vienas dažniausių jo šaltinių - užterštos žuvys, plaukiojančios nešvariuose vandenyse. Per vieną tyrimą konstatuotas žuvų valgymo ryšys su infarktu ir kardiovaskulinėmis ligomis.

Arsenas. Tai cheminė medžiaga, galinti sukelti insultą, koronarinių arterijų ligą ir aterosklerozę (arterijų sienelių standėjimą). Arseno gali būti geriamajame vandenyje, maiste (ypač vištienoje), pesticiduose, apdorotoje medienoje, medikamentuose ir stikle.

Bisfenolis A. Didelė bisfenolio koncentracija gali sukelti stenokardiją, infarktą ir KŠL. Šis organinis junginys naudojamas plastikiniams buteliams gaminti, skardinių vidinei dangai bei silantuose - medžiagose, kuriomis aptraukiami dantys.

Tirpikliai. Šios medžiagos gali sukelti širdies aritmiją (nereguliarų širdies ritmą). Tirpikliai naudojami plaukų dažuose, patalpų apdailos dažuose, kosmetikoje, valikliuose, cheminėse valyklose (sausai valant drabužius), degaluose.

Kokios išvados?

Nepaisant milijardų JAV dolerių, kurie išleidžiami statinų grupės vaistams, mažai kalorijų turintiems maisto produktams ir sveikam gyvenimo būdui populiarinti, Vakaruose širdies ligos vis dar yra svarbiausia priežastis, kodėl žmonės miršta anksčiau laiko. Savo ruožtu medicina taip stipriai užvaldyta teorijos, kad svarbiausia priežastis, sukelianti širdies ligas, yra padidėjusi cholesterolio koncentracija (nors iš tikrųjų cholesterolis duoda daugiau naudos, nei daro žalos), kad ignoruoja kitas galimas širdies ir kraujagyslių ligų priežastis. Esama pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kardiovaskulinės ligos išsivysto dėl uždegimo, o cholesterolis kelia problemų tik tada, kai jo koncentracija labai didelė, daug didesnė už tą, kada, gydytojų nuomone, jau būtina intervencija. Be to, derėtų apsvarstyti ir aplinkos veiksnių reikšmę bei panagrinėti kitus metodus, kaip mažinti jų sukeltas pasekmes.

Ką reikia vartoti, kad širdis būtų sveika

Širdies ligos - tai tik vienas pavyzdys, vaizdingai rodantis, kaip medicina žygiuoja, lydima farmacijos srities būgno ritmo, ir yra tiek užhipnotizuota, kad pati nemato, kur eina.

Bryanas Hubbardas "Ko gydytojai tau nepasako"

Turite naujienų, nutikimų, mistinių istorijų, sveikatos patarimų, receptų, pasveikimo istorijų? Pasidalinkite su skaitytojais... Rašykite blog‛e! Kaip galite tai padaryti.

reklama
ŽYMĖS: kraujospūdis, statinai, širdies ligos, cholesterolis, cholesterolio koncentracija, širdis, medicina

Jei radote tekste klaidų, išskirkite ją ir paspauskite Ctrl + Enter Sistema Orphus

Griežtai draudžiama PARANORMAL paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu, be (gyvos) nuorodos su logotipu į PARANORMAL.LT šaltinį.

Facebook komentarai

reklama

Komentarai: (0) Komentuoti gali tik registruoti vartotojai!
avatar

//Nemokami skelbimai » Paranormal skelbimai...

Konditeriniai gaminiai
Used Cooking Vegetable Oil...

Mes esame augalinio aliejaus gamintojai ir gaminame įvairių rūšių rafinuotą augalinį aliejų ...

Konditeriniai gaminiai
Rafinuotas cukrinių runkelių cukrus ICUMSA 45...

Mes runkelių cukraus gamintojai, tai yra kristalai ir kubiniai. Mes turime rafinuotą baltąjį...



//Medicina, Ligos, Mutacijos, Liaudies medicina » Liaudies medicinos naujienos


Sveikatos patarimai / Liaudies medicina
Kaip paruošti imbierinį vandenį nuo sąnarių, raumenų sk...

Kaip paruošti imbierinį vandenį nuo migrenos, rėmens, sąnarių ir raumenų skausmo! Imbierų ne kartą buvo įrodyta, kad sėkminga...

Medicinos naujienos
33 metų vyras teigia storosios žarnos vėžį išsigydęs ka...

D. Hibbittui buvo diagnozuotas III stadijos storosios žarnos vėžys. Po gydymo Christie ligoninėje (Mančesteris, JK) vėžys grį...

Sveikatos patarimai / Liaudies medicina
Puikus ir nebrangus būdas balinti dantis tik per 15 min...

Kiekviena svajoja apie baltą šypseną. Nepriklausomai nuo didelio kavos vartojimo, juodos arbatos, rūkymo ar tiesiog dėl dantų pr...
Ligos, mutacijos
Žmogaus gera imuninė sistema apsauga nuo vežio lastelių...

Vėžys - klastinga liga, kuri šiandien smogia vis jaunesniems. Tačiau, pasirodo, ne viskas priklauso nuo lemties ar genetinio ...


Sveikatos patarimai / Liaudies medicinos receptai
Arbata nuo tonzilito (lakišius, liepžiedžiai, kietis)...
Sveikatos patarimai / Liaudies medicinos receptai
Arbata nuo laringito (šalavijas, ramunėlė, pipirmėtė)...
Sveikatos patarimai / Liaudies medicinos receptai
Arbata nuo laringito (ramunėlė, juoduogio šeivamedis, liepži...
Sveikatos patarimai / Liaudies medicinos receptai
Arbata nuo laringito (šalavijas, ramunės žiedai)...
Sveikatos patarimai / Liaudies medicinos receptai
Morkos su medumi laringitui gydyti...
Užsienio spauda / Paranormal news
Rogue planet could bring end of days this weekend, numerolog...