Naujas vėžio prevencijos metodas

Vėžio prevencija, atkuriant šalinimo procesus ląstelėse...

Alternatyviosios medicinos šalininko Ty'aus Bollingerio nuomone, svarbiausia visų navikų priežastis galėtų būti šalinimo iš ląstelių (detoksikacijos) sistemos sutrikimas. Tačiau tai galima ištaisyti!

Kai didelė įmonė nusprendžia sumažinti išlaidas, sujungiant skyrius, atleidžiant neefektyviai dirbančius darbuotojus, galbūt net pasikviečiamas konsultantas, padedantis atlikti šį namų valymą sparčiau, tai toks procesas vadinamas restruktūrizacija. Verslo pasaulyje tai vyksta nuolat, nes restruktūrizacija yra būdas, kaip padidinti darbo efektyvumą ir garantuoti, kad klientai gautų aukščiausios kokybės prekes ir paslaugas už mažiausią įmanomą kainą.

Tai savaime suprantama išlikimo taktika, kurioje galima įžvelgti daug panašumų su tuo, kaip funkcionuoja mūsų kūnas. Ypač tai sakytina apie žmogaus ląstelių sistemą - žmogaus kūnas turi natūralų gebėjimą identifikuoti piktybines ir žuvusias ląsteles bei šalinti jas iš organizmo, taip pagerindamas sveikų ląstelių bendrą gyvenimo kokybę ir padėdamas joms funkcionuoti visavertiškai. Žmogaus sveikatai tai tik į naudą.

Apoptozė - užprogramuotas ląstelių mirties procesas, kuriame imuninė sistema neutralizuoja vėžines ląsteles anksčiau, nei šios tampa piktybinės ir pradeda formuoti navikus bei metastazes.

Tačiau ląstelių gyvenime vyksta dar vienas užprogramuotas procesas - vadinamoji autofagija (pažodžiui - savęs valgymas), be kurio negalima įsivaizduoti nei sveikatos palaikymo, nei ligų profilaktikos.

Autofagija funkcionuoja taip pat, kaip įmonės restruktūrizacijos konsultantas: analizuoja ląstelių matricą, kad surastų joje viską, kas trukdo, o tada atsikratytų to, ko nereikia, ar perdirbtų tai. Svarbiausia autofagijos užduotis: pagauti bet kurią bakteriją, ląstelių organoidus ar pažeistus baltymus ir atsikratyti jų visais įmanomais būdais.

Šis procesas, per kurį ląstelės nuolat mažina tų savo komponentų gyvybingumą, kurie joms nereikalingi, ir taip skatina naujų ląstelių augimą bei palaiko homeostazę, - tai mechanizmas, kuriuo pasiekiama pusiausvyra tarp naujų ląstelių sintezės ir esamų ląstelių pažeistų komponentų suardymo, perdirbimo ir šalinimo. Visa tai daroma tik su vienu tikslu: optimizuoti ląstelių gebėjimą funkcionuoti.

Taigi, autofagija - svarbiausias vėžio profilaktikos mechanizmas, ir kaip tik autofagija padeda mums palaikyti optimalią sveikatą.

Kitaip tariant, autofagija tarsi sutepa natūralų ląstelių irimo procesą ir iš esmės yra nenutrūkstamo ląstelių sveikatos palaikymo bei atkūrimo mechanizmas. Be to, autofagija palengvina atliekų šalinimą iš organizmo ir yra svarbi dalis sistemoje, palaikančioje normalų metabolizmą.

Autofagija, kuri dar vadinama autofagocitoze, - svarbus mechanizmas, užtikrinantis neurologinės sistemos funkcionalumą. Žurnale Experimental Neurobiology paskelbtas tyrimas, kuriame aiškinama, kad neuronų sistemos (t. y. ląstelių savitarpio bendravimo sistemos) augimas ir atsikūrimas beveik visiškai priklauso nuo autofagijos. Iš esmės tai yra ląstelių virškinimo ir fermentų sintezės procesas, ir kaip tik todėl mokslininkai vis dažniau nurodo, kad veiksnys, sukeliantis neurologines ligas, yra autofagijos disfunkcija.

Per tyrimą konstatuota, kad „neuronai turi ypač dinamiškus ląstelių procesus, kad jie deramai funkcionuotų, pvz., ląstelių augimą, sinapsių formaciją ir jų plastiškumą, kuris reguliuoja baltymų sintezę ir skilimą“, tačiau tuo pat metu nėra nieko reikšmingesnio už „neuronų baltymų kokybės kontrolę, kuri svarbi jų fiziologijai ir patologijai“.

Be to, autofagija saugo ląstelių savitarpio bendravimo aparatą, kurio pažeidimai gali sukelti smegenų ligas, pvz., Alzheimerio ligą ir demenciją, ką jau kalbėti apie vėžį. Jei iš neuronų takų nuolat nešalinamos atliekų sankaupos, šie takai galiausiai visiškai netenka savo gebėjimų funkcionuoti.

Daugelis ekspertų linkę manyti, kad kaip tik autofagija - veiksnys, labiausiai veikiantis senėjimo procesą. Iš tikrųjų tyrimai liudija: jei autofagija funkcionuoja taip, kaip turėtų, laisvųjų radikalų daroma žala yra menka, o ląstelių disfunkcijos keliamų problemų arba visai nėra, arba jos yra minimalios.

„Įrodymai, kad esama ryšio tarp taisyklingo autofagijos proceso ir ilgaamžiškumo, yra daug įtikinamesni už faktus, kurie patvirtina kitų ilgaamžiškumą skatinančių veiksnių svarbą. Kaip tokius reikia paminėti, pvz., maisto papildų -antioksidantų - vartojimą, endogeninių antioksidantų kiekio didinimą, mikroelementų ir pakaitinę hormonų terapiją, uždegimo slopinamąją terapiją, telomerazės aktyvinimą ar kamieninių ląstelių terapiją“, - rašė amerikiečių molekulinis biologas Jamesas P. Watsonas ir Vince҆as Giulianas.

Vėžys nėra genetinė, bet metabolinė liga, kurią charakterizuoja pažeistas ląstelių metabolizmas.

Nauja vėžio teorija

Supratimas, kaip veikia autofagijos procesas, padeda įvertinti, kokį svarbų vaidmenį atlieka ląstelių gyvenimo ciklas, o tai paneigia tradicinę vėžio kilmės teoriją. Daugybė onkologijos specialistų vis dar užsispyrę laikosi įsitikinimo, kad dažniausiai vėžį sukelia genų mutacijos, tad jie nuolat teisinasi, kai eilinis vaistas nuo vėžio patiria fiasko. Tiesa ta, kad DNR pažeidimai - sutrikusio autofagijos proceso išraiška, o tai galima ištaisyti tik taikant tokią terapiją, kuri atkuria normalų ląstelių metabolizmą.

Kaip tik šį veiksnį dr. Ottas Warburgas jau 1924 metais pavadino tikruoju vėžio sukėlėju. Nepaisydamas didžiulio kolegų pasipriešinimo, O. Warburgas išsakė prielaidą, kad vėžys nėra genetinė, bet metabolinė liga, kurią charakterizuoja pažeistas ląstelių metabolizmas. Būtent mitochondrijų disfunkcija, o ne genetinė predispozicija yra toji priežastis, dėl kurios sveikos ląstelės staiga pereina į anaerobinę būseną (be deguonies) ir transformuojasi į piktybines.

Ši hipotezė sudaro vadinamosios vėžio metabolizmo teorijos pagrindą. Jos šalininkai teigia, kad genetinės mutacijos yra tik antriniai vėžio simptomai. Mokslas tai patvirtina, tačiau onkologijos sritis parodė, jog jai nelabai rūpi išsiaiškinti tiesą; faktiškai dedama labai daug pastangų, siekiant neleisti šiai svarbiai tiesai nugulti į visuomenes sąmonę.

JAV Bostono universiteto profesorius Thomas Seyfriedas aprašo vėžį kaip metabolizmo ligą, pakeičiančią „visą ląstelės sandarą“, o genetinės mutacijos, jo nuomone, yra tik vienas iš daugybės žalingų šalutinių reiškinių, paaštrinančių sisteminį destabilizacijos procesą - tikrąją priežastį, dėl ko susiformuoja dauguma navikų (tačiau ne visi).

DNR sekoskaitos (sekvenavimo) rezultatai rodo, kad skirtingų navikų rūšių mutacijų pobūdis iš esmės skiriasi, be to -netgi vieno naviko skirtingose ląstelėse. Šis faktas padaro antivėžinių medikamentų terapiją absoliučiai neefektyvią, nes, bandyti nugalėti vėžį naikinant DNR mutacijas, prilygsta šaudymui į judantį taikinį. JAV Kalifornijos universiteto San Diege Sveikatos mokslų Murso vėžio centro (UC San Diego Health Sciences Moores Cancer Center) asocijuotasis direktorius Ira Goodmanas tokias bergždžias pastangas pavadino „šaudymu į milijonų dolerių vertės laukinę žąsį nesitaikant“.

Kalbant apie metastazes, kurios iš esmės yra kiekvieno vėžiu sergančiojo mirties nuosprendis, DNR sekoskaita, kaip gydymo metodas, patyrė katastrofinę nesėkmę dėl tų pačių priežasčių.

„Viską apimanti sekoskaita nesugebėjo rasti nė vienos mutacijos, kuri būtų atsakinga už svarbiausią vėžio ypatybę, už tą vienintelę jo savybę, kurią galima kaltinti dėl 90 proc. visų vėžio sukeltų mirties atvejų“, - savo knygoje „Užkliūti už tiesos“ (Tripping over the Truth) nurodo Travisas Christoffersonas. Jis aprašo eksperimentus, įrodančius, kokios beprasmės ir bergždžios yra pastangos tyrinėti DNR molekules, tikintis sunaikinti vėžį.

Proteoliziniai fermentai - efektyvi priemonė visų rūšių navikams gydyti, nes tai pagrindinė organizmo apsauginė priemonė nuo vėžio.

Jei dėl metabolizmo ligos susiformavimo nėra kalta pažeista DNR, tada kas? Taip pat, kaip bet kurioje kitoje kūno sistemoje, ląstelių metabolizme irgi dėl įvairių priežasčių gali kilti sutrikimų, be to, itin svarbus gali būti ir kokių nors konkrečių maisto medžiagų trūkumas, ir toksinė perkrova ar lėtinis stresas. Be to, autofagijos sutrikimų priežastis gali būti ir nepakankamas fermentų gavimas, todėl jos veiklos greičiui atkurti vis dažniau taikoma fermentų terapija.

Fermentų terapijos galia

Niujorke, JAV, dirbęs žymus alternatyviosios medicinos vėžio specialistas Nicholasas Gonzalezas (1947-2015) vėžiui gydyti propagavo proteolizinių fermentų terapiją, nes per kelis tyrimus gauti rezultatai parodė, jog tai neabejotinai yra efektyvus būdas stimuliuoti autofagijos procesą.

„Proteoliziniai fermentai - hidrofizinių fermentų grupė, kurie katalizuoja baltymų cheminį skilimą, nutraukdami ryšius tarp aminorūgščių, kurios juos sudaro. Jie skiriasi nuo kitų fermentų organizme, nes pajėgia prisiderinti prie kintančių poreikių“, - rašo pasaulinio garso amerikietis, maisto papildų tyrėjas Jonas Barronas.

Idėją taikyti proteolizinius fermentus vėžiui gydyti pirmas paviešino embriologas Johnas Beardas. 1906 metais J. Beardas pateikė prielaidą, kad proteoliziniai fermentai - efektyvi priemonė visų rūšių navikams gydyti, nes tai pagrindinė organizmo apsauginė priemonė nuo vėžio.

Po J. Beardo mirties 1923-aisiais jo idėjos ir metodai gana ilgą laiką buvo užmiršti ir vėl pasidarė aktualūs tik XX amžiaus devintąjį dešimtmetį, kai gydytojas N. Gonzalezas sutiko odontologą Williamą Donaldą Kelley iš Teksaso, kuris taikydavo proteolizinius fermentus vėžiu sergantiesiems gydyti. Vėliau N. Gonzalezas įtraukė šį metodą, kurdamas individualias mitybos programas, kurios vis dar taikomos jo klinikoje Niujorke.

1986 metais N. Gonzalezas parengė monografiją, kuri buvo jo stipendijos mokymui dalis, ir joje aprašė, kaip fermentų terapija padėjo daugeliui vėžiu sergančių asmenų, kuriems gydytojai pasakė, kad jiems teliko gyventi vos keli mėnesiai ar tik savaitės. Po terapijos šie žmonės gyveno dar keletą metų, o tai patvirtina, kad proteoliziniai fermentai - verta dėmesio priemonė nuo vėžio. Kai N. Gonzalezas

įdiegė šį gydymo metodą savo klinikoje, jis pats asmeniškai galėjo įsitikinti teigiamu fermentų terapijos poveikiu pacientams ir supažindino su įrodymais tuometę JAV nacionalinio vėžio instituto (National Cancer Institute) Vėžio gydymo vertinimo programos asocijuotąją direktorę gydytoją Lindą Isaacs.

Įrodymai buvo tokie įtikinami, kad L. Isaacs pasiūlė atlikti bandomąjį tyrimą, kaip šį metodą būtų galima taikyti stacionare gydant pacientus, sergančius vienu iš sunkiausiai gydomų navikų - kasos vėžiu. Šio tyrimo rezultatai 1999 metais buvo publikuoti žurnale Nutrition and Cancer.

Iš 11 pacientų, kurie dalyvavo tyrime, aštuoni sirgo IV stadijos vėžiu ir turėjo metastazių. Vertinant pagal nugyventus metus, beveik visi - devyni dalyviai (81 proc.) - gyveno vienus metus, penki (45 proc.) - dvejus metus, keturi (36 proc.) - 3 metus, o 2 asmenys - net ilgiau nei 4 metus. Palyginimui - per tyrimą, kuris buvo daromas siekiant ištirti gemcitabino ir 5-fluoruracilo efektyvumą gydant sergančiuosius kasos vėžiu, po 19 mėnesių nebebuvo gyvas nė vienas iš 126 tyrimo dalyvių.

JAV nacionalinis vėžio institutas kartu su Nacionaliniu papildomosios ir alternatyviosios medicinos centru (National Center for Complimentary and Alternative Medicine) gana greitai po minėto tyrimo finansavo dar kitus plataus masto eksperimentus. Deja, dėl tyrėjų aplaidumo (N. Gonzalezas manė, jog jie nepajėgė užtikrinti, kad pacientai tyrimo metu laikytųsi nustatytų griežtų mitybos gairių) per šiuos eksperimentus nebuvo pasiekta tokių džiuginančių rezultatų.

Per tolesnius tyrimus, kuriuos atliko JAV nacionalinių sveikatos institutų (US National Institutes of Health - NIH) tyrimų biuras, užsiimantis tyrimuose ir medikamentų bandymuose dalyvaujančių asmenų žmogaus teisių gynimu, iš tikrųjų pasitvirtino faktas, kad Kolumbijos universiteto mokslininkai tyrimą atliko neteisingai, be to, tą patį patvirtino JAV maisto ir vaistų tarnyba (angl. FDA).

Visa tai nesustabdė N. Gonzalezo ir jo komandos. Jie norėjo, kad tiesa nugalėtų. Leidinyje Pancreas buvo paskelbti tyrimo rezultatai kaip dalis plačios apimties ilgalaikės 2007-aisiais publikuotos apžvalgos, parodančios, kad proteolizinių fermentų terapija - tikrai efektyvus kasos ir daugelio kitų vėžio formų gydymo metodas. Daugelis terapeutų mano, kad proteoliziniai fermentai, ko gero, yra svarbiausia priemonė, padedanti išvengti vėžio.

Siekiant maksimalaus rezultato, Gonzalezo klinikoje proteolizinių fermentų terapija buvo (ir vis dar) taikoma kartu su griežta dieta ir detoksikacijos programa. Klinikos darbuotojai pasakoja: „Terapija gana sudėtinga, bet iš esmės ją sudaro 3 pagrindiniai komponentai: mityba, intensyvus jos papildymas tam tikromis maisto medžiagomis ir kasai skirtais produktais (kuriuose yra natūralių fermentų), bei detoksikacija. Šios programos sukurtos individualiai kiekvienam pacientui, taigi, kiekvienas gauna kaip tik tai, kas labiausiai atitinka jo konkrečius poreikius. Programos gali būti labai įvairios, pradedant absoliučiai vegetariška dieta, baigiant valgiaraščiu, pagal kurį 2-3 kartus per dieną reikia valgyti riebios raudonos mėsos.“

Žmogui, jau turinčiam naviką, reikalinga kasos fermentų dienos dozė tikrai didelė - nuo 130 iki 175 kapsulių per dieną. Šiuose maisto papilduose esama daugelio mikroelementų, mineralinių medžiagų, vitaminų, antioksidantų ir gyvūninių liaukų produktų; jų asortimentas ir kiekis priderinti prie kiekvieno asmens ypatingų poreikių.

Daugelis terapeutų mano, kad proteoliziniai fermentai, ko gero, yra svarbiausia priemonė, padedanti išvengti vėžio.

Vis dėlto svarbiausia programos dalis yra aukštos kokybės kasos produktų vartojimas. Jie gaunami iš natūraliomis aplinkybėmis Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje augintų gyvūnų (šiose šalyse yra aukščiausi gyvulininkystės standartai pasaulyje). Šalia to taikoma intensyvi detoksikacijos programa, padedanti organizmui atsikratyti visų metabolizmo šalutinių produktų ir sukauptų toksinų, išsilaisvinusių per itin veiksmingą terapijos „atkūrimo ir perstatymo“ etapą.

Gydytojo N. Gonzalezo individualaus požiūrio į pacientų priežiūrą pagrindas - Williamo Donaldo Kelley’io mitybos mokslas. Gydytojas W. D. Kelley’is sukūrė dešimt įvairių dietų ir 94 jų variacijas, kurias jis skirdavo savo pacientams. Jis suprato, kad kiekvieno žmogaus biologinė ir fiziologinė sandara - unikalios, todėl tai, kas „tinka visiems“, iš tikrųjų netinka niekam.

Iš tikrųjų visą darbą atlieka fermentai. Kaip aiškino N. Gonzalezas, atrodo, kad jie kryptingai randa baltymus ant vėžinių ląstelių membranų ir tiesiog sukramto juos, nors fermentų veiklos mechanizmas dar nėra iki galo ištirtas, kadangi trūksta tikslių testavimo rezultatų.

„Ląstelių membranų sudėtyje yra truputis riebalų rūgščių ir baltymų molekulių, kurios yra receptoriai, bei poros, leidžiančios maisto medžiagoms patekti į ląstelės vidų, o atliekoms (metabolitams) išeiti iš ląstelių, <...> kaip tik šis mechanizmas - baltymų poros ir membrana - nulemia ląstelių gyvybingumą. Šie baltymai <...> neveikia normalių audinių“, - kadaise pasakodavo N. Gonzalezas, tuo pat metu apgailestaudamas, kad jie „neturėjo milijardų, kuriais finansuotų tyrimus, siekdami tai įrodyti“.

Vis dėlto esama labai daug ir klinikinių, ir su gyvūnais atliktų tyrimų, patvirtinančių terapijos veiksmingumą, be to, ne tik Gonzalezo, bet ir Kelley҆io klinikoje, kuris daug metų sėkmingai taikė šį metodą vėžiu sergantiems pacientams gydyti.

N. Gonzalezas neprisiėmė atradėjo nuopelnų ir garbės - jis gerais žodžiais minėjo savo pirmtakus, sukūrusius šią viską apimančią terapiją, kuri įveikia ne tik vėžines ląsteles ir navikus, bet ir naviko atliekas, kurios neretai būna tikroji ligos priežastis. Šis aspektas paaiškina, kodėl N. Gonzalezas teikė tokią didelę reikšmę būtent detoksikacijos procesui.

Kartą per vieną pokalbį jis pasakė: „Fermentų terapija veikia bet kokius navikus. Kaip tik todėl <...> sąmoningai pasirinkau pacientus, sergančius 26 skirtingų rūšių vėžiais - 50 pacientų ir 26 rūšių vėžiai, - norėdamas pabrėžti, kad fermentų terapija yra efektyvi gydant visų rūšių vėžį, nepriklausomai nuo to, ar turime reikalą su leukemija, limfoma, kraujo vėžiu, tankiais navikais, krūties, storosios ar tiesiosios žarnos, metastaziniu prostatos ar bet kokiu kitu vėžiu.“

Vis dėlto didžiausią įspūdį daro minėto metodo efektyvumas gydant sergančiuosius kasos vėžiu, kuris dažniausiai laikomas nepagydomu. Viena iš gydytojo W. D. Kelley’io pacienčių, Arlenė Van Straten iš Apltono JAV Viskonsino valstijoje, prieš daugiau nei 30 metų nugalėjo kasos vėžį, taikydama fermentų terapijos programą. Ji vis dar naudojama Gonzalezo klinikoje, o A. Van Straten patirtis patvirtina tiesiog stebėtiną šio metodo potencialą - tai išties universali priemonė nuo vėžio.

Kita gydytojo N. Gonzalezo pacientė Brenda Michaels, kuri prieš 30 metų sirgo krūties ir gimdos kaklelio vėžiais, prisipažino, kad pradžioje abejojo dėl pasiūlyto metodo:

„Sužinojau, kad mano organizmas labai užterštas ir man reikalinga detoksikacija. <...> Sužinojau apie kavos klizmą. Paprastai žmonės apie tai galvoja: „O, Dieve, nenoriu nieko tokio net girdėti!“ Bet, kai išsiaiškinau kavos pupelės sudėtį ir tai, kaip tai padeda atverti kepenų poras ir išvalyti toksinus, man pasirodė, kad verta pabandyti. Daugumai žmonių ši mitybos programa atrodo per daug ribojanti, todėl jie viską neigia. Tabletes reikia gerti dažnai, o vidury nakties tenka keltis ir darytis kavos klizmą <...>. Aš vartojau 143 skirtingus vitaminus, mineralines medžiagas ir fermentus per dieną, 5 dienas iš eilės, o po to būdavo 2 dienų pertrauka. Papildomai prie to gydytojas liepė mums atlikti labai sunkias detoksikacijos procedūras. Dabar man daugiau nei 60 metų, o esu sveikesnė nei kada nors anksčiau.“
Straipsnis parengtas pagal Ty'aus Bollingerio knygą „Tiesa apie vėžį" (The Truth About Cancer, leidykla Hay House, 2016).