Pasaulio pabaigos pradžia – 2030-aisiais

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija praėjusį savaitgalį Berlyne pristatė naujausią ataskaitą, kurioje mokslininkai išdėsto savo įžvalgas, kaip stabilizuoti klimato kaitą. Jei nieko nebus daroma, oro temperatūra jau po 20 metų padidės mažiausiai dviem laipsniais. O tai sukeltų katastrofiškus padarinius. Lietuvos klimatologai pastebi, kad mūsų šalyje jau ir dabar juntami klimato kaitos rezultatai: dažnesnės gamtinės stichijos, iš šiltųjų kraštų atslinko naujos ligos. Prognozuojama, kad ateityje Lietuvą ir visą Europą dėl kilsiančio bado užplūs klimato emigrantai iš Azijos bei Afrikos ir kils socialinė įtampa.

Vien blogos žinios

Mokslininkų paskelbtoje ataskaitoje gerų žinių beveik nėra. Akcentuojama, kad, tęsiantis šiandienos tendencijoms, Žemės klimatas iki amžiaus pabaigos šils 4 laipsniais, arba iki kritinės ribos, lemsiančios blogiausių klimato kaitos prognozių išsipildymą. Iki 2030-ųjų klimatas atšiltų 2 laipsniais, o jau ir tai sukeltų katastrofiškus padarinius. Šiuo metu pasaulyje per metus į aplinką išmetama apie 49 mlrd. tonų anglies dvideginio. Per pastaruosius 10 metų tarša kasmet didėjo po 2,2 proc.

„Jei darytume prielaidą, kad šie tempai nebeaugs, bet išliks tokie patys, anglies dvideginio „biudžetą“, t.y. tą kiekį, kurį galime išmesti į atmosferą, kad temperatūra nepakiltų daugiau nei 2 laipsniais, išnaudosime jau 2031-aisiais“, – pristatydama ataskaitą pareiškė klimato kaitos ekspertė Gintarė Jonušauskaitė.

Išsigelbėti dar įmanoma

Mokslininkų teigimu, vis dar įmanoma stabilizuoti klimato kaitą, tačiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai turi būti sparčiai mažinami nedelsiant. O to siekiant reikia atsisakyti iškastinio kuro, 3-4 kartus padidinti energijos be anglies dvideginio dalį, investuoti į pastatų renovaciją, mat pastatai į aplinką išmeta apie 19 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Taip pat mokslininkai akcentuoja, kad prie klimato kaitos mažinimo prisidėtų automobilių efektyvumo standartai, naujos technologijos, tinkamas miestų planavimas, infrastruktūros atnaujinimas.

Laukia badas

Kovą Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija paskelbė ataskaitą, kurioje piešiami patys baisiausi scenarijai, kas laukia pasaulio, jei klimato kaita nesibaigs. Šią ataskaitą pristatęs klimatologas Justinas Kilpys supažindino ir su tuo, kas laukia Lietuvos, ir su tuo, kokie pokyčiai joje jau pastebimi.

Pasaulio mokslininkai teigia, kad klimato kaitos padariniai jau patiriami kiekviename žemyne ir vandenyne, jie yra rimtesni, nei tikėtasi, o ateityje tik dar labiau sustiprės. Didesnis pasaulio temperatūros kilimas gali sukelti nevaldomas gamtinių sistemų griūtis, vandens ir maisto trūkumą, masines klimato bėglių migracijas. Tokie pokyčiai destabilizuotų pasaulio socialines ir ekonomines sistemas.

Milžiniškas tyrimas

Ataskaitoje aprašomi patirti ir prognozuojami klimato kaitos padariniai, pasaulio regionų pažeidžiamumas bei prisitaikymo galimybės. Dokumente apibendrinta daugiau nei 12 tūkst. mokslo darbų – dvigubai daugiau nei ankstesnėje 2007 m. ataskaitoje. Ataskaitą rengė 309 vadovaujantieji autoriai ir redaktoriai iš 70 šalių, jiems talkino daugiau nei 400 padedančiųjų autorių, taip pat buvo atsižvelgiama į daugiau nei 1700 ekspertų ir vyriausybių atstovų pastabas.

Pasak ataskaitos, neseniai Europą nusiaubusių potvynių ir kitų ekstremalių meteorologinių reiškinių pasekmės rodo, kad dar nesame pasirengę klimato kaitai. Ataskaitoje teigiama, kad prisitaikymo prie klimato kaitos deficitas jaučiamas ne tik besivystančiuose, bet ir išsivysčiusiuose kraštuose. Daugelis pasaulio ekosistemų jau yra pažeistos. Nemažai augalų ir gyvūnų rūšių yra pasmerktos išnykti, nes nespės laiku prisitaikyti prie sparčiai kintančių sąlygų.

Kentės visas pasaulis

Europai prognozuojamas susidūrimas su dideliais ekonominiais ir socialiniais nuostoliais dėl karščio bangų, kurios lems padidėjusį susirgimų skaičių, sumenkusį derlių, miškų gaisrus. Mažesni gruntinio ir upių vandens ištekliai bei padidėjęs poreikis didins geriamojo vandens trūkumo riziką. Kiek mažesnė yra tik potvynių sukeltų ekonominių ir socialinių nuostolių rizika.

Šiaurės Amerikoje didžiausią grėsmę kels gaisrai, Afrikoje ir Azijoje – sausros ir karščio bangos, Centrinės ir Pietų Amerikos gyventojai kentės nuo potvynių, o poliarinių regionų gyventojai – nuo ledynų tirpsmo padarinių. Taip pat dažnės, sunkės ir ilgės ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai.

Jei vidutinė pasaulinė temperatūra pakils daugiau nei 4 laipsniais, įprasta veikla, tokia kaip maisto auginimas ar darbas lauke, daugelyje regionų, kur dabar gyvena žmonės, taps neįmanoma dėl per didelio karščio. Klimato kaita lems didesnes maisto kainas ir žemės ūkio rinkos nepastovumą, kas savo ruožtu gali sumažinti maisto prieinamumą.

Daugės socialinių neramumų

„Manoma, kad iki 2030-ųjų dėl klimato pokyčių sukeltos sausros apie 20 proc. sumažės maisto žaliavų derlius ir pakils kainos, todėl jautriausiuose regionuose – besivystančiose valstybėse – socialinių neramumų gali padaugėti netgi dvigubai. Klimato kaita labiausiai pakenks silpniausioms šalims“, – akcentavo J.Kilpys.

Pasak jo, klimato kaita sukels milžinišką migraciją, nes ypač Afrikos ir Azijos gyventojai dėl nepakenčiamų karščių, taip pat dėl maisto ir vandens stokos veršis į Europą bei kitas vietas, kur bus įmanoma gyventi.

Mažės gyvenamų vietų

Anot klimatologo, kai kuriose teritorijose klimato kaita gali sukelti priešingą efektą – ne sausrą, o per didelį vandens kiekį ir teritorijų užtvindymą. Tai gresia ir Lietuvai.

„Šiuo metu apie 3 mln. europiečių yra zonoje, kuri gali būti užtvindyta, iki 2100-ųjų tą poveikį pajus jau 5,5 mln. europiečių. Poveikio zonos – šalia didžiųjų Europos upių: Dunojaus, Reino, Elbės ir Vyslos. Konkrečių duomenų Lietuvai neturime, tačiau galima numanyti, kad mūsų kurortinės zonos bus paveiktos“, – įspėjo J.Kilpys.

Lietuva tampa tropiniu kraštu

Pasak jo, klimato kaitos padariniai jau dabar juntami ir Lietuvoje.

„Anksčiau Lietuvoje nebuvo aptinkama paukščių maliarija, bet dėl šiltesnių žiemų ta liga plinta. Kaip sakė vienas iš tyrimo atstovų, habil. dr. Vincas Būda, kikiliai dažnai neišgyvena žiemų, tačiau kai jos bus šiltesnės – išgyvens, vadinasi, išgyvens ir virusas. Tada jau gali uodai ir kiti parazitai tas ligas tarp paukščių perduoti ir kitiems paukščiams. Ši liga nėra pavojinga žmonėms, bet ji gali padaryti daug žalos paukščių populiacijoms“, – tvirtino J.Kilpys.

Klimatologas akcentavo, kad klimato kaitą puikiai iliustruoja ir faktas, jog Lietuvoje jau galima aptikti augalų ir gyvūnų, kurių anksčiau pas mus nebūdavo. Pavyzdžiui, turistai iš Australijos į Lietuvą atgabeno tik tai šaliai būdingų grybų sporų. Dėl atšilusio klimato jie mūsų šalyje kuo puikiausiai „apsigyveno“. Arba baltasis garnys, kuris anksčiau buvo aptinkamas tik Kaspijos regione, vėliau jau buvo pastebėtas prie Juodosios jūros, dar vėliau – prie pietinės Baltarusijos dalies, o nuo 2000 m. – jau ir Lietuvoje.

„Mokslininkai ataskaitoje akcentuoja, kad paukščių žiemojimo vietos pasislinks apie 500 km iš šiaurės į rytus“, – sakė J.Kilpys.

Nebeliks duonos

Klimato šiltėjimas kelia ir daugiau neigiamų padarinių. Pavyzdžiui, vis didesnį arealą užima uodai ir erkės, Europą ir Lietuvą iš šiltųjų kraštų pasiekė naujos ligos, tokios kaip afrikinis kiaulių maras. Dėl karščių turizmas kelsis iš pietų į šiaurę, o tai irgi prisidės prie naujų ligų atsiradimo.

Klimatologas tvirtino, kad dėl temperatūros kilimo gali nelikti juodos duonos: Lietuvoje dėl sniego trūkumo ūkininkai nebegalės užauginti žiemkenčių.

J.Kilpys juokavo, kad vienintelis klimato kaitos pliusas bus mažesnės sąskaitos už šilumą. Tačiau jau rimčiau jis pridūrė, kad užtat išaugs oro kondicionavimo išlaidos. Klimatologo teigimu, išlaidos šilumai Europoje sumažės 20 proc., o išlaidos kondicionavimui padidės 117 proc.

Mokslininkai akcentuoja, kad pasaulį gali išgelbėti tik šalių susitarimas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo į aplinką kiekį. Tačiau esą prie to gali prisidėti ir kiekvienas eilinis gyventojas. Pavyzdžiui, taupydamas elektros energiją, šilumą, iš automobilių persėsdamas į viešąjį transportą ir t.t.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“