Priežastys, kodėl vaistai neveiksmingi

Vartojate vaistus tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas, bet vis tiek nesate tikri, kad jie tikrai veikia? Taip gali būti dėl kelių priežasčių.

4 priežastys, kodėl vaistai neveikia:

• Gali reikėti daugiau laiko. Kai kurie vaistams gali reikėti kelių dienų ar net savaičių, kas suveiktų. Tad jeigu vartojate tokius vaistus, gali būti, kad tiesios dar neišlaukėte to momento, nuo kurio jie pradės veikti. Vaistai, kuriem reikia daugiau laiko, kad pradėtų veikti: antidepresantai, vaistai nuo odos ligų, kai kurie vaistai nuo astmos (kortikosteroidų inhaliatoriai), vaistai nuo aukšto kraujo spaudimo, vaistai nuo cholesterolio, vaistai nuo skydliaukės sutrikimų, vaistai osteoporozei gydyti. Kitiems vaistams, neįtrauktiems į šį sąrašą, taip pat gali prireikti daugiau laiko, kad suveiktų. Daugiau informacijos apie tai suteiks gydytojas arba vaistininkas.
• Kai kuriuos vaistus reikia naudoti tam tikru laiku, kad jie veiktų. Kai kuriuos vaistus, kad būtų iš tikrųjų veiksmingi, svarbu vartoti nurodytu metu (valgio metu ar po valgio, ryte, dieną ar vakare ir pan.). Daugiau informacijos apie tai suteiks gydytojas arba vaistininkas.
• Gali būti netinkama dozė. Vaistai gali optimaliai neveikti, jeigu nėra vartojama konkrečiam atvejui būtina dozė.
• Gali būti, kad šie vaistai nėra tinkamiausi. Kai kurie vaistai kartais gali veikti ne visiems. Neišsigąskite, jei jums taip nutiko – pasitarkite, ką daryti, su gydytoju ar vaistininku. Labai dažnai jie gali pasiūlyti kitą vaistą ar gydymo būdą, kuris jums labiau tiks.

Lūžus kojai ūmų staigų skausmą galima gana greitai numalšinti vaistais. Tačiau lėtinių ligų atveju (pavyzdžiui, sergant vėžiu ar diabetu) viskas yra šiek tiek sudėtingiau. Lėtinių ligų gydymo tikslas nėra visiškai panaikinti skausmą, o pagerinti gyvenimo kokybę ir suvaldyti skausmo iki pakenčiamo lygio. Labai svarbu tokiomis ligomis sergantiems pacientams bendrauti su savo gydytojais ir pasakyti, kada skausmas neleidžia daryti tam tikrų dalykų. Pavyzdžiui, jei skausmas neleidžia miegoti naktį, eiti į darbą, vaikščioti, rūpintis buitimi ar mylėtis. Tada, bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros specialistais, išsikelti specifinius tikslus, kad vėl galėtumėte naudotis dulkių siurbliu, eiti į darbą, mylėtis ir eiti miegoti. Be to, reikėtų nepamiršti, kad ne tik vaistai mažina skausmą, bet ir psichologinis nusiteikimas. Suvaldyti skausmą gali padėti kognityvinė elgesio terapija.

Smegenys filtruoja skausmo signalus, sklindančius iš kūno. Mūsų mintys ir jausmai juos filtruoja. Smegenys gali prislopinti skausmo stiprumą ir priešingai – paaštrinti. Ilgainiui smegenys gali tapti jautresni lėtiniam skausmui. Jos gali per daug stipriai reaguoti net ir į mažiau intensyvius signalus. Kognityvinė elgesio terapija padeda žmonėms pakeisti su skausmu susijusias mintis. Skausmą sustiprina negatyvus mąstymas, todėl nereikėtų galvoti, kad ilgiau to nebeiškęsite, rekomenduojama tokias mintis keisti į pozityvesnes, prisiminti, kad nieko amžino nėra ir net ir tai kažkada pasibaigs. Kai kurie sergantieji, ypač autoimuninėmis ligomis, pastebi, kad skausmą ilgainiui padeda suvaldyti alternatyvioji medicina, tarkime, akupunktūra ar kt. Svarbiausiai nenuleisti rankų, išlikti pozityviems, kad ir kas būtų ir ieškoti būdų, kaip pagerinti savijautą.