Tai, kad turite tokią DNR, kokią turite, dar savaime nereiškia, kad tikrai susirgsite konkrečia liga, pvz., cukriniu diabetu ar krūties vėžiu. Genetinę predispoziciją galima perprogramuoti bet kada, tiesiog pradedant sveikiau maitintis ir pakeičiant gyvenimo būdą.
Nors žmogus negali pakeisti savo DNR grandinės, jis gali paveikti jos ekspresiją - t. y. pakeisti chemines struktūras, kurios sąlygoja genetinį kodą (kuris, ko gero, susiformavo dar embriono stadijoje ar dėl to maisto, kuriuo asmuo buvo maitinamas kūdikystėje). Taip galima išvengti ligos, kuri potencialiai galėtų susiformuoti.
JAV Ilinojaus universiteto (University of Illinois) tyrėjai nustatė, kad geresnis maistas, didesnis fizinis aktyvumas ir net persikėlimas gyventi į ekologiškai švaresnį regioną gali pakeisti žmogaus DNR ekspresiją.
Tai susiję su epigenomu, kuris veikia genų pasireiškimą visose organizmo ląstelėse. Nors epigenomą galima paveldėti, ne visada jis pasireiškia. Kad būtų lengviau tai suprasti, pasinaudosime palyginimu su pianinu: jis turi daug klavišų, bet ne per kiekvieną kūrinį jais visais būtina naudotis.
Tyrėjai konstatavo, kad epigenomą galima nesunkiai pakeisti, be to, tai gali nutikti bet kada. Per tyrimą mokslininkai nustatė riebiu maistu maitintų laboratorinių žiurkių epigenomo seką. Kai kuriuos graužikus po to šerdavo liesu maistu, ir to visiškai pakako, kad jų kepenyse pasikeistų DNR ekspresija. Vadinasi, maistas pakeitė riebalų metabolizmą ir numalšino uždegimą kepenyse, o tai savo ruožtu sumažino tikimybę susirgti, pvz., cukriniu diabetu.
Epigenomics, 2017; doi: 10.2217/epi-2017-0066
