Gyvenkime sveikai. Tarkite riebalams: „Taip“

Vadinamieji „gerieji“ riebalai - polinesočiosios riebalų rūgštys, kurių esama aliejuose (pvz., kukurūzų, sojų, dažinių dygminų ir kt.), - gali didinti vėžio riziką, o gyvūniniai riebalai saugo ir padeda išvengti širdies ligų, osteoporozės ir net vėžio. Du plataus masto tyrimai liudija, kad asmenys, kurie reguliariai vartoja daug sočiųjų riebalų, serga mažiau nei tie, kurių maisto racione gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių ir angliavandenių.1 Tačiau reikia vengti transriebalų rūgščių, kurios susidaro kietinant (hidrinant) augalinius riebalus - papildant aliejų vandeniliu, kad šis pasidarytų kietas kambario temperatūroje. Tyrėjų nuomone, transriebalų rūgštys susijusios su padidėjusia širdies ligų ir insulto rizika.2

Šių derėtų vengti!

Produktai, kuriuose gali būti sukietintųjų riebalų

Margarinas. Beveik visada jame būna sukietintųjų riebalų (t. y. hidrintų aliejų), tačiau galimos ir išimtys. Alternatyva - sviestas.

Bulvių traškučiai ir krekeriai. Net tada, kai gamintojas teigia, jog produkte esama itin mažai riebalų, jame vis tiek gali būti sukietintųjų riebalų. Alternatyva - skrudinta duonelė.

Patiekalai, kurie gaminami greitojo maitinimo restoranuose, pvz., gruzdintos bulvytės ir aliejuje virta višta. Dažniausiai jiems gaminti naudojami sukietintieji aliejai. Alternatyva - namų gaminimo bulvės ir višta.

Sufasuoti užkandžiai - sausainiai, spurgos, bandelės, pyragai. Juose neretai būna ne tik sukietintųjų riebalų, bet ir kitų maisto priedų, kurie kenkia sveikatai. Alternatyva - riešutai, bananai, obuoliai.

Kukurūzų spragėsiai. Dažnai jie papildomi riebalais ir skonio bei kvapo stiprikliais, kuriuose esama transriebalų rūgščių. Alternatyva - ekologiški kukurūzų spragėsių grūdai be papildomų skonių ir aliejų, kuriuos turite pasigaminti namie patys.

Šaldyta pica. (ir kiti iki galo nepagaminti šaldyti duonos gaminiai). Tai dar vienas produktas, kuriam gaminti naudojami sukietintieji riebalai. Alternatyva - šviežia, namie gaminama pica.

Tarkite riebalams: „Taip“

Kai tik išgirstame žodį „riebalai", iškart pagalvojame ir imame jaudintis dėl cholesterolio. Cholesterolis mūsų laikais yra pasidaręs kone keiksmažodis, nors be jo žmogaus organizmas iš viso negali funkcionuoti. Jis labai svarbus nervų sistemos ir smegenų veiklai. Kiekviena nervų ląstelė padengta mielino apvalkalu, kuris, panašiai kaip izoliacijos sluoksnis apie elektros laidus, saugo ir dar maitina nervų ląstelę. Mieline yra 20 proc. cholesterolio. Jei mielino sluoksnis pradeda irti ir nesiformuoja iš naujo, žmogui išsivysto išsėtinė skleroze. Kaip tik todėl asmenys, kurių gyvenimo kokybę gadina ši degeneracine liga, turėtų vartoti gyvūninius riebalus ir produktus, kuriuose gausu cholesterolio.

Cholesterolis itin svarbus ir gerai atminčiai, nes jis įsitraukia į nervų ląstelių signalų perdavimo mechanizmus (nervų ląstelių sujungimo vietose -sinapsėse). Kaip tik todėl žmonių, kurie vartoja medikamentus cholesterolio koncentracijai kraulyje mažinti, atmintis ima prastėti. Taigi, pvz., egzaminų metu į valgiaraštį derėtų papildomai įtraukti gerųjų riebalų ir produktų, kuriuose gausu cholesterolio: menkių kepenų taukų, lašinių, sviesto, kiaušinių trynių, ikrų ir kt.

Su cholesterolio stygiumi organizme taip pat siejamas emocinis nestabilumas ir elgesio problemos.

Žinant, kiek daug svarbių funkcijų žmogaus organizme atlieka riebalai, neįmanoma įsivaizduoti, kad racionas galėtų būti visavertis be jų. Gyvūnų ir paukščių riebalai (įskaitant sviestą) - tai žmogaus organizmui reikalingi, sveiki sotieji riebalai. Nesotiej riebalai, kurių esama žuvų taukuose, riešutų ir sėklų aliejuose, tiekia omega riebalų rūgščių.

Be to, sveiki riebalai yra kokosų, palmių, alyvuogių (Extro Virgin) aliejai ir avokadai.

Su maistu tegalime gauti vos iki 15 proc. reikiamo cholesterolio. Likusieji 85 proc. sintetinami organizme. Jei vartojame produktus, kuriuose gausu cholesterolio, organizmas turi sintetinti jo mažiau, o jei maitinamės per liesai, kūnas pats stengiasi kompensuoti trūkstamą cholesterolio koncentraciją.

Žmonių sveikata pradėjo sparčiai blogėti kaip tik nuo tada, kai suklestėjo maisto pramonė, kai viskas, kas natūralu, staiga pasidarė nesveika, o produktai, kurių mūsų protėviai valgydavo šimtus metų, ėmė kenkti sveikatai. Blogais padarė ir gyvūninius riebalus, ir sviestą, pieną bei grietinę, kuriuose gausu riebalų, ir net saulę. Galbūt kaip tik todėl žmonės turi lėtinį vitamino D deficitą. Šis vitaminas dėl saules poveikio formuojasi odoje iš organizme esančio cholesterolio. Autorius: Silvija Abele

Am J Clin Nutr, 2004; 80:1175-84, J Intern Med, 2005; 258:153-65
J Am Coll Nutr, 1996; 15:325-39