Sėkmės istorijos. Vyras atskleidė, kokia mityba jam padėjo kovoti su vėžiu

Kaunietis Virginijus Šaulys (49 m.) baisiąją diagnozę išgirdo daugiau nei prieš dvejus metus. Žodžiai „ketvirtos stadijos vėžys“ jam skambėjo it mirties nuosprendis. Vyras suskubo susitvarkyti visus reikalus. Tik praėjus kuriam laikui Virginijus suprato, kad negali sau leisti laukti TOS dienos, – jis ėmė ieškoti informacijos apie savo ligą ir būdų, kaip su ja kovoti.

Virginijus vis dar kovoja su klastinguoju vėžiu, tačiau jau beveik metus yra atsisakęs vaistų, rašo „Lietuvos rytas“.

Vyras ne tiktai geriau jaučiasi, gerėja ir jo tyrimų rezultatai, o patirtimi jis dalijasi su kitais ligoniais, skaitydamas jiems paskaitas.

Skubėjo baigti visus reikalus

„Nebuvo lengva, bet teko išmokti gyventi kitaip – dėl savęs, šeimos ir draugų. Mano gyvenime atsirado toks „draugas“ kaip onkologinė liga, ir nuo tada viskas pasikeitė“, – pasakojimą pradėjo V.Šaulys.

Apie ligą jis sužinojo 2013 metų pabaigoje. Iki to laiko jautėsi gerai – žaidė stalo tenisą, sportavo. Tik vienas dalykas pradėjo kelti nerimą – staiga ėmė kristi svoris, nors Virginijus nesilaikė jokių dietų.

„Valgiau kaip įprastai, todėl niekaip negalėjau rasti to paaiškinimo. Kreipiausi į medikus. Tuo metu jau pajutau skausmus šone. Gydytojai skyrė masažus, kitas procedūras, bet niekas nepadėjo. Galiausiai man buvo atliktas tyrimas ultragarso aparatu ir kasoje aptiktas auglys“, – sakė Virginijus.

Tuo metu piktybinis auglys jau buvo daugiau nei 8 centimetrų ilgio ir daugiau nei 3 centimetrų pločio. Kepenyse taip pat rasti du dideli ir keli mažesni metastazių židiniai.

„Tuo metu patyriau didžiulį šoką. Paskambinau seseriai, pasakiau, kokia mano diagnozė, ir iš jos tylos supratau, kad tai yra labai blogai“, – prisimena Virginijus.

Toliau viskas jo gyvenime klostėsi chaotiškai.

Vyras skubėjo susitvarkyti visų reikalų, ruošėsi tam, kad jo kiti gali netekti.

„Turėjome pasiėmę būsto paskolą, tad nusprendėme parduoti butą, išsimokėti ją ir nusipirkti kitą, paprastesnį. Svarstėme, kas bus, jei žmona liks viena“, – neslėpė V.Šaulys.

Tačiau po mėnesio jis aprimo, nes per tą laiką pavyko daug nuveikti, o jis dar buvo gyvas.

Operuoti negalėjo

Medikai atsisakė operuoti auglį, nes jis esą buvo per didelis. Virginijui gyventi buvo duota nedaug laiko – geriausiu atveju 8 mėnesiai. Jis žinojo, jog ką nors būtina daryti, kitaip mirs.

„Pradėjau domėtis šia liga ir jos gydymo būdais, daug kalbėjausi su gydytojais. Vis klausinėjau, kodėl taip įvyksta, kodėl susidaro piktybiniai navikai. Supratau, kad piktybinių vėžio ląstelių įprastas gydymas neveikia. Būtina atsisakyti cukraus, gliukozės, nes ji jas maitina“, – pasakojo Virginijus.

Tuomet jo gyvenime prasidėjo visiškai naujas etapas. Vyras ėmėsi iš esmės keisti mitybą, stebėti savo organizmo pokyčius, daugiau judėti.

„Atsisakiau ne tik paprasto cukraus, bet ir medaus, angliavandenių, miltinių patiekalų, krakmolo, glitimo. Be abejo, pirmiausia tiesiog žaibiškai nukrito svoris. Netekau 19 kilogramų, nesvėriau nė 60 kilogramų“, – sakė Virginijus.

Vaistų jis atsisakė prieš 10 mėnesių, nors iš pradžių jam buvo taikyta biologinė terapija, tačiau ji suteikė tik trumpalaikį pagerėjimą.

Vėliau keletą mėnesių Virginijus gydėsi kitais vaistais, bet galiausiai atsisakė ir jų. Taip patarė medikai – esą reikia išvalyti organizmą.

„Tuo metu jau buvau pakeitęs mitybą ir pastebėjau, jog kas tris mėnesius atliekant tyrimus jų rezultatai vis geresni.

Šiuo metu kasoje esantis navikas susitraukė iki 4 centimetrų, o kepenyse liko dar mažesni du vėžio židiniai.

Padėjo mitybos pakeitimas

Esu tikras, kad tai padėjo pasiekti tik maisto terapija. Dabar žinau ir visiems kartoju, kad vėžys nėra nuosprendis. Su juo galima kovoti.

Vien tai, jog gyvenu pustrečių metų ir laužau visus man kadaise suteiktus gyvenimo terminus, parodo, kad pasirinkau teisingą metodą.

Juk man žadėjo, kad gyvensiu geriausiu atveju metus, o dabar patys medikai stebisi. Tai, ką dabar pasiekiau, man yra pergalė“, – neslėpė Virginijus.

Dabar jis pripažįsta – liga jam buvo spyris, privertęs įvertinti iš naujo viską, ką turi. Susirgęs Virginijus suprato, jog materialinės vertybės lieka toli.

„Kad ir kaip banaliai tai skambėtų, pagrindinė vertybė yra šeima. Būtent jai ir skyriau visą save. Suvokiau, jog gyvenimą turiu skirti tam, kad padėčiau kitiems, be kita ko, ir sergantiems žmonėms, kuriems reikia pagalbos. Kuo daugiau dalijuosi turima informacija, tuo labiau man it bumerangu grįžta visas gėris, kurį stengiuosi skleisti“, – pasakojo Virginijus.

Jis įsiliejo į Pagalbos onkologinėmis ligomis sergančiųjų asociacijos veiklą. Skaito pranešimus įvairiose konferencijose, taip pat paskaitas studentams Kauno klinikose. Ypač jo maisto terapija, sveika mityba domisi jauni žmonės.

Atskleidė, ką valgo

„Suprantu, kad nesu medikas ir negaliu teigti, jog viskas, ką darau, yra teisinga.

Aš tik dalijuosi savo patirtimi. Jeigu tai gali padėti gyventi ilgiau, manau, darau tai ne veltui“, – teigė vyras.

Paklaustas, kokius maisto produktus vartoja, Virginijus paaiškino: „Negaliu nualinti savo imuninės sistemos, todėl išėmęs iš raciono angliavandenius privalau skaičiuoti, kiek vitaminų, mineralinių medžiagų gaunu.“

Jis valgo įvairias sėklas, riešutus, riebias žuvis. Tačiau pastarąsias renkasi atidžiai. Tai negali būti dirbtinai fermose išaugintos žuvys, o tik tos, kurios pagaunamos mūsų upėse.

Linų sėmenys, rapsų, graikinių riešutų ar alyvuogių aliejus – tie produktai, kurių privalo atsirasti ant ligonio stalo. Labai naudingos ir žalios salotos.

Virginijus vengia raudonos mėsos, bet valgo jautieną, nes ji labai naudinga.

Susirado ūkininką, kuris augina jaučius, tad žino, kad jų mėsa yra sveika.

Tačiau atsisakė kiaulienos, verčiau renkasi paukštieną. Bet ir jos neperka parduotuvėse, o tik iš ekologiškų ūkių. Mėsa iš tiesų labai skiriasi.

„Sergant onkologinėmis ligomis labai naudingi ir rauginti produktai.

Pats raugiu ir kopūstus, ir morkas, ir agurkus“, – pasakojo neįprastu būdu su vėžiu kovojantis kaunietis.

Įprasti sumuštiniai pusryčiams Virginijui tapo tabu. Duoną jam teko išmokti išsikepti pačiam, mat atsisakius miltinių produktų teko ieškoti, kuo juos pakeisti.

Virginijus aptiko duonos be miltų receptų ir dabar kepa ją namuose. Vyro šaldytuve niekada nerasi ir pieno.

„Vietoj jo geriu rūgpienį, pasukas, valgau varškę. Šiuose produktuose pieno rūgštis jau yra išsiskyrusi, tai reiškia, kad ji nerūgs tavo organizme“, – paaiškino Virginijus.

Jis neslėpė – tinkamai maitintis nėra paprasta, maisto gaminimas neretai užtrunka ilgiau. Be to, reikia atidžiai stebėti organizmą, kad sau nepakenktum: „Būna, jaučiu, kad kažkas ne taip. Galbūt organizmas vis tiek gavo per daug angliavandenių, tuomet išeinu į lauką pasivaikščioti, pasportuoti. Fizinis aktyvumas yra būtinas.“

Virginijus siekia įrodyti, kad vėžiu sergantis žmogus nėra nurašytas. „Pagavau sportinį azartą“, – taip jis paaiškino savo kovą su liga. Tačiau čia pat perspėjo, jog pagerėjimas savaime neateis, teks įdėti daug darbo.

„Reikia keisti savo mąstyseną ir būtina, kad šeima palaikytų. Turiu du nuostabius vaikus, žmoną, mamą, seserį, brolį, kurių indėlis į mano sveikatą yra milžiniškas. Svarbi ir dvasinė pusiausvyra, todėl reikėtų medituoti“, – tikino Virginijus, tačiau neslėpė – geriausiai jį supras tik sergantieji.

Sveiki žmonės, nesusidūrę su onkologine liga, gali netgi pasijuokti iš jo, esą prisigalvojo nesąmonių. Tačiau kai giltinė kvėpuoja į nugarą, pradedi mąstyti kitaip.

Užsisklęsti – blogiausias dalykas, kurį gali padaryti susirgęs žmogus. Virginijus tuo neabejojo. „Kai žmogus nustoja kalbėti net su artimaisiais, visiems yra blogiau – tiek jam, tiek šeimos nariams.

Tokie žmonės įsitikinę, kad gyvens tiek, kiek jiems duota, nė nebando kovoti. Tačiau yra ir kitokių žmonių, kurie bando suprasti savo ligą ir gydydamiesi siekia kuo geresnio rezultato“, – sakė V.Šaulys.

Jis ir dabar kartais jaučia skausmą šone, kartais dėl to susikremta, bet visuomet stengiasi nusiraminti, susikaupti ir judėti pirmyn.

Sergantiems vėžiu mityba itin svarbi

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Onkologijos skyriaus vadovė gydytoja onkologė chemoterapeutė Rasa Jančiauskienė įspėjo, kad vien pakeitus mitybą, išgydyti vėžį vargu ar pavyks.

Kita vertus, tiems, kurie serga onkologinėmis ligomis, tam tikrų produktų iš tiesų vertėtų atsisakyti.

– Kiek svarbi mityba sergant vėžiu?

– Apie 80 procentų sveikatos priklauso nuo mūsų pačių. Tokia pačia dalimi net ir sergant vėžiu nuo mūsų priklauso, kiek galime pagerinti sveikatą.

Apie 10 procentų sveikata priklauso nuo genetikos, kurios negalime pakeisti. Ir tik likę 10 procentų – nuo gydymo, medicinos. Jokia piliulė nepakeis žmogaus sveikatos iš esmės. Ką tai reiškia?

Svarbi yra mityba, fizinis aktyvumas ir mintys, nusiteikimas, nuotaika. Svarbu pozityviai žvelgti į gyvenimą.

Be abejo, kai kurių dalykų patys negalime pakeisti – aplinkos, oro. Kita vertus, net ir tokiais atvejais žmogus gali rinktis, ar gyventi mieste, ar verčiau keltis į kaimą, kur oras grynesnis.

Tačiau kai sergama onkologine liga, organizme jau būna įvykę smarkių pakitimų, todėl pažadėti, kad juos sutvarkytų vien mityba, būtų labai drąsu.

Tačiau yra įdomių duomenų, į kuriuos anksčiau medikai buvo linkę nekreipti dėmesio. Tyrimai rodo, kad imuninė sistema suaktyvinama pasirinkus tam tikrą mitybą.

– Kokių pagrindinių mitybos taisyklių reikėtų laikytis gydantis nuo vėžio?

– Sukurta daug teorijų, kaip turėtų maitintis onkologine liga sergantis žmogus. Vienos jų rekomenduoja drastiškai sumažinti suvartojamų angliavandenių kiekį, kitos sako, kad baltymai yra blogis, ypač gyvulinės kilmės. Treti rekomenduoja rinktis žaliavalgišką dietą. Rekomendacijų būna ir labai kategoriškų.

Tačiau galėčiau pasakyti, kad mitybos taisyklės yra paprastos. Pirmiausia reikėtų pereiti prie ekologiško maisto. Mėsa nėra vienoda: vienokia ji gyvulių, kurie auginami pramoniniuose ūkiuose, kitokia – tų, kurie laikomi gryname ore, gali judėti, šeriami natūraliu pašaru.

Reikėtų atsisakyti rafinuotų produktų – baltojo cukraus, baltų miltų, rafinuotų aliejų.

Nesakau, kad reikia visiškai išbraukti iš savo mitybos angliavandenius, tačiau vietoj baltojo cukraus geriau rinktis rudąjį, tik saikingais kiekiais.

Kita taisyklė – valgyti daug vaisių, daržovių ir visagrūdžių produktų. Tiesa, jei žiemą perkate salotas vazonėlyje prekybos centre, tai toli gražu nebūtinai yra sveika.

– Ar patarimai tinka visiems, nepriklausomai nuo to, kokio tipo vėžiu susirgo?

– Žmonės yra skirtingi, tad šios rekomendacijos nebūtinai tinka visiems. Tačiau vaisių ar daržovių reikėtų suvartoti 11 porcijų per dieną. Porcija – tai, tarkime, vienas obuolys ar vienas pomidoras.

Žiemą Lietuvoje šviežių vaisių ar daržovių gauti sunku, todėl reikėtų rinktis raugintas. Rauginti agurkai, burokėliai, kopūstai – geriausias pasirinkimas.

Saikingai vartoti reikėtų mėsą ir pieno produktus. Geriau atsisakyti ir vadinamojo greitojo maisto. Geriausia, jei žmogus turi galimybę viską gamintis namuose ir tiek, kiek reikia vienam kartui. Maisto nereikėtų šildyti.

Labai naudinga pusvalandį pasivaikščioti gryname ore. Įrodyta, kad didėja sergamumas įvairių formų vėžiu, jei žmogus visai mažai juda. Kuo daugiau sėdime, tuo dažniau vystosi dubens organų vėžys.

Straipsnis publikuotas "Lietuvos ryto" sveikatos priede, lrytas.lt