Ar geriamoji soda tikrai gydo vėžį?

Žmonės linkę tikėti „stebuklingomis“ priemonėmis, kurios ir nuo visų ligų gydo, ir jaunystę grąžina, ir pigiai kainuoja. Šįkart pakalbėsime apie geriamąją sodą, tapusią populiaria gydomąja priemone.

Pagalbininkė iš virtuvės spintelės

Geriamoji soda, arba natrio hidrokarbonatas, žinoma nuo XVIII a., kai vienas prancūzų chemikas nustatė jos cheminę sudėtį ir aprašė savybes. Tačiau sodą žmonės naudojo dar I tūkstantmetyje pr. m. e., ir net pramoninė jos gamyba prasidėjo anksčiau.

Akivaizdu, kad per tokį ilgą laiką žmonės išbandė daug galimų sodos naudojimo būdų. Būtent ji leido dar prieš tris šimtmečius duonos kepėjams džiaugtis puriais pyragais, pakeitė smėlį ir pelenus plaunant indus, tapo viena pirmųjų blogus kvapus naikinančių priemonių. Skaičiuojama, kad yra kone 300 geriamosios sodos panaudojimo būdų. Štai dar keli.

Jei norite pašalinti nuosėdas iš virdulio, užvirkite jame vandenį su 2–3 šaukštais sodos. Ja galima valyti šaldytuvus, unitazus ir kačių tualetus – soda ne tik padeda pašalinti nešvarumus, bet ir panaikina nemalonius kvapus. Yra net toks įdomus patarimas: jei jūsų šuo – purvinas, kaip liaudis sako, dvokia šunimi, o išmaudyti nėra galimybių, išpurkškite jo kailį sodos tirpalu ir vėliau sušukuokite augintinį.
Soda puikiai gesina liepsną, tad laikykite ją šalia viryklės ir, jei kiltų bėdų, galite tiesiog berti ant degančio paviršiaus. Taip pat natrio hidrokarbonatas padeda ilgiau išlaikyti šviežią ir gražią gėlių puokštę, tereikia į vazą įberti arbatinį šaukštelį sodos.

Geriamosios sodos nemėgsta ir namų parazitai. Jei pabarstysite sodos ant skruzdžių takų ir vėliau nuplausite, šie vabzdžiai greičiausiai paliks jūsų namus. Net nemarūs tarakonai vengia soda apdorotų paviršių. Japonų sodininkai gausiai naudoja sodos tirpalą augalams apsaugoti nuo grybelių ir pelėsių. Soda pasidarbuoja ir žydinčiame sodo baseine: chloro priemonės naikina visą augaliją, o soda – tik nepageidaujamus smulkiausius parazitinius augalus, tad lelijos lieka gyvos, sveikos ir gražios.

Keli receptai sveikatai gerinti

O kaip dėl natrio hidrokarbonato gydomųjų savybių? Be abejo, soda gali būti naudinga. Kad skalavimas sodos tirpalu malšina gerklės skausmą, žinome daugelis, tačiau soda veiksminga ir kitų nedidelių uždegimų atvejais. Tiesa, skalauti burną ar gydyti odą ja galima tik tada, jei nėra atvirų žaizdelių. Soda veiksminga kaip papildoma gydomoji priemonė nuo nudegimų, jeigu jie – negilūs. Esant stipriam uždegimui teks vartoti vaistų, ir kuo greičiau pradėsite tai daryti, tuo greičiau pasveiksite ir išvengsite komplikacijų.

Geriamoji soda gali būti naudojama kaip profilaktinė priemonė nuo ėduonies. 5 g sodos stiklinėje vandens – tokios koncentracijos visiškai pakanka pašalinti nuo dantų bakterijoms, skaidančioms cukrų, t. y. pagrindinėms ėduonies sukėlėjoms. Soda – puikus šveitiklis, todėl ja buvo valomi ir balinami dantys. Vis dėlto šiuo tikslu nereikėtų jos ilgai naudoti, nes kietos dalelės ilgainiui ne tik pažeidžia dantų emalį, bet ir kenkia dantenoms. Na, o gryna soda dantis valykite nebent išskirtiniais atvejais.

Natrio hidrokarbonatas naikina augalų grybelius, tad gal jis tinka ir žmonėms? Ir tikrai pėdų vonelės, kurioms paruošti reikia 40 g sodos litrui vandens, gali įveikti grybelį, ypač jeigu jis pernelyg neišplitęs. Be abejo, geriausia pėdas sodos vonelėse mirkyti profilaktiškai, ypač šaltuoju metų laiku, kai avime šiltus, kartais ir drėgnus batus.

Veiksmingas net ir toks „močiutės“ receptas: 15 minučių kvėpuojant sodos prisotintais garais palengvėja uždegiminių plaučių ar bronchų ligų simptomai. Tačiau turėtų būti savaime suprantama, kad sergant ūminiu bronchitu ar – juo labiau – plaučių uždegimu gydytis vien soda nevalia. Pasireiškus pirmiesiems ligos simptomams kreipkitės į gydytoją ir tik tiksliai žinodami, kuo sergate, rinkitės gydomąsias priemones.

Diskutuotinas sodos vartojimas rėmeniui malšinti. Deja, nors ir efektyvi, ši priemonė gali būti pasitelkiama tik tada, jei po ranka nėra nieko kito mažiau kenksmingo. Nuolatinis sodos vartojimas nuo rėmens anksčiau ar vėliau baigsis skrandžio ir žarnyno gleivinės pažeidimu, o tai ne tik paspartins opų atsiradimą, bet netgi gali tapti vėžio priežastimi. Akivaizdu, kad bet koks „profilaktinis“ sodos tirpalo vartojimas gali būti kenksmingas.

Delsimo kaina – mirtis

Visagalis internetas suteikė puikią galimybę ne tik paskleisti abejotinų idėjų, bet ir užsidirbti iš lengvatikių. Vienas mėgstamų teiginių tas, kad visi vėžio atvejai tėra grybelių sukeltos ligos, tad, kadangi soda galime gydyti pėdų grybelį, vadinasi, ja galime gydyti ir onkologines ligas. Deja, šis teiginys nėra visiškai teisingas – ląstelių mutacijos, lemiančios vėžio atsiradimą, gali įvykti dėl daugelio veiksnių. Ir nors yra vėžio formų, dėl kurių kalti grybeliai ir kiti mikroorganizmai, kur kas daugiau pavojų kyla dėl cheminių medžiagų poveikio.

Kartais teigiama, kad vėžį skatina per didelis organizmo rūgštingumas, o šarmai (soda ir yra šarmas) mažina tikimybę susirgti vėžiu ar net jį gydo. Tačiau ir tai nėra visiška tiesa, nes egzistuoja tokių vėžio formų, kai auglio ląstelės pačios išskiria šarminių medžiagų ir taip saugosi nuo rūgščių. Galiausiai, jeigu nuolat profilaktiškai ir savamoksliškai šarminate savo organizmą, galite sutrikdyti natūralią rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Tai gali tapti smūgiu, pavyzdžiui, jūsų imuninei sistemai. Juk ji – taip pat labai svarbi saugantis nuo vėžio.

Tiesa, yra ir gerų naujienų. Arizonos universiteto mokslininkai jau kelerius metus atlieka tyrimus siekdami išsiaiškinti, ar geriamoji soda gali tapti papildoma onkologinių ligų gydomąja priemone. Prieš penkerius metus tam buvo skirtas finansavimas ir iškelta daug drąsių hipotezių, pavyzdžiui, kad soda stabdo krūties vėžio metastazavimą, ir net prielaida, kad būtų galima gydyti ligonius vien subalansavus rūgščių ir šarmų pusiausvyrą sodos preparatais. Šiandien optimizmo akivaizdžiai sumažėjo, tačiau kaip papildomą priemonę sodą atranda vis daugiau mokslininkų, ir mes galime tikėtis proveržio ateityje.

Deja, įvairaus plauko šarlatanai nesidrovi skelbti pirmines hipotezes ir net pateikia jas kaip faktus. Ko gero, garsiausias iš jų – italų gydytojas Tulijus Simončinis, sukūręs tikrą verslą: jis pats ir jo sekėjai uždarbiauja ne tik „gydydami“ pacientus, bet ir viešai skaitydami paskaitas. 1983 m. būtent jis ir pradėjo aktyviausiai diegti mintį, kad vėžys – grybelinė infekcija.

Nenuostabu, nes maždaug tuo laiku ir buvo padaryti pirmieji atradimai, įrodantys kai kurių vėžio formų ir grybelių sąsajas. Tačiau šiandien mokslas nuėjo toli į priekį, o štai T. Simončinis ir toliau kovoja su grybeliais. Be abejo, jo verslo projektas – labai naudingas, tik komercinė sėkmė – žmonių kaulais klota. Kai 2003-iaisiais už abejotiną praktiką jam buvo iškelta baudžiamoji byla ir panaikinta gydytojo licencija, vyras ėmėsi naujos taktikos – teisininkai sutvarkė jo verslą taip, kad jo veikla negali būti vadinama medicinine. T. Simončinis ir jo sekėjai dabar dirba panašiai kaip ekstrasensai, būrėjai, bioenergetikai. Beje, pastarasis klinikinis tyrimas Olandijoje 2007 m. taip pat baigėsi visišku fiasko.

Kaip matote, geriamoji soda greičiau yra gėris nei blogis, tačiau ją naudoti reikia tinkamai. Juk priemonės nuo visų ligų egzistuoja tik legendose ir Holivudo filmuose. Tad jeigu susirgote, pirmiausia keliaukite pas gydytoją.