Labai dažnai tose vietose, kur pasirodo čiupakabra, yra pastebimas NSO. Kai kurios liudininkų pateiktos detalės leidžia padaryti prielaidą apie nežemišką šios būtybės kilmę: be jokios priežasties kylanti baimė, kurią jaučia žmonės čiupakabros pasirodumo vietose, keistas kvapas - visi šie reiškiniai paprastai lydi NSO pasirodymą. Ir dar viena detalė: čiupakabra dažniausiai pasirodo vienoje vietoje, ten kurį laiką siautėja, o po to dingsta.
Daugelis Puerto Riko gyventojų čiupakabros pasirodymą sieja su NSO apsilankymu. 1995 metų vieną birželio vakarą apie 23:30 Enrika Gonzales su šešiamete dukrele išėjo trumpam pasivaikščioti. Staiga moters vyras, pasilikęs namuose, išgirdo žmonos ir dukros riksmus. Jis išbėgo iš namo ir pamatė į dangų kylantį šviečiantį rutulį. Iš jo pasirodė raudonas spindulys, kuris smogė mergaitei į ranką. Šioje vietoje oda smarkiai paraudo, atsirado pūslė. Laikraščio „El Vocero“ korespondentas Edis Kondė apsilankė pas Gonzalesus ir nufotografavo pūslę ant mergaitės rankos. Po kiek laiko šeimos galva pastebėjo kieme sulaužytą vielos narvą, kuriame buvo laikomi viščiukai. Devyni jų buvo negyvi. Jų kakluose ar kūnuose buvo nedidelės skylutės, tačiau aplink jas nebuvo jokio kraujo. „Tai buvo čiupakabra, - pasakė Gonzalesas. — Manau, kad jis atskrido su matytu NSO!“
Keli panašūs atvejai nutiko ir Meksikoje. Fizikas Mario Toresas Luchanas, vyriausiasis žurnalo „UFO contact“ redaktorius, turi informacijos apie įvykius, nutikusius trijose Meksikos valstijose. Tiesa, visuomenė kol kas nėra supažindinta su informacija apie ne vieną susitikimą su keistomis raudonos spalvos maždaug beždžionės dydžio būtybėmis didelėmis akimis. Gerai žinomas tik vienas atvejis, nutikęs Abasolo apygardoje Tamaulipaso valstijoje. Kaip informavo vietinė policija, šiame rajone trijose rančose buvo rasta 20 negyvų avių, kurių kakluose, pilvuose ir pečiuose buvo skylutės. Jokių pėdsakų, leidžiančių nustatyti avių žudiką, nebuvo aptikta.
Už kilometro nuo Abasolo esančiame Nuevo Dolores miestelyje gyvenantis profesorius Pedro Serna net neabejoja tuo, kad čiupakabros fenomenas susijęs su NSO pasirodymu.
Pastaraisiais metais jis pats ir jo šeima buvo liudininkais to, ką profesorius pavadino „nežemiškais reiškiniais“ - šviesos danguje, skraidančių aparatų nusileidimai ir susitikimai su keistomis būtybėmis, kurias matė ne vieno kaimelio gyventojai.
2000-ųjų metų balandžio ir gegužės mėnesiais iš Čilės sostinės Santjago apylinkių buvo gauta daugybė pranešimų apie čiupakabros pasirodymą. Balandžio 27-ą dieną Chupil Tukapelo srityje gyvenantys ūkininkai aptiko 70 negyvų karvių ir jaučių. Visų gyvulių kakle buvo po nedidelę žaizdelę. Ištyrus negyvus gyvulius paaiškėjo, kad juose visiškai nėra kraujo.
Gegužės 4-ą dieną viename paukštyne buvo aptikti 35 negyvi paukščiai. Kiekvienas jų turėjo po nedidelį pjūvį idealiai lygiais kraštais. Iš viso nuo balandžio 20-os iki gegužės 12-os dienos iš fermų, esančių 300 km spinduliu aplink Santjagą, buvo gauta daugiau kaip 30 pranešimų apie mįslingas gyvūnų žudynes.
Balandžio 29-ą dieną apie 20 valandą fermeris Chosė Ismaelis Pino pastebėjo virš miško šviečiantį rutulį. Kai rutulys nusileido ir pasislėpė už medžių, Chosė nusprendė jį apžiūrėti. Tarp medžių fermeris pastebėjo kažkokį padarą. „Jis buvo apie pusantro metro aukščio ir priminė beždžionę, - papasakojo Chosė. - Jo burnoje matėsi dvi plonos iltys, nugaroje buvo sparnai“. Išsigandęs fermeris leidosi bėgti. Kitą rytą jis aptiko šešias negyvas savo karves su įkandimo žymėmis kakle.
Gegužės 3-ios dienos naktį profesorių Romerą iš Lagunos Redondos miesto pažadino gailus šunų staugimas. Vyras pasiėmė šautuvą ir išėjo į kiemą. Tiesiai prieš save pamatė savo rotveilerius, kurie buvo labai išsigandę ir prisispaudę prie tvoros. Prieš juos stovėjo tamsus maždaug 1,7 m aukščio padaras, sunkiai pastebimas mėnulio šviesoje. Nežinodamas ką daryti, profesorius šovė padarui į nugarą. Šis sudrebėjo, išskleidė didelius sparnus ir greitai perskrido per tvorą. Padaras profesoriaus kieme daugiau nebepasirodė.
„2000-ųjų metų liepos mėnesį lankiausi Kalamos ir Mari Elenos miestuose Čilės šiaurėje, iš kur dabar gaunama daugiausia pranešimų apie čiupakabros pasirodymą“, - papasakojo Majamio (JAV) Anomalių reiškinių tyrimo centro daktaras Vergilijus Sančesas-Osėjas. „Mari Elena - tai nedidelis miestelis, kuriame gyvena apie 8 tūkstančiai gyventojų. Pagrindinė įmonė - bendrovės „Soquimich“ šachta. Prieš pat mano atvykimą miestelyje kilusi panika dėl čiupakabros pasirodymo įgavo tokį mastą, kad šachtos vadovybė savo darbuotojams uždraudė netgi minėti šį padarą. Ten pat grupė studentų man parodė šio monstro išlietą kojos atspaudą - dešimt su trupučiu centimetro ilgio, trijų pirštų. Vaikinai man parodė vietą, kurioje padarė liejinį. Netoliese pėdsakų aptikome didelius apskritimus, panašius į tuos, kurie lieka NSO nusileidimo vietose. Skraidančio aparato skersmuo buvo apie 30 m“.
Šių padarų plaukai, kuriuos rado studentai, nebuvo panašūs nė į vieno mokslui žinomo gyvūno kailį. Vienos privačios mokyklos Kalamoje direktorius Chuanas Vega daktarui Sančesui-Osėjui papasakojo, kad neseniai čiupakabra buvo patekęs į galvijų gardą, esantį netoliese miesto, ir išgėrė ožkos kraują - tai apie 17 litrų. Visiškai nesuprantama, kaip padaras sugebėjo išlįsti atgal pro siaurą tarpelį tvoroje. Praėjus kelioms dienoms, kai žinia apie šį įvykį pasklido po visą šalį, Vega vietiniame aerouoste pastebėjo lėktuvą su NASA simbolika ant borto.
„Kaip man pasakojo NASA vietinės laboratorijos darbuotojai, kurių pavardžių pažadėjau neviešinti, iš laboratorijos pabėgo mažiausiai trys eksperimentiniai monstrai, kurių taip ir nepavyko sugauti“, - tvirtina garsus čiliečių architektas Dagobertas Korantė.
