Sutrikusi žarnyno veikla, pakitusi jo mikroflora – gal ir ne pats rimčiausias negalavimas, tačiau susirūpinti tikrai verta. Mat dėl disbakteriozės prastėja ne tik savijauta. Nukenčia ir išvaizda: oda papilkėja, vienas po kito kyla spuogai, deformuojasi nagai, greičiau nei įprasta slenka plaukai.
Mokslininkai vis dažniau kalba apie tai, kad žarnyno mikroflorą reikėtų laikyti atskiru organu, atliekančiu svarbias funkcijas. „Gerosios” žarnyno bakterijos (laktobacilos, bifidobakterijos ir kt.) dalyvauja cheminėse reakcijose, kuriomis su maistu gautos kalorijos paverčiamos energija. Be to, normali žarnyno mikroflora stimuliuoja imuninės sistemos veiklą, sintetina kai kuriuos organizmui būtinus vitaminus (B grupės, PP, K), padeda pasisavinti mineralines medžiagas, organines rūgštis ir kitas biologiškai aktyvias medžiagas. Kai dėl kokių nors priežasčių sumažėja „gerųjų” bakterijų, jų vietą užima puvimo ir kitos patogeninės bakterijos. Tuomet ne tik sutrinka virškinimas, pučia, skauda pilvą, viduriuojama, bet ir į kraują išskiriama toksinų, kurie nuodija visą organizmą. Todėl nenuostabu, kad sutrikus žarnyno mikrofloros pusiausvyrai atsiranda daugybė negalavimų: avitaminozė (net jeigu su maistu vitaminų gaunama užtektinai), alergija, kepenų ligos, nuolatinis nuovargis.
Žarnyno mikrofloros pusiausvyrą gali sutrikdyti:
- antibiotikai,
- aplinkos tarša,
- griežta dieta,
- nuolat patiriami stresai
- produktai su konservantais.
Antibiotikai naikina visas bakterijas
Šie vaistai veiksmingai gydo daugelį ligų. Tačiau negalima pamiršti, kad antibiotikai naikina ne tik ligas sukeliančius mikrobus, bet ir naudingąsias bakterijas. Kai jų sumažėja, maistas nevisiškai suvirškinamas, pradeda pūti, žarnyne kaip pašėlusios ima daugintis kenksmingosios bakterijos. Todėl jei tenka gydytis antibiotikais, reikėtų ypač pasirūpinti žarnynu. Paprasčiausias būdas – gerti kefyro ar jogurto. Kai kurie gydytojai rekomenduoja kartu su antibiotikais vartoti preparatų, atkuriančių natūralią žarnyno mikroflorą. Kad ir ką pasirinktum – raugintus pieno produktus ar bakterijų preparatus, žinok, kad jų labiausiai reikia ne tuo metu, kai geri antibiotikus, o iš karto, kai tik nustoji juos vartoti.
Kaip pagerinti žarnyno mikroflorą
Pastaruoju metu vaistinėse tarp įvairių vitaminų preparatų buteliukų vis dažniau galima pamatyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą reguliuojančių preparatų (su acidofilais, bifidobakterijomis, laktobakterijomis). Ar verta jų vartoti, spręskite patys, nes medikai iki šiol nesutaria dėl jų veiksmingumo. Vieni teigia, kad jie tikrai veiksmingi, kiti tvirtina, kad didžioji dalis preparato sudėtyje esančių bakterijų žūva net nepasiekusios žarnyno, o tos, kurioms pavyksta gyvoms pasiekti žarnyną, jame nesidaugina. Taigi preparato poveikis baigiasi, kai tik nustoji jį vartoti.
Šiaip ar taip, visada geriau rinktis natūralų disbakteriozės gydymo būdą – keisti mitybos įpročius.
Stenkis, kad tavo kasdieninis valgiaraštis būtų kuo įvairesnis. Mat skirtingiems produktams virškinti reikia vis kitokių bakterijų. Jeigu ilgą laiką nevalgysi kokio nors produkto, ir atitinkamų bakterijų žarnyne nebeliks.
Kasdien suvalgyk po indelį jogurto su naudingosiomis bakterijomis ar išgerk stiklinę kefyro. Rauginti pieno produktai – tikras eliksyras žarnynui.
Nepamiršk, kad pagrindinis žarnyno mikrofloros maistas – ląsteliena. Pasirodo, tai, kad ląstelienos turtingi produktai yra mažiau kaloringi – ne vienintelis jų privalumas. Ląsteliena, kurios kalorijų organizmas negali pasisavinti, vis dėlto yra svarbiausia žarnyno mikrofloros statybinė medžiaga.
Baltymų turtingus patiekalus gausiai gardink įvairiais prieskoniais – jie padeda virškinti baltymus.
Riebesnius patiekalus valgyk su raugintomis daržovėmis – palengvės virškinimas ir organizmas sutaupys dalį energijos kitiems poreikiams.
Druska nepiktnaudžiauk, bet visiškai jos neatsisakyk. Nustatyta, kad natris skatina plonųjų žarnų epitelio atsinaujinimą.
Jei jauti, kad sutriko žarnyno veikla (pučia, raižo pilvą, jis gurgia), išgerk vaistažolių arbatos. Žarnyno veiklą gerina pankolių, anyžių, raudonėlių, dilgėlių, šermukšnių uogų, beržų lapų antpilai.
Išgerk ne mažiau kaip 1,5 I vandens per dieną. Užtektinai vandens neleidžia žarnyne prasidėti puvimo procesams ir yra puiki disbakteriozės profilaktika.
Disbakteriozės ir apsinuodijimo simptomai
Dėl panašių simptomų disbakteriozę lengva supainioti su apsinuodijimu maistu. Ir vienas, ir kitas negalavimas iš dalies susiję. Tačiau sergant disbakteriozė skauda pilvą, viduriuojama ne todėl, kad maistas sugedęs, o todėl, kad žarnyne per mažai tam tikriems produktams virškinti reikalingų bakterijų. Ypač dažnai tokių bėdų pasitaiko šiltuoju metų laiku. Beveik kiekvienas, neabejingas sveikos mitybos reikalavimams, patiria tokių nemalonumų. Tarkim, visus metus beveik nevalgai mėsos arba renkiesi tik vištieną. O smagioje iškyloje neatsispiri pagundai ir sukerti visą iešmą šašlykų. Tau – vieni nemalonumai, bet kitiems nieko. Vadinasi, mėsa tikrai nebuvo sugedusi. Tiesiog tavo žarnyne neliko bakterijų, padedančių virškinti mėsoje esančius baltymus. Kitas daugeliui žinomas pavyzdys – šviežut šviežutėlis, ką tik pamelžtas pienas, kuriuo esi vaišinama nuvažiavusi į kaimą. Jeigu parduotuvėje paprastai perki kuo liesesnį pieną, kaimiško verčiau negerk. Tavo žarnyno mikroflora gali neįveikti riebalų, kurių nenugriebtame piene yra gana daug.
