Kaip tinkamai vartoti bičių produktus ligoms gydyti ir profilaktiškai

Nuo senų senovės ne tik bičių medus, bet ir žiedadulkės, duonelė, pikis, nuodai bei vaškas pasitelkiami ligoms gydyti ir jų profilaktikai. Organizmą stiprinančios žiedadulkės išgarsintos jau senuosiuose Tibeto ir Avicenos raštuose. Kuo gi skiriasi bičių gėrybės ir kada jų patariama vartoti? Apie tai pasakoja patyrusių Aukštaitijos specializuoto bitininkystės ūkio bitininkų Gražinos ir Gedimino Skardžių šeima.

Žiedadulkės

Tai visavertis, turtingas baltymų, augalinių riebalų, vitaminų, mineralų ir biologiškai aktyvių medžiagų bičių produktas, kuris gali būti vartojamas įvairioms ligoms gydyti bei jų profilaktikai. Žiedadulkėse yra apie 30 proc. baltymų, 20 proc. aliejų, vitaminų A, D, E, B2, B1, C, PP, rutino, biotino, folio rūgšties, net 19 mikro- ir makroelementų (silicio, kalcio, mangano, vario, sieros ir t. t.). 100 g žiedadulkių yra 400 mg kalio, taip pat fosforo ir magnio (reguliuojančių medžiagų apykaitą, atpalaiduojančių kraujagyslių spazmus), geležies, cinko ir kobalto (padedančių sergant mažakraujyste), o aminorūgščių tiek, kiek jų yra septyniuose kiaušiniuose.

Žiedadulkės gerina apetitą, virškinimą, mąstymą, stiprina nervus, imunitetą, padeda atgauti fizines jėgas (ypač po sunkių infekcinių ligų, operacijų), atitolina senatvę. Mokslininkų teigimu, žiedadulkės labai naudingos onkologiniams ligoniams, aktyviai gyvenantiems, sveikstantiems po sunkių traumų, ligų žmonėms. Taip pat jų vartoti rekomenduojama ligoniams po radioterapijos, sergantiesiems cukriniu diabetu, prostatos ligomis, anemija, varginant klimakterinio periodo neurozei.

1952 metais švedų mokslininkai nustatė, kad žiedadulkės veiksmingos gydant lėtinį prostatitą. 1953-iaisiais prancūzų tyrinėtojas Remi Šovenas atskleidė faktą apie teigiamą žiedadulkių įtaką žarnyno mikroflorai. Rumunai turi puikios patirties jomis gydydami kepenų ligas.

Pasak bitininkų, žiedadulkės mažina arterinį kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje, plečia kraujagysles, gerina smegenų kraujotaką, reguliuoja skydliaukės funkciją.

Įvairiais gyvenimo tarpsniais žiedadulkės naudingos moterims, nes reguliuoja mėnesinių ciklą, mažina skausmus. Pavartojus žiedadulkių preparatų (granulių) gali sumažėti nervingumas, karščio „bangos“ ar naktinis prakaitavimas. Be to, žiedadulkės stiprina ir stangrina odą, todėl moterys, vartojančios žiedadulkių, atrodo daug jaunesnės.

Aukštaitijos specializuoto bitininkystės ūkio bitininkės G. Skardžiuvienės teigimu, jei skrandžio sulčių rūgštingumas normalus, galima kasdien suvartoti apie 30 g žiedadulkių – per 1–2 kartus po valgio užgeriant vandeniu. Lėtinio gastrito atvejais, sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, žiedadulkes sumaišykite su pavasarinių žiedų medumi (1:1) ir valgykite po šaukštelį 30 min. prieš valgį (jei skrandžio sulčių rūgštingumas padidėjęs – vartokite po valgio). Žiedadulkės padeda gydant lėtinius kepenų ir tulžies pūslės uždegimus, depresiją.

Gydant lėtinį prostatitą ir ankstyvų stadijų prostatos adenomą dera vartoti po 15–20 g žiedadulkių per dieną. Jas suvartoti patariama per 3 kartus. Gydymo kursą, pasitarus su urologu, galima tęsti kelis mėnesius.

Dirbant sunkų fizinį ar įtemptą protinį darbą rekomenduojama šviežių žiedadulkių vartoti profilaktiškai: suaugusiesiems – 10–20 g, vaikams – 5–10 g per dieną. Jas derėtų suvartoti per 1–2 kartus – 15–20 min. prieš pusryčius ir (ar) vakarienę.
Bičių surinktos žiedadulkės alergiją sukelia retai. Tiesa, jų negalima vartoti bronchine astma sergantiems žmonėms, taip pat tiems, kurie yra jautrūs medikamentams ar B grupės vitaminams.

Nusprendę gydytis žiedadulkėmis pasikonsultuokite su gydytoju.

Bičių duonelė

Tai surinktos ir korių akutėse užkonservuotos žiedadulkės. Pastarųjų metų moksliniais tyrimais nustatyta, kad žmogaus organizmas bičių duonelę įsisavina geriau nei žiedadulkes. Be to, duonelę galima vartoti ilgiau.

Bitininko G. Skardžiaus teigimu, bičių duonelėje yra mažiau baltymų (apie 20 proc.) nei žiedadulkėse, tačiau daugiau angliavandenių (23–34 proc.), riebalų rūgščių, vitaminų, fermentų, bioflavonoidų. Bičių duonelėje taip pat yra geležies, kobalto, fosforo ir kalcio, biologiškai aktyvių medžiagų, amino- ir kitų organinių rūgščių, pigmentų. Duonelėje daugiau nei žiedadulkėse yra vitamino K, bet mažiau vitamino E.

Šio bičių produkto rekomenduojama vartoti sergantiesiems mažakraujyste, hepatitu, cukriniu diabetu, virškinamojo trakto ligomis, ypač žarnyno (kolitu, lėtiniu vidurių užkietėjimu). Naudinga tiesiog pakramtyti bičių duonelės (tarkime, po nekupiną šaukštelį 4–6 dienas), ir oda pagražėja, tampa lygesnė, įgyja gražesnę spalvą.

„Bičių duonelė gerina pagyvenusių žmonių sveikatą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Ji neturi šalutinio poveikio. Duonelės gali profilaktiškai vartoti ir vaikai, ir įvairaus amžiaus suaugusieji“, – teigia patyręs bitininkas.

Mokslininkai nustatė, kad gydomasis poveikis yra didesnis, kai žiedadulkių vartojama su medumi. Yra duomenų, kad žiedadulkės ir bičių duonelė naudingos sergantiesiems odos, nervų, endokrininės sistemos, skrandžio (opalige, gastritu) ir kepenų ligomis. Bičių duonelė ypač rekomenduojama vidutinio, vyresnio ir senyvo amžiaus žmonėms, nes gerina savijautą, didina darbingumą, suteikia energijos, mažina nuovargį, padeda susikaupti.

Beje, alergijos bičių duonelei atvejai – labai reti.

Bičių pienelis

Tai baltos spalvos drebučių masė, turinti vitaminų B, A, D, E, PP ir mikroelementų (geležies, sieros, magnio, aukso, chromo, silicio, nikelio, sidabro, cinko ir pan.). Bičių pienelis gerina bendrą organizmo būklę, regėjimą, atmintį, apetitą, širdies darbą, skatina medžiagų apytaką, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, didina kraujospūdį ir lytinį pajėgumą. Šis antioksidantas tausoja energijos išteklius raumenyse, todėl rekomenduojamas aktyviau gyvenantiems ir sportuojantiems žmonėms.

Galima nusipirkti bičių pienelio tablečių ir gerti po 3 kasdien (tik nevartokite vakare, nes gali sutrikti miegas) porą savaičių ar mėnesį. Jeigu tabletę laikysite po liežuviu, kol ji ištirps, organizmas geriau įsisavins naudingąsias medžiagas.

„Tačiau reikia įsidėmėti, kad bičių pienelio nederėtų vartoti paaugliams, t. y. brendimo metu, taip pat jei esate alergiški bičių produktams ar sergate antinksčių ligomis“, – sako pašnekovė.

Bičių pikis

„Pikis randamas prie avilių landų. Tai gardaus kvapo sausa ir lengvai tepama tarsi vaškas medžiaga. Ji labai šilta, turinti ištraukiamąją jėgą. Garų forma ji padeda įsisenėjusiam kosuliui, o užtepta ant odos naikina dedervinę“, – rašoma viename X amžiaus Bizantijos rankraštyje. Senovės Egipte pikis buvo naudojamas balzamavimui, graikai juo gydė žaizdas.

Pikiu, surinktu iš tuopų, kaštonų, beržų, alksnių pumpurų, bitės apkamšo avilius ar medžių dreves, užglaisto plyšius. Pikyje yra B grupės vitaminų, vitaminų E, H ir P, riebalų rūgščių, daugybė mikroelementų (cinko, mangano, geležies, vario), 17 aminorūgščių, mono- ir polisacharidų, eterinių aliejų. Ši natūrali skausmą malšinanti priemonė turi antibakterinių ir antivirusinių ypatybių. Skirtingai nuo kitų antibiotikų poveikio, bičių pikis nesunaikina žmogaus organizme esančių gerųjų bakterijų.

Moksliniai tyrimai atskleidė įdomų dalyką: pikis veiksmingai veikia net 24 rūšių bakterijas ir 20 rūšių grybelius. Stipriu antibakteriniu poveikiu išsiskiriantis pikis efektyvus gydant neurodermitą, lėtinę egzemą, anginą, ilgai gyjančias pūlingas žaizdas, makšties uždegimą. Lietuvos senoliai iš medaus, alyvuogių aliejaus ir pikio (1:1:1) ruošdavo tepalą, kuriuo trindavo dantis ir dantenas. Tai padėdavo išvengti parodontozės ir ėduonies. Bičių pikio tepalu gydomi nudegimai, piktvotės, nuo jo greičiau gyja opos ir žaizdos. Tačiau daug pikio nedėkite ant ilgai gyjančių žaizdų, nes gali paūmėti uždegimas.

„Sergant artritu, odos ligomis, pavyzdžiui, žvyneline, rekomenduojama į pusę stiklinės vandens įlašinti 5 lašus spiritinio pikio tirpalo (50 g pikio ir 250 g 80 proc. stiprumo spirito) ir išgerti kasdien 30 min. prieš valgį. O sergant plaučių uždegimu, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, į pusę stiklinės vandens reikia įlašinti 30 lašų spiritinio pikio tirpalo ir išgerti pusę valandos ar valandą prieš valgį. Vartokite ne trumpiau kaip mėnesį“, – pataria daugiau nei 30 metų bitininkyste užsiimanti G. Skardžiuvienė.

Namuose patariama visada turėti 20 proc. aliejinio pikio tirpalo ar tepalo. Jei pradedate sloguoti ar čiaudėti, įlašinkite šio tirpalo į nosį arba tepalu 2–3 kartus per dieną patepkite nosies landas. Pikio tirpalą ar tepalą išoriniam gydymui reikėtų naudoti atsargiai (pasitarus su gydytoju), nes pasitaiko alerginių reakcijų. Šios priemonės gali alergizuoti, jeigu sergate bronchine astma ar odos ligomis. Atsargiai bičių pikio produktus naudokite inhaliacijoms.

Bičių nuodai ir vaškas

Senovės egiptiečiai pirmieji medicininiais tikslais panaudojo bičių nuodus, tiesa, taikydami drastiškus metodus. Skaudamas kūno vietas jie įtrindavo negyvomis bitėmis arba gyvąsias priversdavo ligonį sugelti.

Pastebėta, kad bitininkai, kuriems dažnai įgelia bitės, ne tik įgyja imunitetą bičių nuodams, bet ir yra geros sveikatos, beveik neserga reumatinėmis ligomis. Mokslininkų tyrimai patvirtino, kad bičių nuodų tepalas mažina skausmą, gydo sąnarių uždegimus, alergiją, stabdo kraujavimą.

Atkreipkite dėmesį, kad gali būti pavojinga, jei bitė įgėlė į jautrią kūno vietą – liežuvį, akį ar burną. Kai kuriems žmonėms bičių nuodai sukelia bėrimą, dusulį, net alpulį. Pastebėję tokius simptomus nedelsdami kvieskite medikus.

Bičių vašką sudaro rūgštys, eteriai, angliavandeniai, dažomosios medžiagos. Šis vaškas naudojamas kosmetikos ir parfumerijos pramonėje, iš jo gaminamos natūralios žvakės.

Beje, mūsų protėviai kramtydavo korių medų, mat jame yra bičių vaško ir žiedadulkių. Tai stiprina dantenas, saugo nuo parodontozės.

žurnalas Savaitė