Praėjusiais, 2017 metais, ketogeninė dieta buvo viena populiariausių, kurios laikėsi net tokios įžymybės kaip Halle Berry ir Kourtney Kardashian. Šios dietos esmė – pakeisti metabolinius procesus, kai energiją organizmas gauna iš riebalų, o ne iš cukraus, angliavandenių.
Išbandžiusieji ketogeninę dietą teigia, kad laikantis mažai kalorijų, bet daug riebalų turinčio mitybos plano laikymasis, suteikia daugiau energijos, mažina apetitą ir padeda greitai numesti svorio. Iš pirmo žvilgsnio sunku patikėti, kad viso to įmanoma pasiekti, valgant rūkytą kiaulieną, riebią grietinę ir sviestą.
Ketogeninė dieta neretai rekomenduojama vaikams, sergantiems epilepsija ir kenčiantiems nuo traukulių, kai kitos gydymo priemonės būna jau neveiksmingos. Kitaip tariant, tokia dieta daugeliui tampa paskutine viltimi, kai niekaip kitaip nepavyksta suvaldyti neurologinių sutrikimų.
Pagal ketogeninę dietą tik 10 % dienos kalorijų sudaro kalorijos, gaunamos iš angliavandenių (tai lygu maždaug 20 g angliavandenių), 20 %– iš baltymų ir net 70 % – iš riebalų. Kadangi paprastai organizmas energijai gauti naudoja angliavandenius, tai juos eliminavus, organizmas pradeda ieškoti kitų energijos šaltinių, kad ir toliau galėtų normaliai funkcionuoti kūno organai. Tada organizmas gliukozę, saugomą raumenyse, paverčia į glikogeną, kuris irgi aprūpina energija, reikalinga gyvybiškai svarbioms funkcijoms.
Kas nutinka, kai kūnas pradeda skaidyti glikogeną raumenyse? Mes prarandame vandenį! Žmogaus raumenyse yra apie 3 g vandens kiekviename glikogeno grame ir tai reiškia, kad galima greičiau numesti svorio, jeigu organizmas pradeda riebalus naudoti kaip kurą. Štai todėl besilaikantys mažai angliavandenių turinčių dietų greitai numeta svorio, bet ilgai nesugeba jo išlaikyti (mažėja ne riebalų sluoksnis, bet vandens).
Be to, dažniausiai ketogeninė dieta ne tik riboja angliavandenių ir baltymų suvartojimą, bet ir yra labai mažo kaloringumo (iki 1000 kalorijų per dieną!), todėl sunku tiksliai pasakyti, dėl ko iš tikrųjų nukrito svoris. Daugelis taip pat skeptiškai vertina šią dietą dėl galimo neigiamo poveikio širdžiai, nes laikantis ketogeninės dietos, vartojama daugiausiai sočiųjų riebalų, jau nekalbant apie tai, kaip sunku ir nuobodu mėnesį ar kelis daugiausiai valgyti kokosų aliejaus arba sviesto, o ne kitų, įvairių maisto produktų.
Kita vertus, dauguma šiuolaikinių žmonių valgo tikrai per daug angliavandenių. Maždaug pusė per dieną suvartojimų kalorijų yra iš angliavandenių. Rekomenduojama suvartoti apie 250 g angliavandenių, jeigu per dieną suvartojama 2000 kalorijų. Viršyti šią normą labai lengva, renkantis grūdų pagrindu pagamintus produktus, kuriuose dar yra ir pridėtinio cukraus.
Norint ilgalaikių rezultatų, ketogeninė dieta nėra pats geriausias pasirinkimas, nes svoris yra linkęs greitai ataugti. Mitybos specialistai kur kas palankiau vertina Viduržemio jūros dietą, kuri yra subalansuota, skatina valgyti įvairių maistą, nepamiršti vaisių, daržovių. Ketogeninis mitybos planas gali didinti inkstų ir kepenų sutrikimų, osteoporozės riziką.
Angliavandeniai turi didžiausią kiekį vandens ir maistinių skaidulų, todėl labai sumažinus jų suvartojimą, gali pradėti varginti vidurių užkietėjimas, susilpnėti imuninė sistema, padidėti skrandžio ir virškinamojo trakto vėžio rizika. Be vidurių užkietėjimo, taip pat gali būti varginti irzlumas, bloga nuotaika, gali būti sunku bendrauti su žmonėmis, nekeliant konfliktų. Taip pat gali padidėti MTL „blogojo“ cholesterolio lygis.
Tikroji priežastis, kodėl tokios dietos, kaip ketogeninė, neduoda ilgalaikių rezultatų yra ta, kad ne visada įmanoma maitintis pagal griežtą mitybos planą. Šventės, atostogos, įtempta dienotvarkė, kai nebelieka laiko patiems pasigaminti valgyti ir tenka pirkti pusfabrikačius ir tada prisivalgoma daug angliavandenių.
