Levitacijos reiškinys

1989-ųjų metų rudenį TSRS Mokslų akademijos Sibiro skyriaus Novosibirsko Akademinio miestelio vieno instituto laboratorijoje įvyko sprogimas, kurio metu žuvo instituto darbuotojas, technikos mokslų kandidatas Sergėjus Romaniukas.

Mokslininko mirtis

Šio įvykio žinybinio tyrimo metu komisija nustatė, kad Romaniukas vykdė nesankcionuotus bandymus, panaudodamas savo sukonstruotą aparatą. Šis įvykis nebūtų sulaukęs tokio didelio instituto mokslinės vadovybės dėmesio, jeigu ne viena aplinkybė. Kaip paaiškėjo iš aptiktų bandymų aprašymų, mokslininkas bandė sukurti dirbtinės levitacijos efektą. Iš Romaniuko laboranto parodymų paaiškėjo, kad mokslininkas netgi atliko keletą sėkmingų bandymų, kurių metu į orą pakėlė ir iki 5 m perkėlė daiktus, sveriančius iki 20 kg. Likus nedaug laiko iki savo žūties mokslininkas rengėsi atlikti tokį eksperimentą su gyvais objektais. Ir pirmuoju „bandomuoju triušiu“ padarė save...

Levitacijos reiškinys - objektų judėjimas be jokio matomo išorinio poveikio - dažnai atspindi daugelyje legendų ir padavimų, pasakojamų Azijos ir Siaurės tautose, Skandinavijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje. Klasikinis levitacijos pavyzdys gali būti visiems žinoma pasaka apie skraidantį kilimą.

Kūnas ore

Ekspedicijų, kurios įvairiais metais vyko į Tibetą, Siaurės Mongoliją, Altajų, dokumentuose ne kartą yra aprašyti levitacijos atvejai. Pavyzdžiui, yra išlikę žvalgybinės ekspedicijos, kuri 1929-ais metais Altajuje ieškojo aukso gyslos, narių rašytiniai liudijimai. Šiuose dokumentuose rašoma, kad ekspedicija viename urve aptiko gerai išsilaikiusį žmogaus kūną. Žmogus buvo aprengtas nacionaliniu vienos Altajuje gyvenančios tautos kostiumu. Keisčiausia buvo tai, kad kūnas virš urvo grindų buvo pakilęs į pusės metro aukštį. Kai vienas ekspedicijos narys palietė ore kabantį kūną, šis nukrito ir ėmė tiesiog akyse irti...

Panašus atvejis buvo aprašytas praėjusio amžiaus 9-o dešimtmečio pradžioje. Po žemės drebėjimo pasieniečiai, saugoję TSRS ir Kinijos sieną, pastebėjo anksčiau nematytą urvą. Kariai, nusprendę, kad aptiko slaptavietę, kurioje gali būti paslėpti ginklai, narkotikai ar kitos draudžiamos įvežti prekės, nusprendė atidžiai apieškoti urvą. Vienoje aukštoje salėje jie pastebėjo prie lubų sklendžiantį žmogaus kūną aukso spalvos rūbais. Nuo duslių kariškų batų žingsnių garso palubėje buvęs kūnas nušvito ryškia liepsna ir per keletą sekundžių pavirto sauja pelenų.

Kai kurie Rusijoje gyvenančių šiaurės tautų ir Tuvos šamanai yra puikiai įvaldę levitacijos techniką. Jie, panirę į transą, gali pakilti nuo žemės ir tokioje būsenoje išbūti nuo kelių valandų iki dešimčių metų. Yra išlikęs padavimas, kad kalnuotame rajone tarp Tuvos ir Buriatijos praėjusio amžiaus 3-me dešimtmetyje buvo galima pamatyti šamaną Varatą, kuris įėjo į akmeninę celę, ten nugrimzdo į transo būseną ir levitavo net aštuonis metus. Tuo metu pas jį ateidavo vietiniai gyventojai, kuriems buvo reikalinga pagalba. Šamanas, būdamas transe, gydė ligas, nusakydavo ateitį ir padėjo bendrauti su mirusių protėvių dvasiomis. Varatas mirė, taip ir neišėjęs iš transo būsenos. Kaip pasakojama vietinėje legendoje, mirties metu šamano kūnas, kuris vis dar sklandė ore, „pasidarė ryškesnis už saulę“, o po to išgaravo. Po to celė buvo užmūryta, virš jos supilta akmenų krūva, o pati ši vieta pradėta laikyti šventa.

Sunkioji rasė

Buriatų mokslininkas etnografas Igoris Ivanovas, kuris beveik 30 metų rinko informaciją apie levitaciją, mano, kad šis fenomenas gali būti tiek fizinės, tiek ir „transfizinės“ kilmės.

Fizine levitacijos kilme mokslininkas laiko Žemės, Mėnulio ir kitų didelių dangaus kūnų gravitacinio ir magnetinio laukų poveikį. Ivanovas neatmeta galimybės, kad gali būti sukurtas prietaisas, kuris atskirame erdvės taške gali sumažinti ar net visiškai neutralizuoti mūsų planetos gravitacinį poveikį arba magnetinio lauko jėgą nukreipti tokia kryptimi, kad jis nuo savęs atstumtų vienokius ar kitokius objektus. Šio atveju pusiausvyra tarp atstumiančio magnetinio lauko poveikio ir pritraukiančio gravitacijos poveikio ir sukurtų sklendimo ore efektą.

Transfizinės levitacijos kilmė yra žymiai sudėtingesnė. Mokslininko teigimu, dabartiniu metu mūsų planetoje gyvenanti žmonių rasė yra pati „sunkiausia“ iš visų, kurios kada nors egzistavo Žemėje. Ankstesnių civilizacijų, gyvenusių milijonus metų, „eterinė“ kilmė suteikė galimybę jų atstovams laisvai judėti erdvėje, nesinaudojant jokiais techniniais įrengimais. Šamanai, įgiję senovės žinias, sugeba generuoti „eterio“ energiją ir tuo pačiu savo fizinį kūną paversti besvoriu. Dažnai šiam tikslui pasiekti yra naudojama pagalbinė priemonė - įvairūs augaliniai produktai. Įvairios tautos į „skraidymo mikstūrą“ maišo papartinių augalų žiedynus, ženšenį, aguonų pieną, kanapės sėklas. Narkotikų turintys augalai dar labiau sustiprina šamano perėjimo į pakitusios sąmonės būseną efektą.

Ivanovas mano, kad bet kuris žmogus, anksčiau netgi nieko negirdėjęs apie tokius dalykus, patekęs į ekstremalias situacijas, gali trumpam laikui „reanimuoti“ savo reliktinius sugebėjimus. Kaip pavyzdį mokslininkas pateikia daugybę išsigelbėjimo atvejų įvairiose katastrofose. Pavyzdžiui, 1992-ais metais daugelyje Sibire leidžiamų laikraščių buvo išspausdintas straipsnis apie tai, kad Irkutske iš devinto namo aukšto iškritęs 7-ių mėnesių vaikas liko gyvas. Šio įvykio liudininkai pasakojo, kad aiškiai matė, kaip vaikas, kritęs iš didelio aukščio, likus pusei metro iki žemės, staiga pakibo ore kelioms sekundėms, o po to nukrito ant šalia namo augusios žolės ir atsipirko tik nežymiais sutrenkimais.

Kitas atvejis, kuris vos nesibaigė tragedija, nutiko Jekaterinburgo gyventojui. Būdamas gerokai apsvaigęs nuo alkoholio vyras sugalvojo užlipti į bokštinio krano kabiną. Belipant jam paslydo koja, jis neišlaikė pusiausvyros ir krito iš 20-ies metrų aukščio. Kaip vėliau papasakojo pats šio įvykio dalyvis, kritimo metu jis akimirksniu išsiblaivė, o kai iki statybinėmis medžiagomis apstatytos aikštelės buvo likę pora metrų, jis staiga pajuto, kad kažkokia jėga jį pastūmė iš apačios krūtinės srityje, truputį pakėlė aukštyn, o po to nuleido ant žemės. Vyriškiui tik lūžo rankos kaulas, tačiau jis pats liko gyvas. Apibūdindamas savo pojūčius kritimo metu, jis papasakojo, kad staiga jam nutirpo galūnės, odą ėmė tarsi adatomis badyti, pasijuto kaulų laužymas. Tuo metu, kai kelioms akimirkoms pakibo ore, vyro kūnas jo nebeklausė, pasidarė tarsi prikimštas vatos.

Igoris Ivanovas yra įsitikinęs, kad išsiugdyti sugebėjimą levituoti gali praktiškai kiekvienas žmogus. Tačiau tam reikia labai daug fizinių ir dvasinių pastangų.

Svarbiausias dalykas - mokėti valdyti savo paties sąmonę. Vienas iš svarbiausių faktorių, norint išmokti kvituoti, reikia išmokti valdyti neigiamas emocijas - susilaikyti nuo pykčio, susierzinimo, pavydo ir t. t. Be to, reikia iki minimumo sumažinti suvartojamo maisto kiekį, iš raciono visiškai pašalinti gyvulinius produktus. Deja, įvykdyti šias sąlygas gali tik labai nedaug mūsų planetoje gyvenančių žmonių. Todėl šiandien, kaip ir prieš tūkstančius metų, kvituoti gali tik išrinktieji žmonės.