Kaip „neturtingi“ Rotšildai gali valdyti pasaulį?

Susidomėjimas Rotšildų klanu eilinį kartą per 200 metų paaštrėjo ryšium su Prancūzijos prezidento rinkimais, po to kai niekam nežinomas Emanuelis Makronas tapo prezidentu. Veržlus Makrono šuolis į politikos Olimpą siejamas su faktu, kad prieš penkis metus šitas jaunuolis įžengė į valdžios koridorius tiesiai iš Rotšildams priklausančio Paryžiaus banko. Daroma išvada, kad „karalių bankininkai ir bankininkų karaliai“ Rotšildai, kaip ir XIX-XX šimtmečiais, toliau valdo Prancūziją.

Niekas nepaneigė kapitalistinės visuomenės formulės, kuri teigia, kad žmogaus ar grupės žmonių politinė įtaka yra tiesiogiai proporcinga kapitalui, kurį tas žmogus (grupė) turi. Atitinkamai, pačiais įtakingiausiais žmonėmis turi būti tie, kurie užima pirmas milijardierių reitingų Forbes eilutes. 2017 kovo 20 buvo paskelbtas 31-asis iš eilės dolerinių milijardierių reitingas. Iš jo galime sužinoti, kad per pastaruosius metus milijardierių skaičius planetoje pirmą kartą perkopė 2000 ribą (2043 žmonės), o bendras šios bendrijos turtas išaugo iki 7,7 trilijono dolerių.

Ketvirtus metus iš eilės pirmą vietą sąraše užima Bilas Geitsas. Jo turtas išaugo nuo 75 iki 86 milijardų. Antroje vietoje – Berkshire Hathaway vadovas Vorenas Bafetas, jo turtas per 12 mėnesių padidėjo beveik penkiolika milijardų dolerių ir siekia 75,6 mlrd. Trečioje vietoje – Amazon įkūrėjas Džefas Bezosas, pakilęs per metus iš šeštos vietos per du laiptelius (72,8 mlrd $).

Tikriausiai visi jie ne svetimi politikoje, tačiau mintis apie lemiamą jų įtaką politiniams procesams nekyla. Pavyzdžiui, paskutiniuose prezidento rinkimuose buvo karštai svarstomi klausimai dėl įtakos rinkimams, kurią darė kas tik norite, tačiau man neteko aptikti JAV spaudoje nė vienos publikacijos apie tai, kad rinkimų procesą įtakotų Geitsas ar Bafetas. O štai vardų tų žmonių, kuriuos įtarė aktyviu kišimusi į Klinton ir Trampo kovą, nerasime nei pirmame dešimtuke, nei pirmame šimtuke. Džordžas Sorošas, vienas iš „įtariamųjų“, užima tik 29 vietą su savo 25 milijardų kapitalu. Deividas Rokfeleris, vienintelis iš viso klano patekęs į reitingą, užima 581 vietą su 3 milijardais.

Ir kas įdomiausia: iš 2000 milijardierių mes nerasime nė vieno Rotšildo. Šios didelės šeimos atstovai per visus 31 reitingo gyvavimo metus nefigūravo jame nė karto. O susidomėjimas Rotšildais yra nepalyginamai didesnis už susidomėjimą bet kuriuo kitu pasaulinio sąrašo nariu. Ir niekas negali paneigti, kad Rotšildų imperija nepastebimai figūruoja pasaulio politiniame žemėlapyje.

Bankų sfera

N. M. Rothschild & Son bankas (Londonas) – pats seniausias Rotšildų bankas, įsteigtas 1811 metais. Valdo baronas Davidas de Rotšildas;

Rothschild & Cie bankas (Prancūzija) – valdo tas pats Davidas de Rotšildas;

Rothschild AG bankas Ciuriche (Šveicarija) – valdo Elis Rotšildas;

JNR Ltd bankas, investuojantis daugiausia į Rusiją – valdo Natanielis Rotšildas.

Londono, Prancūzijos ir Šveicarijos bankai sujungti į Rothschild Group. Grupė turi 57 ofisus 45 šalyse ir penkiuose kontinentuose, juose dirba apie 3000 žmonių. Grupė specializuojasi investicijų, ypač kompanijų susiliejimo srityje.

Finansiniai holdingai ir investiciniai fondai

Holdingo komanda Concordia B.V. jai vadovauja tas pats baronas Davidas de Rotšildas. Bendrasavininkiai – Rotšildų Paryžiaus ir Londono bankai. Valdo šveicarų kompanijos Continuation Holdings of Switzerland, Kanados bei Amerikos bankų kontrolinius akcijų paketus.

Draudimo fondas Afficus Capital Inc., kuriam vadovauja Natanielis Rotšildas;

Investicijų fondas Atticus Capital su 14 mlrd dolerių kapitalizacija.

Gavybos pramonė

Kompanija RioTinto, kuri specializuojasi anglies, geležies, vario, urano, aukso, deimantų ir aliuminio gavyboje bei gamyboje.

DeBiers (Evelinas Rotšildas) – tarptautinė deimantų apdirbimo ir pardavimo kompanija.

AngloAmerican Corporation.

Energetika

Vanco International Limited.

Nekilnojamas turtas, viešbučiai, restoranai

Nekilnojamo turto kompanija Trigranit (Vengrija). Natanielio Rotšildo akcijų dalis – 12%. Investavo į Rusijos nekilnojamą turtą daugiau kaip 5 mlrd $.

Viešbučių ir restoranų tinklas RLM, kurį kontroliuoja Elis Rotšildas.

Masinės informacijos priemonės ir leidyba

Economist, Daily Telegraph – Evelinas Rotšildas.

Paryžiaus leidykla Press de la Site, prancūzų laikraštis Liberation, BBC (vadovu tapo Markusas Egijus, Edmundo Rotšildo žentas) ir kita žiniasklaida.

Kitos verslo sferos

FirstMark Communications International LLC ir FieldFresh Foods – Evelinas Rotšildas ir jo žmona Lin Forester;

Muzikos kompanija F7 Music Amerikoje – Entonis Rotšildas;

Vyno gamyba (Šato Muton ir Šato Lafit pilys su vynuogynais);

Daugiau kaip 100 parkų ir sodų visoje Europoje.

Gausų ir labai margą Rotšildų klano ūkį valdo finansų holdingo kompanija Rothschild & Co, kurią, savo ruožtu, kontroliuoja angliška ir prancūziška Rotšildų šeimos šakos. Anksčiau holdingas vadinosi Paris Orléans SCA (kompanija buvo įsteigta dar 1838 metais ir iš pradžių užsiėmė geležinkeliais). Bendrame šeimos susirinkime 2015 metų rugsėjo 24 dieną holdingas buvo pervadintas į Rothschild & Co. Šeima kontroliuoja apie 60% kompanijos akcinio kapitalo, likusios akcijos paleistos į laisvą apyvartą biržoje. Rothschild & Co valdo kompaniją Сoncordia BV. Pastaroji, savo ruožtu, kontroliuoja Rothschilds Continuation Holdings AG, o šita kontroliuoja grupės Rothschild’s Group veiklą.

Ir štai kas įdomu. Bendros metinės Rothschild & Co pajamos pastaraisiais metais, kaip rodo oficialios ataskaitos, svyruoja tarp 1 ir 1,5 milijardų eurų. Metinis grynasis pelnas – nuo 50 iki 200 milijonų eurų. O štai kiti rodikliai. 2015 metais holdingo kontroliuojami aktyvai siekė 9,1 mlrd eurų. Rothschild & Co kapitalizacija siekė 1,85 mlrd eurų. Perskaičiavus į dolerius, gausis šiek tiek daugiau už du milijardus. Nedaro įspūdžio nei pelnas, nei kontroliuojamų aktyvų apimtis, nei rinkos kapitalizacija. Palyginkime su Voreno Bafeto kompanija Berkshire Hathaway (2016 metai, milijardais dolerių): pajamos – 210,8, pelnas – 24,1, aktyvai – 561,1, kapitalizacija – 360,1. Kaip sakoma- pajauskite skirtumą. Finansiniai vienišo milijardieriaus kompanijos rodikliai dešimtis kartų viršija visos Rotšildų šeimos imperijos rodiklius.

Kad kaip nors užglaistytų akivaizdų neatitikimą tarp realios Rotšildų įtakos pasaulio politikai ir jų pakankamai kuklaus turtinio statuso, ekspertai priversti paleisti į apyvartą visiškai kitus skaičius, atsispirdami nuo tų kapitalo apimčių, kuriomis Rotšildai disponavo XIX amžiuje ir remdamiesi prielaida, kad nuo tų laikų jų turtas bent jau nesumažėjo. Tarkime, Nikolas Hageris triukšmą sukėlusioje knygoje „Sindikatas. Slaptos pasaulinės vyriausybės sukūrimas ir jos poveikio pasaulio politikai bei ekonomikai metodai“ (Nicolas Hagger. The Syndicate. The Story of the Coning World Government. O Books, 2004) rašo: „O kaip įvertinti Rotšildų turtus? Jeigu 1850 metais Rotšildai turėjo 6 milijardus $ (pats kukliausias vertinimas), tada, darant prielaidą kad jų turtų pagrindas nesusvyravo, šie pinigai turėjo būti investuoti tokiu būdu, kad atneštų 4-8% per metus, o tai jau trilijonai dolerių, paimkime patį konservatyviausią vertinimą – maždaug vieną trilijoną. Palyginimui galime pasakyti, kad Bilo Geitso turtas 2004 metais siekė 32 milijardus. Jei atsižvelgsime į tai, kad turint šiek tiek daugiau nei 300 milijardų, šiandien galima supirkti visą auksą, laikomą visuose pasaulio bankuose, ir kad JAV nacionalinė skola 2004 metais siekė 7,5 trilijonus, tai Rotšildų padėtis finansiniame pasaulyje darosi aiški“.

Šiuolaikiniai ekspertai vertina realų klano turtą maždaug trimis trilijonais dolerių. Be to, pabrėžiama, kad Rokfelerių klanas turi maždaug vienu trilijonu mažiau. Ką gi, galima sutikti, kad reali Rotšildų finansinė situacija neatsispindi jų kontroliuojamų kompanijų ir bankų finansinėje atskaitomybėje bei Forbes reitinguose. Iškyla klausimas: kaip paaiškinti šį neatitikimą?

Paminėsiu tris versijas.

Pirmoji. Rotšildų klanas pakankamai gausus ir šios dienos Rotšildams atitekęs palikimas iš XIX amžiaus protėvių tolygiai pasiskirstė tarp visų šeimos narių. Kaip nurodė klano patriarchas Majeris Amšelis Rotšildas (1744-1812), visi Rotšildai turi jaustis viena didele šeima. „Išorinių“ žmonių atžvilgiu reikia būti atsargiems ir kukliems. Bet kurio, netgi sėkmingiausio ir aukščiausius postus užimančio klano nario asmeninis turtas neturi viršyti milijardo dolerių. Jeigu atsiras „atliekamų“ pinigų, jie turi būti paskirstyti kitų klano narių naudai.

Antroji. Rotšildai jau seniai naudojasi trastais, leidžiančiais patikimai nuslėpti kapitalus ir aktyvus nuo pašalinių akių. Visų pirma – mokesčių rinkėjų akių. Antra – nuo teisėtvarkos žinybų (jei kapitalai gauti kriminaliniais būdais). Trečia – nuo įvairaus plauko revoliucionierių ir kitokių radikalų, kuriuos Rotšildų pavardė veikia kaip raudonas skuduras jautį. Masiškai trastai ėmė kurtis Amerikoje daugiau kaip prieš 100 metų. Idėja priklausė tuometiniams Rotšildams, kurie ją ir įgyvendino. Apibendrintos trastų statistikos Amerikoje nėra. Juo labiau išsamios informacijos apie jų klientus. Nors jeigu pasižiūrėsime atidžiau, pamatysime nemažai pavyzdžių, kaip Rotšildai jais naudojasi. Visi to paties Rotšildo aktyvai – viso labo kapitalai, kuriuos Rotšildai patikėjo valdyti iki tol niekam nežinomam Vengrijos žydui pavarde Švarcas, kuris dabar atlieka Rotšildų PR tarnybos funkciją.

Trečioji. Per du Rotšildų klano egzistavimo šimtmečius nusistovėjo jo specializacija pasauliniame versle. Visų pirma tai – auksas. Antra – narkotikai. Narkotikų verslas – iš pat pradžių yra šešėlinė veikla. Nei pačios operacijos su narkotikais, nei finansiniai šių operacijų rezultatai oficialioje atskaitomybėje nefigūruoja. Kai dėl aukso, tai šis metalas irgi aktyviai sukasi šešėliniame ekonomikos kontūre. Be to, šiandien auksas vis labiau išvedamas iš įprastos bankų finansinės atskaitomybės. Tai savotiškas subalansuotas aktyvas, kurį „aukso šeimininkai“ (Rotšildai) naudoja spręsti savo komerciniams ir politiniams uždaviniams.

Manau, norint paaiškinti, kodėl šiuolaikiniai Rotšildai yra tokie „vargetos“, reikia naudoti visas tris versijas, kurios viena kitą papildo.