Kas iš tiesų nutiko 4:10?

1985-ųjų metų žiemą laikraštyje "Trud" buvo išspausdinta tikra pasaulinė sensacija. Sausio 30 d. numeryje trečiajame puslapyje išspausdintas nedidelis straipsnis "Lygiai 4:10", kuris informacinėje aplinkoje sukėlė sprogusios bombos efektą.

Laikraščio tiražas buvo 20 milijonų, tačiau jau vidurdienį jo nebebuvo įmanomą nusipirkti. Kitą dieną laikraštyje paskelbtą medžiagą perspausdino viso pasaulio didžiausios informacinės agentūros. Kai kurie žmonės, kuriems pavyko įsigyti garsųjį laikraščio "Trud" numerį, iki šiol pageltusį nuo laiko laikraštį saugo kaip relikviją.

„Faktą pripažinti klaidingu ir kenksmingu“

Straipsnyje buvo rašoma apie ateivių vizitą. Vėlyvą naktį Estijos civilinės aviacijos valdybos lėktuvas Tu-134A, pilotuojamas ekipažo, kuriam vadovavo vadas Igoris Čerkašinas, danguje virš Baltarusijos susitiko su NSO.

Neatpažintas skraidantis objektas pačiu keisčiausiu būdu keitė savo formą, pavirsdamas tai įvairiaspalviu debesimi, tai nežinomu skraidančiu aparatu. Iš NSO kartais pasirodydavo akinančio ryškumo šviesos spindulys, kuris apšvietė naktinį dangų, žemę, lainerio kabiną. Vėliau paaiškėjo, kad panašius vaizdus matė priešinga kryptimi maršrutu Leningradas - Tbilisis skrendančio Gruzijos lėktuvo ekipažas. Objektą savo radaruose matė ir antžeminės tarnybos. Informacija apie susitikimą su NSO buvo nedelsiant įslaptinta, visi asmenys, susiję su mįslinga istorija, pasirašė pasižadėjimą neplatinti informacijos.

Šiandien bulvarinė spauda gana neretai spausdina tokio pobūdžio informaciją, kurios jau seniai nebegalima laikyti sensacija. Tačiau tarybiniais laikais žmonės tikėjo spausdintu žodžiu, ypač pačiu didžiausiu tiražu leidžiamame laikraštyje. Įvairios institucijos griežtai sekė, kad laikraščiuose būtų spausdinama tik patikima informacija - patikrinta ir leidžiama publikuoti. Dėl to medžiagos, paremtos estų lėktuvo pilotų pasakojimu, išspausdinimas laikraštyje „Trud“ sukėlė sprogusios bombos efektą.

Sprogimo banga pirmiausia palietė tuos, kas buvo bent kiek prisidėjęs prie medžiagos parengimo. Griežtas nuobaudas gavo straipsnio autorius Vostruchinas, mokslo skyriaus redaktorius Belickis, budintysis redaktorius Jemeljanovas, vyriausiasis redaktorius Kravčenka. Tuo metu „Trud“ buvo
profsąjungų laikraštis, todėl VPSCT (Visasąjunginė profesinių sąjungų centro taryba) sekretoriatas, susirinkęs į skubiai sušauktą posėdį, paskelbė sprendimą: „Specialiojo korespondento V. Vostruchino straipsnio „Lygiai 4:10“ publikavimą laikraštyje „Trud“ paskelbti klaidingu ir kenksmingu“.

Tačiau nereikia skubėti su išvadomis. Netgi praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams šioje istorijoje anksti dėti galutinį tašką.

Liaudiška priemonė nuo streso

Įdomu, kaip susiklostė šios nepaprastos istorijos dalyvių likimai? Tu-134A ekipažo pėdsakai aptikti Estijoje. Buvęs antrasis lainerio pilotas Genadijus Lazurinas dabartiniu metu yra verslininkas. Tą naktį jis lėktuve buvo pats ramiausias ir netgi paliko dokumentuotus įvykio liudijimus - keliuose bloknoto lapuose suspėjo nupiešti NSO kontūrus.

Kaip susiklostė ekipažo likimas po šio nepaprasto skrydžio?

- Mes kartu dar skraidėme septynerius metus, - papasakojo Genadijus Lazurinas, - kai 1991-ais metais Estijai paskelbus nepriklausomybę, buvo uždaryta civilinės aviacijos valdyba, kurioje darbavomės. Laivo vadas Igoris Čerkašinas dar pasidarbavo keliose kompanijose, o dabar dirba Talino „Panaviatic“ bendrovėje. Jurijus Ognevas išėjo į pensiją, nes šturmanai lėktuvuose pasidarė nereikalingi. Jis pradėjo prekybos nekilnojamuoju turtu verslą, ir jam visai neblogai sekasi. Jis buvo vienas iš pilotų profsąjungos organizatorių. Mes netgi suspėjome įstoti į tarptautinę asociaciją, tačiau tuo metu aviacijoje profsąjungos nebuvo pageidautinos, todėl mūsų, organizatorių, po truputį atsikratė. Aš pats organizavau aviataksi įmonę „Avies“, kuri veikia iki šių dienų.

O 1994-ais metais įkūriau aviacijos bendrovę „Enimex“ Ltd. Mes iki 2007-ųjų metų skraidėme Il-76 ir An-72 lėktuvais, kol Europos Sąjunga nustojo įsileisti šiuos lėktuvus į savo aerouostus dėl jų keliamo didelio triukšmo ir neatitikimo ekologiniams reikalavimams. Dabar užsiimu įvairiomis veiklomis, gyvenimu nesiskundžiu.

O laikraštyje „Trud“ išspausdintas straipsnis vos nesužlugdė mūsų karjeros. Mūsų būryje įvyko uždaras šio skrydžio aptarimas, mes visi detaliai papasakojome apie susitikimą su NSO. Kai informacija pateko į spaudą, ekipažą pradėjo tampyti į apklausas KGB. Už informacijos paviešinimą mums grasino labai rimtomis nuobaudomis. Gerai, kad ministerijoje ir pirmajame KGB skyriuje, kur buvo nagrinėjamas mūsų atvejis, nebuvo imtasi pačių kraštutinių priemonių: ekipažas buvo išformuotas, tačiau mes visi galėjome ir toliau ramiai darbuotis.

Žinau, kad gruzinų kolegoms susitikimas su NSO turėjo tragiškų pasekmių. Ekipažo nariai sunkiai susirgo, o lėktuvo vadas mirė, praėjus metams po šio įvykio. Kodėl taip atsitiko? Galiu pasakyti savo versiją. Mūsų lėktuvas nekeitė maršruto, mes į žemę pranešinėjome viską, ką matome. O gruzinų lėktuvui Minsko aerouosto aviacijos dispečeris davė komandą pasukti link objekto. Gali būti, kad ateiviai tai suprato kaip pavojaus signalą.

Nors galėjo būti ir kita, žymiai proziškesnė priežastis. Po reiso mes turėjome dvi poilsio dienas. Kai nusileidome Taline, visi ekipažo nariai, norėdami numalšinti stresą, patraukėme į specialią patalpą aerouosto pastate. Mes iš karto išlenkėme po nemažą konjako dozę, o po to, kai buvo atidarytos parduotuvės, procedūrą pakartojome. Gal tai mus ir išgelbėjo? O kolegos gruzinai atsipalaiduoti negalėjo, nes jiems labai greitai teko skristi kitu reisu.

Nežemiškųjų civilizacijų skyrius

Jeigu su lėktuvo, skridusio į Taliną, ekipažu maždaug viskas aišku, įdomu, kas nutiko gruzinų lėktuvo ekipažui. Yra tiksliai žinoma, kad trys ekipažo nariai po susitikimo su NSO sunkiai susirgo. Vadui V. Gociridzei buvo nustatyta diagnozė „kaulų čiulpų pažeidimas“, jis buvo atleistas iš darbo dėl sveikatos būsenos ir po metų mirė. Palydovė nuo apšvitinimo susirgo sunkia odos liga. Antrasis pilotas Jurijus Kabačnikovas netrukus taip pat buvo nušalintas nuo skrydžių. Jam teko ilgai minti įvairių medicinos įstaigų slenksčius, norint įrodyti, kad jo sveikata pablogėjo, atliekant darbines pareigas.

Medicinos mokslų daktaras Vladimiras Smirnovas 1985-ųjų metų vasario mėnesį pats atliko antrojo piloto sveikatos tyrimus ir štai ką papasakojo:
- Tuo metu atlikau stažuotę civilinės aviacijos poliklinikoje. Mūsų ekspertizių skyriuje Kabačnikovas praleido dvi savaites. Jis papasakojo, kad ekipažas gavo dispečerio komandą skristi link NSO. Iš karto po to, kai lėktuvas pasisuko link objekto, iš jo į lėktuvą buvo nukreiptas akinantis spindulys. Pilotas mano, kad jie visi nukentėjo būtent nuo šio spindulio.

Tbilisio medikai tyrimo išvadose parašė, kad Kabačnikovas patyrė labai galingą elektromagnetinį poveikį. Vyro kardiograma buvo labai keistos formos: paprastai ji yra dantyta, o piloto kardiograma buvo sinusoidės formos, t. y. priėmė elektromagnetinių virpesių formą. Panašiai taip pat atrodė ir encefalograma. Pilotas buvo išsiųstas į Kurčatovo institutą, kur paaiškėjo, kad jis, be viso kito, dar yra jonizuojančiojo spinduliavimo šaltinis.

Kabačnikovui pažinčių Mokslų akademijoje dėka pavyko prasimušti į aukštesnes instancijas. Man jis papasakojo, kad vienoje tokioje svarbioje institucijoje yra specialus nežemiškųjų civilizacijų tyrimo skyrius, kuriame jis buvo įtrauktas į įskaitą. Galiausiai jam buvo pripažintas neįgalumas, kaip nukentėjusiajam, atliekant darbines pareigas.

Daktaras išsaugojo Kabačnikovo pasiaiškinimo kopiją: „Skrydis vyko nurodytame 10100 m aukštyje, debesų nebuvo. Įskridus į Minsko aerouosto dispečerinio valdymo zoną ir išgirdus priešinga kryptimi skrendančio Tu-134A ekipažo pokalbius su dispečeriu, supratau, kad dešinėje pusėje nuo savęs jie mato aukščiau esantį šviečiantį objektą. Dispečeris kreipėsi į mus, tačiau atsakiau, kad nieko nematome. Tačiau po 1-2 minučių skrydžio dispečerio nurodyta kryptimi pastebėjome ryškiai žalia spalva šviečiantį objektą. Tuo metu jis buvo cigaro formos, nuo jo sklido trys ryškūs šviesos spinduliai. Tuo pačiu metu iš objekto aukštyn sklido dar du besiskleidžiantys mažesnio intensyvumo šviesos spinduliai. Dispečerio nurodymu lėktuvas ėmė artėti prie objekto, kuris po 3-4 minučių staigia pasuko į kairę ir sustojo. Priekinis spindulys susifokusavo, po to trumpam labai ryškia šviesa apšvietė mūsų lėktuvą. Tuomet spindulys staigiai nusileido į vertikalią padėtį, išsiskleidė 10-15 laipsnių kampu, vėl susifokusavo, greitai žemėje nubrėžė stačiakampio formos kontūrą, greitais zigzago formos judesiais apšvietė visą šio stačiakampio formos plotą. Tuo metu lėktuvas buvo kiek į šiaurę nuo
Pleščianicų gyvenvietės, 70 km nuo Minsko. Objekto apšviestas plotas buvo nutolęs 25-30 km - netoliese Borisovo miesto.

Prasilenkiant su priešinga kryptimi skrendančiu Tu-134A objektas buvo tame pačiame aukštyje, po to jis skrido lygiagrečiai priešinga kryptimi skrendančio lėktuvo kursui ir buvo į dešinę nuo mūsų. Objektas buvo stebimas iki 5:10“.

Tai ne pasakos, o penas apmąstymams

Yra daugybė autoritetingų specialistų, kurie įsitikinę, kad kitos civilizacijos egzistuoja ir NSO lanko mūsų planetą. Štai kai kurie žmonių, kurių tikrai negalima priskirti plepiams, liudijimai.

Marina Popovič, karinė lakūnė-bandytoja:

-    Esu visiškai įsitikinusi, kad tai, ką rašau, yra tiesa... Vien po Antrojo pasaulinio karo šimtai tūkstančių žmonių įvairiose šalyse matė NSO. To paties tipo haliucinacijos? Masiniai psichikos sutrikimai? Sprendžiant pagal psichiatrijos statistiką, to paprasčiausiai negali būti! Mokslinės organizacijos ir entuziastų grupės surinko didžiulius kiekius informacijos apie NSO. Valstybės turėtų rimtai šią informaciją išanalizuoti.

Valerijus Chairiuzovas, buvęs civilinės aviacijos pilotas, rašytojas:

- Irkutsko aviacijos būryje, kuriame dirbau, buvo pasakojama istorija apie tai, kaip praėjusio amžiaus 6-ame dešimtmetyje sudužo krovininis lėktuvas An-12. Prieš katastrofą lėktuvo vadas dispečeriui pranešė, kad priešais tuo pačiu kursu artėja kitas lėktuvas, nors lokatoriuose nieko nebuvo matyti. Ekipažas pabandė išvengti susidūrimo su nežinomu objektu, neteko orientacijos ir trenkėsi į žemę.

Svetlana Omelčenka, kosmonautė-tyrinėtoja:

- 1989-ais metais susitikau su Murmanu Gvenegadze, vieninteliu nenukentėjusiu gruzinų lėktuvo Tu-134, susitikusio su NSO, ekipažo nariu. Jis savo stebuklingą išsigelbėjimą paaiškino tuo, kad tuo metu, kai akinantis šviesos spindulys, apšvietęs lėktuvą ir palietęs vado galvą, palydovės rankas ir antrojo piloto krūtinę, sėdėjo šone. Tuo metu jis negalvojo apie pavojų, paprasčiausiai nuoširdžiai žavėjosi nežinomo skraidančio aparato neįtikėtinais manevrais.