Prostatos gydymo šešėlinė pusė

„Gailiuosi, kad atlikau operaciją..." - tokią skausmingą išvadą internetui patiki daugybė vyrų, kurie paklausė gydytojų ir pasirinko jų siūlomą prostatos gydymo metodą. Deja, tūkstančiai kitų vyrų įbauginti tiek, kad sutinka leisti daryti su savo kūnu įvairias abejotinas manipuliacijas, sako Celeste McGovern.

Šiame straipsnyje apibendrinta vertinga, kiekvienam vyrui reikšminga informacija apie tradicinius gydymo metodus ir įvairias alternatyvas.

Tikimybė yra maždaug 1:50, kad vyras, kuriam daroma biopsija ir kuris gydomas, taip išsivaduos nuo vėžio, kuris priešingu atveju būtų jį nužudęs per 10 metų, ir 49:50, kad jam nereikės gydyti vėžio, kuris išvis nebuvo pavojingas.

Pasidairius po internetinių pokalbių svetaines, kuriose vyrai aptaria gyvenimą po prostatos vėžio gydymo, atsiskleidžia pribloškiantis, platesnei visuomenei visiškai nežinomas palaužto ir išniekinto vyriškumo pasaulis. Dalis vyrų aprašo įvairius pagalbinius prietaisus, tabletes ir injekcijas, kurių jie imasi prieš ryždamiesi intymiems santykiams.

O kiti, jau numoję ranka į bet kokias pastangas, diskutuoja apie žeminančius šlapimo nelaikymo atvejus, sauskelnes ir j lovą tiesiamus vienkartinius paklotus.

Šie vyrai taip pat aprašo skausmą, kokį patiria ir sekso, ir tuštinimosi metu, liūdesį, kokį kelia visaverčio gyvenimo praradimo pojūtis. Jie kalba apie savo būklės žalojančią įtaką santykiams. Jie apgailestauja ir pyksta. „Pyktis pagrįstas, jei gydytojai slepia tiesą apie tai, kas iš tikrųjų su tavimi vyksta", - rašo vyras, kuriam prieš 3 metus chirurginiu būdu pašalinta priešinė liauka.

Prostatos vėžys - tai krūties vėžio ekvivalentas tarp vyrų. Skirtumas tik toks, kad nelabai daug žmonių yra girdėję apie „Žydrojo kaspino" kampaniją. Užtat daugelis asmeniškai pažįsta ką nors, kam diagnozuotas prostatos vėžys. Vien Didžiojoje Britanijoje ši liga kasmet pirmąsyk aptinkama daugiau nei 46 tūkst. vyrų, o daugiau nei 11 tūkst. nuo jos miršta. Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos duomenimis, pirmą kartą šios ligos diagnozė kasmet nustatoma daugiau nei 3 tūkst. vyrų, o nuo jos miršta apie 500-600 asmenų per metus.

Amerikos vėžio draugija (American Cancer Society) skaičiuoja, kad JAV šiemet bus konstatuojama daugiau nei 161 tūkst. naujų susirgimo atvejų, o maždaug 27 tūkst. prostatos vėžiu sergančiųjų mirs. JAV ši liga yra antra pagal dažnumą vėžio rūšis kaip mirties priežastis tarp vyrų po odos vėžio, o pas mus - antra po trachėjos, bronchų ir plaučių vėžio.

Karti tiesa apie biopsiją

JAV Kanzaso universitete (The University of Kansas) atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad daugumai vyrų, kuriems daroma prostatos biopsija, nepriklausomai nuo amžiaus, diagnozės ar atliktų biopsijų skaičiaus, stipriai susilpnėja erekcija. Per tyrimą dėl vidutinės ar sunkios erekcijos disfunkcijos skundėsi 24 proc. vyrų, kurie anksčiau tokio problemos niekada neturėjo.

Priešinė liauka (prostata) tesveria apie 30 g. Pagal dydį ji panaši į graikinį riešutą ir yra po šlapimo pūsle. Nors ir maža bei nelabai pastebima, ši liauka atlieka labai didelį vaidmenį vyro seksualumui. Daugiausia prostata dirba lytinio akto metu, kai sperma iš sėklidžių patenka j sėklines pūsleles, sumaišoma su skysčiu ir po to patenka į prostatą, kuri išskiria pati savo fermentus, citratą, magnį, kalcį ir cinką, paversdama spermą šarminiu pieno pavidalo skysčiu.

Vyrui senstant, priešinė liauka gali išbrinkti ir užtverti šlaplę panašiai, kaip gnybtas vandens žarną. Tai sukelia arba pojūtį, kad staiga žūtbūt reikia į tualetą, arba tenka į jį sugrįžti vėl, visai greitai po apsilankymo jame.

Šių simptomų priežastys gali būti įvairios - ir gerybinės, ir infekcija, tačiau tai gali būti ir navikas. Deja, kadangi prostatos navikai auga labai lėtai, ryškių simptomų gali ir visai nebūti. Žmogus gali mirti nuo kokios nors kitos ligos, taip niekada ir nesužinojęs, kad sirgo vėžiu. Kaip tik todėl diskusijoje apie ankstyvosios diagnostikos ir prostatos vėžio gydymo naudingumą iš tikrųjų ieškomas atsakymas į vieną, patį svarbiausią klausimą - kiek daug gyvybių taip iš tiesų išgelbėjama? O koks tų vyrų skaičius, kuriems padaroma žala?

Spindulinės terapijos šalutinis poveikis

Amerikos vėžio draugija ir kiti šaltiniai teigia, kad spindulinė terapija turi mažai šalutinių reiškinių. Deja, tyrimų rezultatų apžvalgos rodo vėlyvą toksiškumą, kuri sukelia kartotinių didelių radiacijos dozių poveikis. 17 proc. pacientų vėlyvas toksiškumas pasireiškia kaip vidutiniai ar sunkūs virškinimo sutrikimai, o 20 proc. pacientų - kaip vidutiniai ar sunkūs urogenitalinės sistemos sutrikimai. Tokie šalutiniai reiškiniai, įskaitant šlapimo nelaikymą, kraujavimą iš tiesiosios žarnos ir lėtinį viduriavimą, gali prasidėti po kelių mėnesių ar net metų.

Prostatos vėžio fondo (Prostate Cancer Foundation) duomenimis, spindulinė terapija pusei pacientų sukelia erekcijos išnykimą, o „pagerėjimą greičiausiai pajunta tik keli vyrai, o kartais net ir jų būklė laikui bėgant prastėja".

Dėl ląstelių mutacijos spindulinė terapija didina ir antrinio vėžio riziką: žarnyno vėžio - 68 proc. tiesiosios žarnos vėžio - 62 proc., šlapimo pūslės vėžio-39 proc.

Su laiku grėsmės didėja, o kartais problemų kyla tik 10 metų po pradinio švitinimo.

Nepatikimi PSA tyrimai

XX amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje ankstyvoji prostatos vėžio diagnostika buvo daroma, skaitmeniniu būdu tikrinant tiesiąją žarną ir stengiantis užčiuopti visus nelygumus ir iškilumus ant priešinės liaukos paviršiaus. Vyrams, kuriems konstatuoti kokie nors simptomai, buvo daromos papildomos patikros. Tačiau, pradedant 1987-aisiais, gydytojai ėmė vis dažniau pasikliauti kraujo tyrimų rezultatais.

Prostata sintetina specifinį antigeną (PSA), kuris (pagal dominuojančią teoriją) paprastai lieka joje, nebent ten būtų susiformavęs vėžys, - tokiu atveju PSA patenka į kraujotaką. Kuo aukštesnis PSA rodiklis, tuo didesnė tikimybė, kad prostatoje esama naviko.

Vis dėlto, kad ir kaip tai būtų keista, PSA būdingas ne tik prostatai. Jo yra ir motinos piene bei kituose moters kūno skysčiuose. Didelė PSA koncentracija kraujyje būna tarp nėščiųjų, šio antigeno esama net vaisiaus vandenyse.

Vyrams PSA testo rezultatai ne visada patvirtina sirgimą vėžiu. PSA lygis gali būti pakilęs ir, pavyzdžiui, jei prostata padidėjusi, jei esama infekcijos, ar... nuo važiavimo dviračiu.

Atlikti biopsiją panašu į baksnojimą pirštu į dangų, - palyginus 1000 biopsijų rezultatus su patologų pranešimais apie vėliau chirurginiu būdu pašalintą priešinę liauką, buvo konstatuotas tik 58 proc. atitikimas.

Medicinoje visiškai nepagrįstai nustatyta, kad rodiklis 4 ng/ml yra riba tarp normalios ir nenormalios PSA koncentracijos. Lyginant prostatos audinių biopsijos rezultatus su PSA kraujyje tyrimų rezultatais, neretai paaiškėja, kad vyrai, kurių PSA mažesnis nei 4 ng/ml, galbūt serga vėžiu, bet tie, kuriems šie rodikliai viršija 4 ng/ml, galbūt juo ir neserga.

Per vieną tyrimą 7 metus buvo stebima 2950 vyrų ir padaryta išvada, kad 15 proc. iš tų, kurie niekada neturėjo patologiškų PSA testų ar tiesiosios žarnos patikros rezultatų, sirgo prostatos vėžiu. Per kitą nedidelės apimties tyrimą buvo konstatuota, kad tik vienam iš keturių vyrų, kuriems tyrimai parodė padidėjusią PSA koncentraciją (4-10 ng/ml), biopsija realiai patvirtino, kad jie serga vėžiu.

Žiauri biopsijos realybė

Dešimtimis metų daugelis urologų manydavo, kad prostatos biopsija - neskausminga procedūra, nors 96 proc. pacientų su tuo nesutinka. Per 2001 metais atliktą tyrimą vienas iš penkių vyrų sakė, kad nesutiktų dar kartą atlikti šią procedūrą be anestezijos. Gydytojai tvirtina, kad per pastaruosius 10 metų daug kas pasikeitė ir procedūra dabar yra ne tokia skausminga, be to, dažnai esą taikoma ir anestezija.

Kaip daroma biopsija? Į priešinę liauką įsmeigiama tuzinas 18-to dydžio adatų, iš kurių kiekvienos skersmuo apie 1 mm, ir paimami audinio ėminiai. Tiek daug ėminių imama tam, kad padidėtų tikimybė aptikti vėžines ląsteles, jei naviko prostatoje iš tikrųjų esama, - tai tarsi loterija.

Vieno ir to paties asmens įvairiuose ėminiuose gali būti aptiktas įvairių raidos stadijų vėžinių ląstelių. Gauti rezultatai sudedami tarsi į vėžio visumą, kuri vadinama Glisono gradacijos sistema ir teoriškai turėtų teikti bendrą naviko potencialaus tolesnio elgesio vaizdą. Deja, tai panašu į baksnojimą pirštu į dangų, - palyginus 1000 biopsijų rezultatus su patologų pranešimais apie vėliau chirurginiu būdu pašalintą priešinę liauką, buvo konstatuotas tik 58 proc. atitikimas. Kaip tik todėl vis dar esama tiek daug diskusijų apie Glisono sistemos (skalės) tikslumą ir apie tai, kaip biopsijos rezultatai veikia vyrų gydymo metodo pasirinkimą.

Šiuo metu prieinami ir naujesni, tikslesni biopsijos metodai, numatantys imti daugiau ėminių (vidutiniškai 40-60), tačiau šią manipuliaciją reikia daryti bendrojoje nejautroje, be to, būtina taikyti alfa blokatorius priešinei liaukai atpalaiduoti ir įvesti laikiną kateterį.

Naujieji metodai taip pat turi šalutinį poveikį. Kaip rodo neseniai JAV atlikto tyrimo rezultatai, neretai po procedūros šlapime ir spermoje būna kraujo, galimo užsikrėtimo rizika būna 3,5 proc. ir didesnė, o hospitalizacijos tikimybė - dukart didesnė. Siekiant išvengti šių nepageidautinų reiškinių, ligoniams, kuriems daroma biopsija, paprastai skiriami antibiotikai.

Gydyti ar negydyti

Vyrai vis tiek galėtų rinktis ir rizikuoti bei daryti biopsiją, jei ši teiktų realią galimybę pagauti vėžį jo pradinėje stadijoje, remiantis PSA testo rezultatais. Deja, nėra jokių įrodymų, kad, diagnozuojant ir pradedant gydyti prostatos vėžį pradinėje stadijoje, iš tikrųjų būtų gelbėjamos gyvybės, nes paprastai šis auga lėtai ir yra gerybinis. Beveik visų 90-mečių vyrų organizmuose esama mikroskopinių naviko buvimo požymių, tačiau akivaizdu, kad šis faktas nepaveikė jų ilgaamžiškumo ir galėtų būti laikomas atsitiktiniu.

Be to, agresyvaus, sparčiai augančio vėžio tradiciniais gydymo metodais nebegalima sustabdyti net tada, jei jis diagnozuojamas pagal PSA jo ankstyvoje stadijoje.

2009-aisiais JAV atlikto labai plataus masto tyrimo rezultatai sudavė PSA testams kone mirtiną smūgį (bent tada taip atrodė). 7 metus stebėjus 77 tūkst. vyrų, buvo padaryta išvada, kad tarp patikrintų ir nepatikrintų vyrų mirštamumo atžvilgiu nesama esminio skirtumo.

Vis dėlto per kitą, dar didesnio masto tyrimą, kuriame dalyvavo 182 tūkst. vyrų septyniose Europos šalyse, teko pripažinti, kad mirštamumas sumažėjo 20 proc., tačiau už tai sumokėta nemaža kaina -daug klaidingų diagnozių ir nereikalingo gydymo, kuris tarp sergančiųjų prostatos vėžiu yra „gerokai dažnesnis nei sergant krūties, kolorektalinio ar gimdos kaklelio vėžiais.

Savo ruožtu per tyrimą, kuris vyko 2009-aisiais, buvo konstatuota, kad 1986-2005 metais daugiau nei milijonui vyrų prostatos vėžys diagnozuotas klaidingai ir visai be reikalo atlikta operacija ar taikyta spindulinė terapija, po to jie, labai tikėtina, neteko seksualinės funkcijos ar nebegali valdyti savo šlapimo pūslės.

Kaip aiškina A. P. Sloano ir Ch. F. Ketteringo vėžio tyrimų centro (The Memorial Sloan Kettering Cancer Center) Niujorke, JAV, Vėžio centro gydytojas ir epidemiologas Peteris B. Bachas, tikimybė yra maždaug 1:50, kad vyras, kuriam daroma biopsija ir kuris gydomas, taip išsivaduos nuo vėžio, kuris priešingu atveju būtų jį nužudęs per 10 metų, ir 49:50, kad jam nereikės gydyti vėžio, kuris išvis nebuvo pavojingas.

Iš tikrųjų pirmas PSA testo diegėjas, JAV Arizonos universiteto Medicinos koledžo (The University of Arizona College of Medicine) patologijos profesorius dr. Richardas J. Ablinas pats pavadino PSA testą didžiąja prostatos klaida. Jis klausė: „Kodėl gi šie testai vis dar taikomi? Ogi todėl, kad farmacijos kompanijos ir toliau verčia taip daryti, o įvairios aktyvistų grupės propaguoja „prostatos vėžio suvokimo" idėją, ragindamos vyrus tikrintis." Amerikos urologų asociacija (American Urological Association) vis dar rekomenduoja ankstyvąją diagnostiką kaip patikimą metodą, o šalies Nacionalinis vėžio institutas (National Cancer Institute) taip ir neužėmė aiškios pozicijos, teigdamas, kad „įrodymai neaiškūs"...

„Negalėjau nė įsivaizduoti, kad mano prieš 40 metų padarytas atradimas galų gale nuves prie tokios visuomenės sveikatos katastrofos. Medicinos specialistai turi pagaliau pažvelgti į akis realybei ir baigti netinkamai taikyti PSA ankstyvąją diagnostiką. Taip sutaupytume milijardus dolerių ir apsaugotume milijonus vyrų nuo nereikalingo, sveikatą žalojančio gydymo", - nurodė R. Ablinas. Amerikos urologų asociacija 2013-aisiais pagaliau pakeitė savo poziciją ir dabar vyrams, kurių amžius 55-69 metai ir kurie svarsto galimybę darytis minėtą patikrą, rekomenduoja vadinamąjį bendro sprendimo priėmimo principą (t. y. pacientas apsisprendžia atsižvelgdamas ir į gydytojo nuomonę, ir pats kruopščiai įvertindamas dar kitus informacijos šaltinius). Savo ruožtu JAV nacionalinio vėžio instituto pareigūnai pasisako tiek pat neįtikinamai, kaip ir anksčiau: „Kelios organizacijos pradėjo atsargiau vertinti poreikį atlikti viską apimančią ankstyvąją diagnostiką", nesuformuluodami griežtos asmeninės pozicijos.

Kanados prostatos vėžio draugija (Prostate Cancer Canada) rekomenduoja pagrindinę ankstyvąją diagnostiką visiems vyrams, kurių amžius 40 ir daugiau metų. Didžiosios Britanijos nacionalinė sveikatos tarnyba laikosi Amerikos urologų asociacijos apdairaus požiūrio ir pataria vyrams, kurie vyresni nei 50-erių, pasitikrinti, jei jie patys to pageidauja. Lietuvoje laikomasi PSO rekomendacijų, pagal kurias kiekvienas vyras, sulaukęs 45 metų, PSA tyrimą turėtų atliktų kartą per metus, o sulaukęs 50 metų - 2 kartus per metus.

Nors gydytojai raginami kiekvienu individualiu atveju atidžiai įvertinti patikros reikalingumą, praktikoje tai priklauso nuo mediko įsitikinimo ir tikėjimo PSA testo objektyvumu. Neseniai per tyrimą nustatyta, kad iš vyrų, kurie apsilankė pas šeimos gydytoją Londone, Didžiojoje Britanijoje, į ankstyvąją diagnostiką siunčiami 8 proc., Naujojoje Zelandijoje šis skaičius siekia 22 proc., Vokietijoje -35 proc., o JAV - 57 proc.

Santykis tarp patikrų ir gydymo atsispindi ir prostatos operacijų duomenyse - Anglijoje kasmet atliekama apie 5000 prostatektomijos operacijų (chirurginių manipuliacijų, kurių metu pašalinami priešinė liauka ir sėklinės pūslelės), o JAV 2010-aisiais tai buvo daroma 138 tūkstančiams vyrų.

Hormonų terapija

Manoma, kad kaip tik testosteronas atlieka lemiamą funkciją stimuliuojant vėžio progresavimą. Antiandrogeninė terapija (ADT) mažina testosterono koncentraciją ir tiesiogine žodžio prasme priverčia vėžines ląsteles mirti iš bado. Tačiau, atėmus iš vyrų šį gyvybiškai svarbų hormoną, pasekmės gali būti potencialiai mirtinos, nes taip didinama kardiovaskulinės sistemos ligų rizika - vyrai, kuriems taikoma ADT, turi 38 proc. didesnę grėsmę susirgti nemirtina kardiovaskuline liga, o tiems, kuriuos ištinka širdies priepuolis, kyla 57 proc. didesnis pavojus nuo jo mirti. Mirtis gresia ir 51 proc. tų asmenų, kurie patiria insultą."

Be to, ADT gali sumažinti kaulų tankį ir padidinti kūno svorį dėl raumenų masės padidėjimo.

Ši terapija gali sukelti nejautrumą insulinui, sumažinti libido ir erekcijos funkciją, dėl to gali susitraukti sėklidės, prasidėti karščio bangos krūtų augimas, anemija ir lėtinis nuovargis.

Tarsi viso to, kas išvardyta, dar būtų maža, pasirodo, kad vyrams, kurie vartoja antiandrogenų, kyla beveik 2 kartus didesnis pavojus susirgti Alzheimerio liga.

Prostatektomija

Prostatektomija (nepriklausomai nuo to, ar ji atliekama rankiniu būdu, ar - dabar jau daug dažniau - laparoskopiškai) daugeliu atvejų sukelia seksualinę ir šlapinimosi disfunkciją: po operacijos erekcijos sutrikimą patiria 40-70 proc. vyrų, bet apie 18 proc. ilgą laiką jaučia skausmą orgazmo metu. Nemažai vyrų kamuoja pilvo skausmai, viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas.

Dauguma vyrų bent 6-18 mėnesių po operacijos patiria šlapimo nelaikymą, tačiau oficialūs duomenys rodo, kad nuo šios problemos išsivaduoti nepavyksta vos 2-4 procentams pacientų. Tiesa, gali būti, kad šis rodiklis yra toks mažas todėl, kad sukurta nauja sąvokos „šlapimo laikymas (kontinencija)" definicija.

„Jei šlapimas išsiskiria tik lašais ir apsieinate su vienomis sauskelnėmis per dieną, dabar tai jau „kontinencija", - ironiškai pripažįsta vienas vyras, besidalydamas patirtimi po prostatektomijos interneto pokalbių svetainėje. Oficialioji medicina tvirtina, kad 98 proc. pacientų atsigauna nuo šios problemos, o tai prieštarauja vieno tyrimo rezultatams, kuriame dalyvavo 1459 vyrai po atliktos prostatektomijos.

Per tyrimą konstatuota, kad vienas iš aštuonių vyrų reguliariai patirdavo šlapimo nelaikymą per lytinį aktą.

Negydytas prieš gydytą

Papildomai prie visų žinomų prostatos vėžio gydymo grėsmių esama ir stabilios įrodymų bazės, kuri rodo, kad vyrams, kurie šitaip nesigydo, apskritai einasi taip pat, kaip tiems, kurie atlaiko terapiją.

JAV nacionaliniai sveikatos institutai (US National Institutes of Health) atliko didelio masto tyrimą, per kurį lygino vyrus, kurie darydavosi ankstyvąją diagnostiką kasmet, kartkartėmis ar to visai nedarė. Tyrėjai konstatavo, kad vyrai, kurie niekada nebuvo ištirti, gyveno tiek pat ilgai, kaip tie, kurie tikrindavosi kasmet. Buvo labai didelė tikimybė, kad net asmenys, kuriems buvo diagnozuotas prostatos vėžys, po 15 metų bus gyvi, lygiai taip pat, kaip vyrai, neturėję naviko. Savo ruožtu, jei jie mirs, labai tikėtina, dėl kitos priežasties, o ne nuo vėžio. Tyrimas liudijo, kad dalyvių grupėje, kurie nesitikrino, nuo prostatos vėžio mirė 244 vyrai, tačiau 255 asmenys mirė ir grupėje, kuri tikrindavosi kasmet. 1933 vyrai, kurie darydavosi ankstyvąją diagnostiką, mirė nuo kitų navikų, o iš tų, kurie nesitikrino, tokių buvo 1882.

Švedijoje tyrėjai priėjo prie panašių rezultatų: vyrai, kurie pasirinko vadinamąjį aktyvųjį stebėjimą, gyveno tiek pat ilgai, kaip tie, kurie rinkosi agresyvią terapiją. Skirtumas tik tas, kad pirmieji, ko gero, mėgavosi geresne gyvenimo kokybe.

Panašiai ir per Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA), JAV, parengtą tyrimų rezultatų apžvalgą padaryta išvada, kad beveik 40 proc. atvejų prostatos vėžio gydymas būna perdėtas. Be to, mažai kalbama apie faktą, kad agresyvus gydymas neduoda naudos maždaug ketvirtadaliu atvejų. Prostatos vėžio fondo duomenimis, recidyvų skaičius per 5 metus siekia 20-30 proc.

Aktyvus stebėjimas

Atsargaus laukimo galimybė šiuo metu prieinama tik tiems, kurie jau per seni ar silpni biopsijai ir gydymui atlaikyti. Vis dėlto Didžiojoje Britanijoje vis daugiau vyrų raginami pradėti aktyvų stebėjimą -tai kažkas per vidurį tarp atsargaus laukimo ir chirurginės intervencijos. Navikas tiesiog prižiūrimas, taikant magnetinio rezonanso (MR), kraujo ir biopsijos tyrimus, o aktyvesni metodai visada paliekami kaip atsarginis sprendimas.

Kaip radikalus posūkis prostatos vėžio diagnostikoje pateikiamas multiparametrinis MR. Jungtinės Karalystės prostatos vėžio asociacija (Prostate Cancer UK) lygina jį su mamografija, nes ši sugeba tiksliausiai nustatyti potencialų naviką. Jungtinės Karalystės nacionalinės sveikatos ir slaugos kompetencijos instituto (angl. National Institute for Health and Clinical Excellence, MCE) specialistai pataria šią patikrą visada daryti prieš biopsiją, kad sumažėtų šalutinis poveikis, kylantis, jei gydymas pradedamas neapgalvotai.

Deja, jei šis diagnostikos metodas taptų įprastine kasdiene praktika, jis gali turėti ir savo šešėlinių pusių. Kaip ir mamografijoje, taip ir multiparametriniame MR gali būti užfiksuotas gerybinis navikas, dėl kurio žmogus siunčiamas operacijai net tada, jei vėliau paaiškėja, jog to nereikėjo.

Apibendrinant tenka pripažinti: juo daugiau patikrų, tuo daugiau diagnozių ir - daugiau gydymo. Prostatos vėžio industrija šio metu klesti, tad greičiausiai turėsime išklausyti dar daugelio vyrų liūdnų istorijų.

Vieno žmogaus pergalė

Prieš metus urologas Ivanui Misnerui pasakė, kad jam būtina skubiai taikyti spindulinę terapiją, siekiant sumažinti prostatos vėžj. Prieš 4 metus 60-mečiui verslininkui buvo diagnozuotas prostatos vėžys, ir jo urologas gana aiškiai davė suprasti, kad vienintelis protingas pasirinkimas - operacija.

I. Misneras buvo įsteigęs BNI (vieną didžiausių verslo tarpininkavimo grupių), ir jis tikrai nėra iš tų žmonių, kurie nesiginčydami priima kito asmens nuomonę, nesurinkę daugiau informacijos. Vyras pradėjo domėtis savo liga, net apsilankė prostatos vėžio aktualijoms skirtoje konferencijoje ir išklausė liūdnų istorijų apie pooperacines šlapimo nelaikymo problemas ir impotenciją. „Tai buvo labiausiai slegianti patirtis per mano gyvenimą", - pripažįsta I. Misneras.

Iki tol verslininkas nemąstė apie galimybę radikaliai keisti gyvenimo būdą. Jis gerdavo litrais dietinės kolos, buvo prisiekęs mėsavalgis, be to, turėjo kūno antsvorio. Tačiau jis mokėjo kiekvienoje krizėje įžvelgti galimybių ir iššūkių.

I. Misneras atsisakė kvietinių miltų, cukraus, vaisių, daržovių, kuriose esama krakmolo, perdirbtų maisto produktų, ir pradėjo valgyti rudųjų ryžių, ekologiškai augintos baltos mėsos, lašišos, ekologiškų daržovių bei vartoti maisto papildą, kuriame gausu fitomedžiagų (vadinamojo GC-18000).
Po 4 mėnesių ultrasonografija parodė, kad prostatos vėžio augimo procesas sustojo.

Vyro PSA3 testo rodikliai pagaliau sumažėjo iki 13-os, o tai gerokai mažiau už vadinamąjį normalų lygį be vėžio-25.

Sužavėtas to, ką pasiekė, verslininkas išleido e. knygą „Misnero planas" (The Misner Plan; internete: www.misnerplan.com).

Deja, pernai I. Misnero PSA3 rodikliai vėl ėmė didėti ir pakilo gerokai virš saugaus intervalo tarp 4 ir 13, ir jo urologas puolė į paniką. Tačiau verslininkas nedelsė ir nuvyko j CIPAC kliniką Meksikos mieste Tichuanoje, kad išbandytų JAV draudžiamą gydymo metodą, j kurį įeina galvijų imuninių ląstelių, DMSO (dimetilsulfoksido, kuris padaro vėžinės ląsteles imlesnes terapijai) injekcijos į veną, taip pat glutationo, laetrilio (medžiagos, kurios esama abrikosų kauliukuose, žinomos kaip amigdalinas, arba vitaminas BI7), multivitaminų, natrio bikarbonato ir vitamino C leidimas į veną. Norėdamas skatinti natūralų sveikimo procesą, vyras kvėpuodavo šimtaprocentiniu deguonimi barokameroje bei vartodavo klopidogrelio (kraują skystinančio preparato), fosfestrolio (hormonų terapijos preparato), čiobrelių ekstrakto, Hoxsey augalinės terapijos, vitaminų A ir D.

I. Misnero PSA3 rodikliai vėl sumažėjo - šį kartą iki 0,3. Kovą urologas jam pasakė, kad viskas atrodo gerai ir vyras galįs vėl pasirodyti po 6 mėnesių. „Tikriausiai jis mano, kad man tiesiog pasisekė", - sako I. Misneras.

Rūpinkitės savimi kasdien

Sumažinkite raudonos mėsos ir pieno produktų vartojimą. Vyrams, kurie reguliariai valgo riebios mėsos ir sūrio, kyla didesnė rizika susirgti agresyvia, neretai mirtina prostatos vėžio forma, o veganiška mityba (kurioje nėra gyvūninių baltymų) gali sumažinti riziką susirgti vėžiu 35 procentais.

Vartokite vitamino C.Kuo daugiau valgysite produktų, kuriuose yra šio vitamino, ar vartosite jo papildomai, tuo mažesnė rizika.

Siūloma paros dozė: bent 150 mg su maistu; labiausiai patariamos injekcijos į veną; kad preparatas nedirgintų žarnyno, rinkitės liposominį vitamino C preparatą.

Valgykite brokolių ir žiedinių kopūstų. Kuo daugiau šių daržovių vartosite, tuo mažesnė bus tikimybė susirgti prostatos vėžiu. Asmenims, kurie valgo daug bastutinių šeimos daržovių, būna net 59 proc. mažesnė grėsmė susirgti vėžiu.

Paragaukite keptų pomidorų, kuriuose yra antivėžinio karotenoido likopeno. Juo didesnė šios medžiagos koncentracija organizme, tuo mažesnė rizika susirgti prostatos vėžiu.

Nepamirškite jodo. Japonijoje, kur žmonės vartoja daug dumblių, kuriuose yra jodo, prostatos vėžio sukeltų mirties atvejų 10 kartų mažiau nei JAV. Mičigane dirbantis gydytojas Davidas Brownsteinas tvirtina, kad vyrų organizmuose esą itin maža jodo koncentracija, o laboratoriniai tyrimai patvirtina, kad kaip tik papildomas jodo vartojimas yra labai efektyvi V prostatos vėžio profilaktikos priemonė.

Siūloma paros dozė: pradėkite nuo 0,5 mg.

Vartokite kurkumino. Daugybė tyrimų įrodo, kad indiško prieskonio ciberžolės ekstraktas, papildytas kvercetinu, kad būtų efektyvesnis, skatina prostatos vėžio ląstelių žūtį ar stabdo jų augimą.

Siūloma paros dozė: 3-12 g 100 proc. ekologiško kurku-mino, 95 proc. kurkuminoidų (be papildomų medžiagų).

Pabandykite gulsčiųjų serenojų (Serenoa repens) aliejaus. Tai seniai žinoma priemonė, kaip malšinti prostatos uždegimą. Be to, jis selektyviai sukelia natūralią vėžinių ląstelių žūtį.

Siūloma paros dozė: 320 mg aukštos kokybės aliejaus (be uogų priemaišų, antraip tai visai kitas produktas).

Pabandykite ir indinio nimbamedžio. Bent jau per bandymus su gyvūnais šis tradicinis Indijos ajurvedinės medicinos preparatas sumažino navikus 70 proc. ir perpus sulėtino jų augimą, be to, neturėjo jokio šalutinio poveikio.

Siūloma paros dozė: 10-20 ml (2-4 arbatiniai šaukšteliai) šviežių sulčių 3 kartus per dieną.