Selenas. Mikroelementas, neleidžiantis pasenti

Šis Mėnulio vardu pavadintas magiškas mikroelementas būtinas kiekvienai žmogaus organizmo ląstelei, kad šios galėtų vystytis ir funkcionuoti.

Selenas, kaip ir Pilnatis, paaštrina mūsų jutimus, žadina norą gyventi, pripildo mus energijos, padaro protą žvalesnį, o vaizduotę - lakesnę.

„Selenas - tai aukščiausios prabos biokorektorius“, kuris įeina į daugiau nei 200 hormonų ir fermentų sudėtį ir pats juos aktyvina, be to, reguliuoja visų organų ir sistemų veiklą, - taip neseniai žurnale Science rašė tyrėjai iš JAV Jeilio universiteto (Yale University). „Jau aptikti 25 žmogaus baltymai, kuriuose esama seleno ir kurie yra būtini gyvybei palaikyti“, - nurodė Jeilio universiteto molekulinės biofizikos ir biochemijos profesorius dr. Dieteris Sollas.

Sąveikaujant su selenu, garantuojama 80 proc. žmogui reikalingos energijos. Selenas ne tik sulėtina senėjimo procesus, bet ir didina kamieninių ląstelių aktyvumą.

Energija reikalinga viskam, pvz., širdžiai, kad užtikrintų kraujo cirkuliaciją, o ši aprūpintų maisto medžiagomis visų organų ląsteles. Plaučiams energija būtina deguonies ir dujų apykaitai užtikrinti. Kepenims - kraujui filtruoti ir nereikalingiems metabolizmo šalutiniams produktams per inkstus šalinti. Skrandžiui ir žarnynui energija reikalinga maistui skaidyti ir virškinti, taip pat maisto medžiagoms absorbuoti. Vadinasi, kai trūksta seleno, gali sutrikti bet kurio organo veikla ir net susiformuoti lėtinio nuovargio sindromas.

Be to, selenas garantuoja, kad akies tinklainėje šviesos energija pavirstų elektriniu potencialu, o tai pagrindas, dėl ko sugebame per regą suvokti mus supantį pasaulį. Mokslininkai išsiaiškino, kad žmogaus tinklainėje esama apie 7 µg seleno, o erelio akyje - 100 kartų daugiau, t. y. 780 µg. Aptiktas ir tiesioginis ryšys tarp regos aštrumo ir seleno koncentracijos akyse.

Selenas stimuliuoja gebėjimą judėti, teikia žvalumo, gerina miegą, nuotaiką, normalizuoja apetitą, dalyvauja sintetinant kofermentą Q10, garantuoja jaunystę širdžiai, sąnariams, kraujagyslėms, stuburui, gerina odos, plaukų ir nagų būklę. Dėl jo gydomojo poveikio selenu galima sėkmingai papildyti terapiją, pvz., gydant kardiomiopatiją, hepatitą, pankreatitą, odos, sąnarių ligas ar piktybinius darinius.

Svarbiausios funkcijos, kurias organizme atlieka selenas

Padeda formuoti normalias kraujo ląsteles, kokybiškus antikūnus ir aktyvų imuninį interferoną. Be seleno mūsų imunitetas tiesiog išnyksta, ir šiam procesui neįmanoma priešintis.

Be seleno negali formuotis glutationo peroksidazė (fermentas, neleidžiantis organizmo ląstelių terpei parūgštėti). Šis fermentas saugo ląstelių membranas nuo pažeidimų, atkuria deformuotas ląsteles, spartina jų formavimąsi ir augimą. išsaugo pradinę DNR struktūrą ir kartu su magniu garantuoja normalų ląstelių skilimą. Kitaip sakant - saugo nuo įvairių navikų.

Padeda išlaikyti raumenų masę. Jei sportuojate, selenas būtinas testosterono sintezei, o kaip tik šis atsako už raumenų masės formavimąsi. Be to, selenas veikia spermos kokybę ir saugo vyrus nuo nevaisingumo.

Gali grąžinti jaunystę, suaktyvina skydliaukės hormonų ir jodo absorbavimą, saugo skydliaukę nuo laisvųjų radikalų keliamų pažeidimų.

Spartina kepenų ląstelių atsikūrimą (sergant kepenų ciroze, alkoholiniu hepatitu ir kepenų riebalų distrofija), pagreitina kasos sveikimą, jei ji pažeista dėl pankreatito ar cukrinio diabeto.

Būtinas tinkamam hormoniniam fonui užtikrinti, gali atitolinti klimaksą, taip pat svarbus ginekologinių ligų profilaktikai.

Nėštumo metu apsaugo vaisių ir būsimą motiną nuo daugelio ligų. Po gimdymo naujagimis dar nėra suspėjęs sukaupti organizme seleno, todėl jo gavimas su motinos pienu gali pasirodyti lemiamas veiksnys, sąlygojantis kūdikio sveikatą. Jaunai motinai selenas po gimdymo padeda greičiau atgauti fizinę formą.

Saugo širdies raumenį ir kraujagysles nuo pažeidimų, normalizuoja riebalų apykaitą kraujyje, padeda išvengti kraujagyslių uždegimų ir aterosklerotinių plokštelių susidarymo.

Stabdo pelėsinio grybo dauginimąsi naikina nuodingus produktus, žalojančius kepenis. (Jei manote, kad į jūsų organizmą niekada nepatenka pelėsinio grybo sporų, klystate!)

Pasižymi uždegimo slopinamuoju poveikiu, todėl švelnina daugelio ligų, pavyzdžiui, reumatoidinio artrito, žvynelinės, neurodermito, periodontito, eigą.

Mažina cheminių medikamentų ir švitinimo toksinį poveikį, gydant onkologines ligas. Padeda greičiau sunaikinti vėžines ląsteles ir išsaugoti sveikatą.

Saugo nuo nuodingų metalų: gyvsidabrio, švino ir platinos.

Nulemia skydliaukės veiklą

Mūsų laikais dažnas reiškinys yra skydliaukės funkcijos sutrikimai. Moterims, kurios vyresnės nei 28 metai, ji neretai neišskiria pakankamai hormono tiroksino (T4), be to, būna padidėjusi pavojingų antikūnų (t. y. antikūnų prieš tireoperoksidazę) koncentracija, o tai sukelia lėtinį skydliaukės uždegimą. Žmonės tokiais atvejais neatkreipia dėmesio į seleną, vartodami tik dirbtinai sintetintų hormonų. Tai nėra blogai, o netgi būtina, tačiau skydliaukės hormono analogo reikia vartoti tik tuomet, jei skydliaukė pašalinta chirurginiu būdu ir tiroksinas nebeišskiriamas.

Dažnai priežastis, kodėl tiroksinas išskiriamas silpnai, yra seleno nepakankamumas.

Daugelis moterų, kurių organizmuose vyksta autoimuninis procesas ir yra padidėjusi tireoperoksidazės antikūnų koncentracija, kreipdamosi į endokrinologą, gauna sintetinio hormono receptą ir patarimą vartoti jodo. Deja, jei esama seleno deficito, net pats kokybiškiausias organinės kilmės jodas nebus absorbuojamas.

Selenas gali grąžinti jaunystę, suaktyvina skydliaukės hormonų ir jodo absorbavimą, saugo skydliaukę nuo laisvųjų radikalų keliamų pažeidimų.

Galbūt jums taip pat sakys, kad su tokia būkle gyvena dešimtys tūkstančių moterų, kad tai - negydoma, o apskritai - tai visai įprastas atvejis... Vis dėlto šiuolaikinėje klinikinėje praktikoje hipotirozė laikoma simptomu, rodančiu, kad reikia vartoti seleno turinčių maisto papildų. Deja, į tai atsižvelgia vos 2 proc. specialistų.

Vartojant seleno, galima jau per 3 mėnesius iš esmės sumažinti auganti-kūnų  koncentraciją ir pagerinti savijautą. Regionuose, kur yra didelis seleno deficitas, sergamumas autoimuniniu tiroiditu būna daug kartų didesnis, o tai galima paaiškinti sumažėjusiu glutationo peroksidazės aktyvumu skydliaukės ląstelėse. Selenas - pagrindinis glutationo komponentas, o šis saugo organizmą nuo kenksmingų medžiagų, kurios susidaro išsiskiriant toksinams.

Kiekvienam žmogui selenas reikalingas tam, kad paverstų skydliaukės hormoną tiroksiną į jo aktyvią formą. Jei seleno trūksta, hormonas tiesiog neveikia ir susiformuoja skydliaukės ligos: hipotirozė, endeminis gūžys ir kretinizmas (psichinės raidos sutrikimai). Tyrėjų nuomone, kaip tik abiejų itin svarbių medžiagų - seleno ir jodo - stygius yra naujagimių psichinio atsilikimo priežastis.

Taigi, jei jums diagnozuota hipotirozė (per mažas hormonų aktyvumas) ar autoimuninis tiroiditas, būtinai atkreipkite dėmesį į seleną. Pradžioje jo galima vartoti ir kartu su dirbtiniu hormonu L-tiroksinu.

Reikia žinoti! Stiprus seleno ir jodo priešininkas yra fluoras, ypač natrio fluoridas. Jei jums konstatuoti skydliaukės funkcijos sutrikimai, naudokite tik tokią dantų pastą, kurioje nėra fluoro. Kiek įmanoma, venkite natrio fluorido.

Nedidelį nepakankamumą sunku aptikti

Nedidelę seleno stoką konstatuoti nėra lengva. Iš pradžių jaučiamės labiau pavargę, daromės lėtesni, tingime keltis nuo sofos, dingsta džiaugsmas, jausmai atbunka, pradedame niurzgėti, nuolat būname kuo nors nepatenkinti... Ima progresuoti įvairios lėtinės ligos, sutrikdoma skydliaukės veikla.

Atkreipkite dėmesį į nagus - jie išsausėja, ant jų pasirodo vertikalūs grioveliai. Plaukai greičiau žyla, oda netenka stangrumo (kolageno) ir drėgmės. Ilgiau gyja žaizdos ir nenyksta mėlynės, sunkesne forma vyksta infekcinės ir lėtinės ligos. Darosi sunkiau susikaupti, tampame užuomaršos, būna sunkumo pojūtis galvoje, o mąstymą galima apibūdinti kaip sulėtėjusį. Vienu žodžiu, greičiau senstame ir išsenkame ir psichiškai, ir fiziškai.

Kodėl seleno trūksta?

Kodėl seleno stinga net tiems asmenims, kurie valgo kokybiško ir įvairaus maisto? Svarbiausia priežastis - seleno trūksta dirvožemyje, jo nėra augaluose, kuriais maitinasi gyvūnai ir žmonės. Gamtoje seleno yra mažai. Vieninteliai regionai, kur jo yra daug, - vulkanų išsiveržimų vietos. Esama ir tokių gamtos teritorijų, kuriose seleno praktiškai nėra; tarp jų yra ir Baltija, taip pat Rusijos šiaurės vakarų dalis, Užbaikalės kraštas, Irkutsko sritis, Baltarusija, Pavolgio aukštumos regionas ir kt.). Šių teritorijų gyventojai turi bent 2-3 mėnesius per metus vartoti seleno papildomai. Galima sakyti, kad jokiuose vaisiuose, daržovėse, riešutuose, javuose, išaugusiuose minėtose vietose, seleno nėra. Be to, jei kviečiuose, miežiuose ir kukurūzuose, kuriais šeriami naminiai gyvuliai, dar būna truputis seleno, tad kiaušiniuose, mėsoje ir pieno jo jau nebelieka.

Naudodamiesi dirbtinėmis trąšomis žemės ūkio specialistai per gausiai papildė dirvožemį siera ir fosforu, kurie taip pat trukdo augalams absorbuoti seleną. Ekologiškai augintuose produktuose taip pat gali būti labai mažai seleno. Reikia turėti omenyje ir tai, kad daugeliui žmonių trūksta reikalingų virškinimo fermentų, tad maistas žarnyne nepakankamai suskaidomas, dėl to selenas ir kitos mineralinės medžiagos bei vitaminai nepatenka į organizmą.
Kaip pasirinkti naudingiausią ir veiksmingiausią preparatą?

Seleną buvo pradėta vartoti jau XX amžiaus aštuntąjį dešimtmetį, bet tais laikais pagrindine seleno forma buvo laikomas natrio selenitas. Vėliau buvo išsiaiškinta, kad natrio selenitas nėra natūrali forma ir jo geriau nevartoti. Visada tikrinkite gaminio sudėtį - net tada, jei ant jo didelėmis raidėmis parašyta „BIO“ ar „natūralus selenas".

Seleno metioninas absorbuojamas beveik visiškai, organizmas gali jį gerai panaudoti, nes jis puikiai dera su organizmo baltymais. Kaip tik tokios formos seleno esama mūsų kraujyje.

Kad organizmas gautų seleno, svarbiausia sąlyga yra aminorūgšties L-metionino prieinamumas. Kita natūrali seleno forma -mielės, papildytos selenu, tačiau jos gali sukelti alerginių reakcijų.

Rekomendacijos, kaip vartoti seleno, taikant rentgeno ar jonizuojančiąją spinduliuotę

Jei ketinate darytis kompiuterinės tomografijos ar rentgeno tyrimus (bet kurios kūno dalies, bet ypač -plaučių), pradėkite 7 dienas prieš procedūrą vartoti po 200 µg seleno metionino (dozė numatyta žmonėms, kurių kūno svoris didesnis nei 50 kg). Tęskite tai ir 7 dienas po diagnostikos. Taip neutralizuojama kenksminga spinduliuotė.

Jei gaunate gydomąjį švitinimą dėl piktybinio naviko, gerkite seleno tarp gydymo kursų ir ilgą laiką po jų, bet ne per patį gydymą.

Svarbu! Suaugusiesiems galima atlikti rentgeno tyrimus tik 1 kartą per metus ir tik kritinėje situacijoje. Vaikams iki 18 metų amžiaus negalima daryti fluorografijos, nes gaunama spinduliuotė neigiamai veikia besiformuojančias ląsteles (jei rentgeno tyrimas vis dėlto darytas, būtinai reikia vartoti seleno, pradedant nuo 50 mg per dieną).

Jonizuojančioji ir rentgeno spinduliuotės, peršviesdamos kūno audinius, sukelia laikinus pokyčius kraujyje, keičia baltymų struktūrą, sukelia pirmalaikį ląstelių senėjimą, keičia ląstelių natūralų brendimą ir gyvenimo ciklą, skatina audinių virsmą į patologines formas. Dėl jos poveikio gali formuotis įvairios ligos, įskaitant piktybinius darinius.

Kiek daug pakanka?

•    Sveikam suaugusiam asmeniui, kasdien turinčiam psichologinį, fizinį ir toksinį krūvį, kiekvieną dieną reikia apie 100 µg (mikrogramų) seleno metionino.

•    Žmonėms, kurių organizmas nusilpęs dėl kokios nors lėtinės širdies, kraujagyslių, skydliaukės ar kasos ligos, kurie turi nusilpusį imunitetą ar persirgo onkologine liga, per parą reikia 200 µg seleno metionino.

•    Seleno dozė, pasak klinikinių tyrimų, galinti nulemti profilaktinę apsaugą nuo vėžio, yra 200-400 µg per dieną. Sergant įvairiomis onkologinėmis ligomis gali reikėti vartoti net iki

800 µg seleno, tačiau tai galima daryti tik prižiūrint gydytojui. Vartojant daugiau nei 800 µg seleno, galimas jo perdozavimas.

•    Suaugusio žmogaus organizme nuolat esti apie 15 mg seleno. Šios atsargos susikaupusios reprodukcinėje sistemoje, kepenyse, inkstuose, odoje ir plaukuose. Kadangi seleno atsargos visą laiką senka, jas būtina papildyti.

Jei žarnynas normaliai funkcionuoja, selenas gerai absorbuojamas iš augalinių produktų -iki 60 proc. Absorbavimas iš gyvūninių produktų būna tik iki 20 proc. ribos, nes selenas nesiderina su kai kurių rūšių baltymais.

Svarbu! Seleną patartina derinti su kofermentu Q10, vitaminais C ir E, žaliosios arbatos ir dviskiaučių ginkmedžių ekstraktais, B grupės vitaminais ar bioflavonoidais.

Autorius: Anželika Kuznecova, baigusi Šiaurės vakarų valstybinį medicinos universitetą Sankt Peterburge, Rusijoje, profesionalaus sporto mitybos, dietinio maisto, maisto papildų specialistė ir konsultantė, ypač domisi sporto mityba ir biochemija.