Vilnonio raudono siūlo galia

Jį dėvi ir pasaulinio masto garsenybės, ir dvasiniai mokytojai (guru), o mūsų senelės jį rišdavo savo vaikams ir anūkams. Ką reiškia raudonas vilnonis siūlas aplink riešą ir kokių galių jis turi?

Raudonas siūlelis, kurį galima matyti ant daugelio Holivudo žvaigždžių riešų šalia auksinių ir briliantinių apyrankių, nėra tik įrodymas, kad garsenybė domisi kabala ar tiesiog seka mados tendencijas. Tai ritualinis artefaktas, kurio taikymas neapsiriboja tik kabala. Raudonas siūlas susijęs ir su apsauga nuo piktos akies, ir su gydymu -be to, tikėjimas jo galia nuo senų laikų paplitęs nuo Baltijos šalių iki pat Indijos ir Kinijos.

Su raudonu siūlu nuo riešo skausmo

Iš kartos į kartą Latvijoje perduodamas tikėjimas, kad skausmą galima numalšinti, jei aplink skaudantį sąnarį aprišamas raudonas vilnonis siūlas. Ne vienam vaikui ar jaunuoliui, pavyzdžiui, pertempusiam ranką muzikos mokykloje ar sportuojant, senelė padėjusi raudonu siūlu. Teko matyti, kad tokiu siūlu būna aprišti riešai statybose dirbančių vyrų ar kitų sunkų fizinį darbą darančių asmenų, kuriems taip pat kas nors iš vyresnės kartos atstovų parekomendavo šį metodą nuo skausmo. Vienam gal tai padeda, kitam - ne, tačiau išbandyti retas kuris atsisako.

Viena moteris, kuri dirbo pardavėja ir dėl įtempto darbo turėjo problemų ir su ranka, ir su koja, prisipažino: „Ranka, kuriai močiutė aprišo siūlą ir užkalbėjo, nustojo skaudėti daug greičiau nei koja, kurią, gydytojo nurodymu, tepdavau įvairiais dvokiančiais tepalais...“ Kita moteris pasakojo, kad sužinojo apie minėtą metodą iš kaime gyvenančios senyvo amžiaus giminaitės: „Jau nuo paauglystės, kai teta kaime mane to išmokė, užsirišu, kai skauda ranką. Aplink riešą reikia aprišti raudoną siūlą, į kurį surišami triskart devyni mazgai, skaičiuojant atgal. Paprastai palaikau tai tik per naktį, o rytą nusiimu, bet būna, kad lieka ir dieną. Realiai padeda, ir net be jokių mazgų.“

Raudono vilnonio siūlo galią latviai (panašiai ir lietuviai) pažįsta jau nuo senų laikų, apie tai liudija ir užrašyti latvių liaudies tikėjimai. Baltijos vokiečių kunigas, vienas pirmųjų latvių folkloro tyrėjų Augustas Bielensteinas, XIX amžiuje Lubano vietovėje užsirašė tikėjimą, kaip gydyti po sunkaus fizinio darbo ištinkančią gana dažną ligą, pasireiškiančią riešo ar pėdos sąnario skausmu ir traškėjimu, kuri tais laikais latviškai buvo vadinama dzirksts, ģerkste, džerkste, dzirgzde, ģergzda ir panašiai: „Dzirksti surišti gali tik pirmagimis ar paskutinis vaikas šeimoje. Reikia rišti raudonu vilnoniu siūlu pagal saulę ir ištarti tam tikrus žodžius.“ Greičiausiai šitaip latviškai buvo vadinamas tendova-ginitas - sausgyslės dangalo uždegimas.

Su nedidelėmis variacijomis visuose Latvijos kraštuose buvo užsirašyta apie metodą „surišti“ šią ligą raudonu siūlu ir apie tam tikrus žodžius, kuriuos reikia ištarti šiame procese, pvz., folkloristas Fricis Brivzemniekas 1881 metais užsirašė, kad asmuo, kuris susirgęs minėta riešo liga, turįs susirasti pirmagimį ir paskutinį vaikus, iš kurių vienas riša apie riešą raudoną vilnonį siūlą, o kitas klausia: „Ką riši?“ „Dzirksti rišu!“ „Rišk, rišk, teišnyksta kaip delčia!“ Tokį pokalbį reikia kartoti 9 kartus, kaskart įrišant į siūlą vieną mazgą. Tada siūlas aprišamas apie nesveiką ranką, ir žmogus turi jį nešioti, kol praeina skausmas. Kai ranka sveika, siūlą turi nurišti tas pats asmuo, kuris jį užrišo. Jei nuriša kitas žmogus, tai jam ir persiduoda minėta liga. Atrišant siūlo mazgus, vėl reikia 9 kartus kalbėti taip pat, kaip juos surišant."

Pasak vienos geriausių lietuvių liaudies medicinos žinovių, etnologės Ritos Balkutės, skausmingas rankos riešo patinimas su traškesiais, vadinamasis grižas, gydomas raudonu vilnoniu siūlu nuo šventintos verbos. Taip pat siūlas (nebūtinai raudonas ir šventintas) gali padėti ir pasitempus kojos raiščius. Abiem atvejais siūlai veikia tik su užkalbėjimu.

Prieštaravimai kabaloje

Pasaulyje raudonas siūlas aplink ranką dažniausiai būna susijęs su kabala - judaizmo mistiniu mokymu. XX amžiaus paskutinį dešimtmetį popžvaigždė Madonna, ko gero, buvo pirmoji, pritraukusi Vakarų gyventojų dėmesį šiuo aksesuaru, o gana greitai raudonas siūlas pasirodė ir ant kitų garsenybių - Michaelo Jacksono, Demi Moore, Britney Spears, Paris Hilton, Charlize҆ės Theron, Davido ir Victorios Beckham, Leonardo di Caprio, Kylie Minogue ir dar daugelio kitų - rankų, taip platinant šį paprotį plačiose masėse.

Kaip populiarinama, kabalos raudonas siūlas saugo nuo piktos akies, t. y. žmogaus, kuris linki blogo ar yra pavydus. Kabaloje manoma, kad akys yra sielos langai, todėl su žvilgsniu galima perteikti labai daug neigiamos energijos. Raudonas siūlas apsaugo

Nė vienoje iš tradicijų siūlas neaprišamas šiaip, bet atliekamas visas mazgų ritualas, kuriame yra svarbu, kas, kiek mazgų ir kaip suriša.

nuo tokių sąmoningų ir nesąmoningų piktų žvilgsnių, atlikdamas skydo funkciją.

Kad siūlas atbaidytų blogį, jį reikia aprišti apie kairę ranką, nes, pasak kabalos, tai yra gaunanti kūno ir sielos pusė, be to, reikia užrišti 7 mazgus, kurie kabaloje taip pat turi simbolinę reikšmę.

Šiame rituale būtina laikytis kelių sąlygų: reikia paprašyti aprišti jį žmogaus, kuris tave myli; kai rišami mazgai, reikia galvoti ne tik apie savo apsaugą, bet ir pasižadėti, kad pats (pati) nelinkėsi blogo niekam, - antraip šis amuletas nebus veiksmingas; o pabaigoje reikia sukalbėti Ben Porat maldą.

Amuleto poveikiui svarbi ir raudono vilnonio siūlo kilmė - jis turi būti iš Rachelės kapo Betliejuje, o tai šventa vieta ne tik žydams, bet ir krikščionims bei musulmonams. Jei vilnonis siūlas apvyniojamas 7 kartus aplink šį kapą, laikoma, kad jis įgauna stebuklingų galių ir neša sėkmę.

Daugelis rabinų kritikuoja šią tradiciją kaip pseudokabalistų pramaną. Istoriškai tradicija apvynioti raudoną siūlą apie Rachelės kapą kilo maždaug prieš 150 metų - greičiausiai tam, kad piligrimai jį pasiimtų su savimi kaip suvenyrą.

Nei kabaloje, nei kituose šventuose raštuose nepaminėtas raudono siūlo dėvėjimas apsaugos tikslais. Vis dėlto net garbūs rabinai prisimena, kad jų vaikystėje daug tikinčiųjų dėvėdavo tokį siūlą. Pasak jų, tai galėtų būti sena liaudies tradicija, paplitusi ir kitose šalyse.

Hinduizmo ir budizmo dalis

Kabaloje raudonas siūlas - prieštaringas reiškinys, bet hinduizme tai visuotinai priimtas ir vis dar taikomas tikėjimo ritualas. Kalava, arba mauli - tai šventas siūlas, kuris prieš pudžą ar kitas mišias aprišamas aplink ranką žmonėms, kurie dalyvauja ceremonijoje. Paprastai tai daro šventikas ar kuris nors vyresnių šeimos narių: tėvai ar seneliai. Vyrams ir netekėjusioms moterims kalava dažniausiai rišama apie dešinę ranką, o ištekėjusioms moterims - apie kairę.

Ceremonijos metu kalava simbolizuoja vienybę, leidžiant visiems dalyviams pasijausti kaip viena visybė. Kasdien mūvėdamas raudoną siūlą ant riešo žmogus paliudija, kad yra hinduizmo tikintysis.

Ne mažiau svarbi kalavos prasmė - dievų teikiama apsauga ir nuo kasdienių bėdų bei priešų, ir nuo ligų bei gamtos katastrofų. Raudona spalva hinduizme ypač reikšminga, ji simbolizuoja grynumą, drąsą, dosnumą, saugumą. Tiesa, kalava nėra vilnonė - tai raudonų medvilninių siūlų pynutė, kuri gali būti papildyta ir vienu kitu geltonos, baltos ar kitokios spalvos siūlu.

Stilizuota kalavos forma yra rakhi - apyrankė iš supintų raudonos ir aukso spalvos siūlų, papuošta įvairiais amuletais. Ji atlieka svarbiausią vaidmenį Raksha Bandhan šventėje, kurios pavadinimas išvertus reiškia „apsaugos raištis“. Ši šventė daugiausia skirta seserų ir brolių santykiams stiprinti - seserys apriša šį raištį broliams. Tačiau rakhi turi ir platesnį taikymą: šventikai taip teikia apsaugą besimeldžiantiems žmonėms, šeimos moterys jį dovanodavo kareiviams, kai kuriose Indijos vietovėse rakhi aprišami ir kaimynams, artimiems draugams ir t.t.

Tibeto budistai per savo ceremonijas taip pat naudoja raudonus siūlus; vienuoliai ir tikintieji, aprišdami siūlą aplink ranką, vienas kitam linki susikoncentruoti į sąmonės plėtrą - laikoma, kad raudonas siūlas saugo gyvybinę jėgą, padeda medituoti ir susilaikyti nuo pasaulietiškų pagundų. Be to, dažnai galima pamatyti, kad budistų vienuoliai turi raudoną siūlą ir aplink kaklą - tokį jie užriša ir tiems, kurie meldžiasi, - kaip pašventinimo ženklą. Tai vadinama ir apsaugos bei pašventinimo virvele, kurią reikia nešiotis prie kūno. Šie budistų siūlai pašventinti daugybe mantrų, ir manoma, kad jie gali net išvalyti neigiamą karmą.

Kaip veikia vilnonis siūlas?

Vilnonio siūlo aprišimas aplink riešą yra žinomas visų Europos bei kitų pasaulio tautų medicinoje. Nors gydytojai to paprastai nekomentuoja ir mokslininkai nėra tyrę, jo poveikio neretai negalima paneigti.

Nuriebinus avių vilną, gaunamas lanolinas, kuris plačiai taikomas ir medicinoje, ir kosmetikoje.

Liaudies medicinos žinovai ar alternatyviosios medicinos gydytojai mūsų laikais tai aiškina grynos vilnos gydomosiomis savybėmis. Laikoma, kad tikros vilnos siūlas gali paspartinti kraujotaką kapiliaruose, o visi uždegiminiai procesai, kaip žinia, prasideda nuo sulėtėjusios kraujotakos. Be to, vilna sumažina ir statinę elektrą. Taigi, asmuo, kurio riešas aprištas vilnoniu siūleliu, dažniausiai gali apsisaugoti nuo galvos skausmo, padidėjusio nervingumo, taip pat sąnarių ir nugaros skausmų. Jau senovėje žmonės gydydavo dantų, galvos ir nugaros skausmą, prie skaudamos vietos pridėdami avies vilnos. Į avies vilną net buvo dedami pirmiau laiko gimę kūdikiai.

Mūsų laikais gydomasis vilnos poveikis aiškinamas lanolinu - gyvūnų vašku, kuris dengia vilną, minkština odą ir padeda atstumti nuo vilnos drėgmę. Lanolinas sudaro 5-25 proc. ką tik nukirptos vilnos svorio. Avių kirpėjai jau nuo seno pastebėjo šią savybę, nes jų rankų oda po vilnos kirpimo pasidarė labai minkšta, be to, greitai užgydavo smulkios žaizdelės.

Natūralios medžiagos, kurių esama su lanolinu pagamintuose tepaluose, susigeria per nepažeistą odą, nes lanolinas tirpsta 35-37 °C temperatūroje, t. y. kontaktuojant su oda.

Beje, tyrėjai konstatavo, kad pats lanolinas turi gausią ir sudėtingą cheminę sudėtį, kuri dar nėra iki galo ištirta. Apie 97 proc. gryno lanolino sudaro ilgų grandinių riebalų rūgščių esteriai, bet likusią dalį - lanolino spiritai, rūgštys ir angliavandeniliai. Iki šiol identifikuota beveik 20 tūkst. lanolino esterių tipų, susidariusių susimaišant maždaug 200 įvairių lanolino rūgščių ir bent 100 spiritų. Todėl tikras vilnonis siūlas - nebalintas, nedažytas, chemiškai neapdorotas -galėtų iš dalies paaiškinti savo gydomąsias galias, nes jo gydomosios medžiagos greitai absorbuojamos į odą ir patenka į kraujotaką. O kokį poveikį daro raudoni dažai (kurie anksčiau, žinoma, buvo natūralūs, ne sintetiniai)?

Raudonos spalvos terapija

Civilizacijos istorijoje raudona spalva visada atliko svarbų vaidmenį ir turėjo daug simbolinių reikšmių, iš kurių viena tikrai yra apsauga. Pradedant tuo, kad senovėje raudonai buvo dažomos namų durys ir kareivių skydai, buvo ženklinami gyvuliai, o baigiant tuo, kad, pvz., slavų moterys mėgdavo nešioti raudonus karolius - visa tai buvo daroma tam, kad apsisaugotų nuo piktos akies.

Kita vertus, jau senosios kultūros Egipte, Indijoje, Kinijoje naudodavo spalvų terapiją. Intuityviai suvokiant, kad kiekviena spalva pasižymi savo bangų ilgiu ir energija, raudona buvo siejama su šaknies čakra (apatinėje stuburo dalyje). Psichodvasiniu lygmeniu ši čakra susijusi su savęs suvokimu - kas yra pats žmogus ir kokia jo vieta Žemėje. Ši vieta kūne susijusi su išlikimu ir žmogaus pagrindiniu instinktu - vadinamąja „kovok arba bėk“ reakcija. Todėl tiek daug tautų laiko raudoną spalvą drąsos, jėgos, stabilumo ir saugumo simboliu.

Dabar mums žinoma, kad raudona iš 7 spalvų šviesos spektre turi žemiausią dažnį ir aktyviausiai veikia žmogų, sužadina jo fizinę jėgą, energiją, norą gyventi, kelia džiaugsmą. Jau nuo senų laikų raudona spalva naudota nuo nuovargio ir letargo, kraujospūdžiui stimuliuoti ir kraujotakai skatinti.

Tiesa, raudona spalva turi ir neigiamą aspektą - skatina pyktį, prievartą, agresiją.

Ryšium su tuo įdomus fenomenas konstatuotas prieš Antrąjį pasaulinį karą -raudona spalva anuomet buvusi labai populiari, ji daug naudota ir drabužiuose, ir aplinkoje. Ne veltui per spalvų terapiją raudona taikoma atsargiai ir trumpais kursais. Na, bet raudonas siūlelis juk negalėtų atlikti tokios meškos paslaugos -būti skuduras jaučiui!

Jau nuo senų laikų raudona spalva naudota nuo nuovargio, kraujospūdžiui stimuliuoti ir kraujotakai skatinti.

 mazgus įrišti pageidavimai

Kitas svarbus raudono siūlo apyrankės aspektas - mazgai, nes nė vienoje iš minėtų tradicijų siūlas neaprišamas šiaip, bet atliekamas visas mazgų ritualas, kuriame yra svarbu, kas, kiek mazgų ir kaip suriša.

Mazgų magija valdo žmoniją jau nuo senų laikų, pvz., mazgų amuletai iš odos, medžiagos, siūlų, šiaudų, magiškų augalų šaknų buvo neatskiriama pakinktų dalis. Juos kabindavo tiesiai po arklių kaklais ant vežimo ar diržo, tikėdami, kad tokie amuletai saugos ir gyvūną, ir jo šeimininką nuo piktų burtų ir fizinio nusilpimo.

Be to, mazgais puošdavo namus, drabužius, net ginklus. Kartais buvo net kruopščiai apskaičiuojama ir kuriamas ištisas mazgų tinklas, kad jame visų rūšių piktosios dvasios būtinai įsipainiotų ir netektų savo gebėjimų daryti bloga. Mazgų magijos atgarsiai kalboje išliko ir šiandien, pvz., žodis užrišti reiškia ir „užbaigti kažką, sutrukdyti kam“, o pririšti - „(burtais) pritraukti prie savęs“, „pripratinti“, „sulaikyti“.

Mazgas tam tikra prasme yra unikalus, apčiuopiamas būdas, kaip išsaugoti savo pageidavimo energiją - rišant mazgą ištariami pageidavimai ir tuo pačiu momentu tvirtai sutraukiami siūlo galai. Tokiu būdu žodžių energija neištirpsta aplinkoje, bet nusiunčiama tiesiai į tą darinį, kuris per mazgą išsaugo didelę magišką galią ir neleidžia norui dingti.

Daugelis tautų taip pat turi ir gydymo metodų rišant mazgus. Pagrindinė jų idėja: ligos pagavimas ar pririšimas, tada - užkalbėjimas, o galiausiai - išsivadavimas.
Surišk tvirtą mazgą ir lauk, kad liga tave paleis. Kaip matyti iš jau minėtų latvių tautosakos pavyzdžių apie dzirksts gydymą, mazgų skaičių galima varijuoti: 3, 9, 3 kart 9, bet pas mus priimta visada rišti nelyginį skaičių. Rišant nepatariama įrišti į vieną mazgą kelis pageidavimus - tai sumažina mazgo galią ir galų gale neatlieka savo funkcijos, nes, kaip sakoma patarlėje, du zuikius vydamas, nė vieno nepagausi.

Be to, latvių tautosakoje minimi ir raganų mazgai - specialūs dvigubi mazgai, perduodantys ypatingą galią. Jie rišami taip: pirmo mazgo galai stipriai nesutraukiami; tas galas, kuris yra dešinėje rankoje, dar kartą ištraukiamas per kilpą, o po to tvirtai sutraukiami abu galai.

Kaip rodo daugybė mokslinių tyrimų, placebas (savitaiga) ir tikėjimas neretai teikia lygiavertį efektą, kaip gydymas medicininėmis priemonėmis. Gali būti, kad raudonas vilnonis siūlas aplink ranką taip pat yra tik istorinis placebas, kuris daugeliui vis dėlto padeda. Aišku viena: raudonas siūlas yra vienas iš tų pirminių žmonijos papročių, kurio kilmė paslėpta mitologiniame rūke, tačiau savo reikšmę jis išsaugojo per ilgus šimtmečius. Ar galima ignoruoti tokį simbolį, kuris žinomas visame pasaulyje, tokiame dideliame skaičiuje skirtingų kultūrų ir dvasinių tradicijų, ir neaiškiu būdu sujungia mus visus?

Inguna Mukāne

1. P. Šmits. Latviešu tautas ticėjumi (internete, latvių k. http://valoda.ailab.lv/folklora/ticejumi/dzirk.htm#dzirk4)

2. Beiersdorf A. The Lanolin Book (Hamburgas,1999)