Juodkotė ugniabudė – mineralų ir vitaminų šaltinis

Vieni grybautojai juos vadina žieminiais kelmučiais, kiti naudoja juodkotės ugniabudės pavadinimą, treti juos pravardžiuoja flamulinomis ar enoki grybais. Grybautojai giriasi, jog vos tik oras atšyla iki kelių laipsnių, miške ant pūvančių kelmų, išvirtusių gluosnių jau galima ieškoti šių grybų. Esą tai tikra panacėja. Jei grybai nėra pašalę, suvytę ir seni, juos iš tiesų galima valgyti.

Juodkotės ugniabudės, arba žieminiai kelmučiai, pas mus puikiai auga ir žiemą.

Beje, juodkočių ugniabudžių jau galima rasti prekybos centruose. Jie vadinami enoki grybais ir yra auginami dirbtiniu būdu, todėl dažniausiai yra baltos spalvos. Grybai primena makaronus, yra ilgais kotais ir mikroskopine galvute.

Juodkotės ugniabudės, pasak natūralios sveikatos šalininkų, turi daugybę naudingų savybių: stiprina imuninę sistemą, padeda esant kepenų ir skrandžio ligoms, kontroliuoja cukraus kiekį kraujyje, užkerta kelią žarnyno problemoms. Taip pat reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, gydo padidėjusį kraujospūdį, netgi stabdo senėjimo procesus. Reguliarus šių grybų vartojimas prisideda prie biologinio kūno aktyvumo, pagerina medžiagų apykaitos procesus, kurie stimuliuoja maisto medžiagų įsisavinimą.

Šiuose grybuose galima rasti ir daugybę vitaminų, mineralinių bei maistinių medžiagų.

Nemažai vitaminų B3, B5, B1, B2, randama fosforo, geležies ir vario, daug aminorūgščių: triptofano, treonino, izoleucino, leucino, lizino.

Juodkotės ugniabudės turi linoleno rūgšties, geriau žinomos kaip omega-3 riebalų rūgštis. Įrodyta, kad šie grybai turi dvigubai daugiau skaidulų nei išgirtieji kopūstai.