Tyrimas: įveikus vieną vėžį, gali grėsti kitas

Vėžys gali kartotis. Garsi amerikiečių teisininkė, ilgametė Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo Teismo teisėja Ruth Bader Ginsburg 1999 m. sėkmingai įveikė storosios žarnos, o 2011 m. – ir kasos vėžį. Jeigu po storosios žarnos vėžio ji nebūtų tikrinusis reguliariai, kasos vėžys, kuris retai kada aptinkamas anksti, jai veikiausiai nebūtų diagnozuotas tokioje stadijoje, kurioje gydymas vis dar paveikus, straipsnį „The New York Times“ pradeda sveikatos temomis rašanti žurnalistė Jane E. Brody.

Ken Treloar/unsplash nuotr.

Priklausomai nuo amžiaus, iki vieno iš keturių vėžį įveikusių žmonių anksčiau ar vėliau gali ir vėl susirgti vėžiu. Ir tai nebus nei ankstesnio vėžio atsinaujinimas, nei išplitimas į kitus organus. Vis dėlto daugelis vėžį išgyvenusiųjų taip ir nepasinaudoja galimybe užkirsti kelią naujam vėžiui arba aptikti jį tada, kai jis dar gali būti sėkmingai gydomas.

Rizikos veiksniai – tie patys

Problema, pasak J. E. Brody, anaiptol ne mažareikšmė. Vėžio rizikos grupė yra didžiulė ir nuolat didėja. Vėžio diagnostikos ir gydymo metodams tobulėjant, šią ligą išgyvenusiųjų skaičius Jungtinėse Amerikos Valstijose per pastaruosius tris dešimtmečius išaugo keturiskart: 2016 m. šį susirgimą sėkmingai įveikusiųjų buvo 15,5 mln., o iki 2040-ųjų, kaip tikimasi, jų bus 26,1 mln.

Sunku patikėti, bet, kaip rodo tyrimai, anksti krūties arba plaučių vėžį išsigydę žmonės neretai gyvena ilgiau negu tie, kurie apskritai niekada nėra sirgę vėžiu. Tačiau ilgas gyvenimas jiems reiškia didesnę riziką vėžiu susirgti dar sykį.

Neseniai medicinos žurnale „JAMA Oncology“ paskelbtoje Teksaso universiteto (JAV) Pietvakarių medicinos centro tyrėjų ataskaitoje nurodoma, kad apytikriai 25 procentams 65 metų amžiaus ir vyresnių amerikiečių ir 11 procentų jaunesnių suaugusiųjų, kurie jau buvo gydomi nuo vėžio, ši liga pasikartojo dar vieną arba net daugiau kartų. Priklausomai nuo pirminio vėžio tipo ir nuo žmogaus amžiaus, rizika susirgti kitu – su pirmuoju nesusijusiu – vėžiu svyruoja nuo 3,5 iki 36,9 proc. Į tyrimą buvo įtrauktos 765 843 naujos vėžio diagnozės, datuojamos nuo 2009 iki 2013 m.

Daugeliu atvejų antrąjį vėžį nulemia tie patys rizikos veiksniai, kurie, kaip manoma, buvo nulėmę ir pirmąjį. Šie rizikos veiksniai – tai, be kita ko, rūkymas, nutukimas ir žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Pavyzdžiui, plaučių vėžį išsigydęs rūkalius gali vėliau susirgti šlapimo pūslės vėžiu, kuris taip pat siejamas su rūkymu, tačiau jam gali antrąsyk išsivystyti ir plaučių vėžys. Žmogaus papilomos virusas, dažniausiai sukeliantis gimdos kaklelio vėžį, taip pat gali būti ir makšties, varpos, tiesiosios žarnos bei gerklų vėžio priežastimi. Nutukimas siejamas net su 13 rūšių vėžiniais susirgimais, tarp kurių – gimdos, stemplės, skrandžio, kepenų, inkstų, storosios žarnos ir kasos.

Tikrintis reikia nuolat

Pasitaiko atvejų, kad chemoterapijos ar radioterapijos poveikis gydant pirmąjį vėžį sukelia tokius genetinius ar kitokio pobūdžio pakitimus, dėl kurių ilgainiui išsivysto naujas vėžys, nors, suprantama, tokie atvejai šiais laikais jau gerokai retesni nei anksčiau. Kaip nurodo straipsnio autorė J. E. Brody, chemoterapija ir radioterapija gali būti leukemijos priežastimi, o vaistas tamoksifenas, kuriuo gydomas krūties vėžys, gali išprovokuoti gimdos vėžį.

Teksaso universiteto tyrėjai, vadovaujami epidemiologės dr. Caitlin C. Murphy, atliko naujų vėžio atvejų tiems asmenims, kurie jau yra persirgę šia liga, tyrimą. Šis tyrimas inicijuotas tikintis pakeisti nusistovėjusią praktiką, pagal kurią buvę vėžio pacientai, antrąsyk susirgę šia liga, nėra įtraukiami į klinikinius tyrimus.

„Įrodymais pagrįstos priežasties jų neįtraukti nėra, – teigia dr. C. C. Murphy. – Pacientų, kuriems jau buvo diagnozuotas vėžys, prognozės nebūtinai yra blogesnės negu tų, kurie anksčiau nėra sirgę vėžiu. Jiems turėtų būti leidžiama dalyvauti klinikiniuose tyrimuose – galbūt tai vienintelis tinkamas būdas juos gydyti. Gali būti, kad, neįtraukiant tokių pacientų į šiuos tyrimus, iš jų atimama galimybė gauti geriausią įmanomą gydymą.“

Tyrimo bendraautorio, plaučių vėžio tyrėjo dr. Davido E. Gerberio teigimu, labai svarbu paraginti pacientus stengtis eliminuoti arba sumažinti rizikos veiksnius ir laikytis stebėjimo rekomendacijų. Tai, pasak jo, gali padėti gydytojams aptikti naujo vėžio užuomazgas pakankamai anksti, kad ligą būtų galima sėkmingai įveikti.

„Tarp žmonių, kuriems nustatytas ketvirtos stadijos plaučių vėžys, 15 procentų anksčiau yra sirgę vėžiu“, – remdamasis tyrimo medžiaga teigia dr. D. Gerberis. Pasak jo, jei šiems pacientams būtų buvę laiku paaiškinta, kokia rizika jiems yra susirgti vėžiu vėl, ir jei jie būtų buvę tinkamai stebimi, liga veikiausiai nebūtų tiek pažengusi, kad galimybių ją išgydyti praktiškai nebeliktų. O jei išsigydę pirmąjį plaučių vėžį jie būtų metę rūkyti, rizika antrą kartą susirgti plaučių vėžiu jiems būtų sumažėjusi beveik 90 procentų, aiškina specialistas.

Daugelio pacientų žinios nėra pakankamos

Tyrimo pastabų autorė dr. Nancy E. Davidson nurodo, kad yra parengtos įrodymais pagrįstos krūties, plaučių ir storosios žarnos vėžį išgyvenusių pacientų stebėjimo gairės.

„Vien tai, kad žmogus yra sėkmingai išgydytas nuo vienos rūšies vėžio, nereiškia, kad jam negresia susirgti kitos rūšies vėžiu, – sako Siatle (JAV) įsikūrusio Fredo Hutchinsono vėžio tyrimų centro vyresnioji viceprezidentė dr. N. E. Davidson. – Yra parengtos kokybiškos vėžį išgyvenusiųjų stebėjimo, atsižvelgiant į jų amžių ir buvusią diagnozę, gairės. Intervencijos turėtų būti atliekamos atidžiai įvertinus kiekvieno paciento aplinkybes, idant jam netektų kęsti nereikalingų tyrimų.“

Ji taip pat pabrėžia, kad labai svarbu vėžį išsigydžiusius žmones informuoti, kaip jiems derėtų rūpintis bendra savo sveikatos būkle. „Kai pacientas išgyja nuo vėžio, dar nereiškia, kad jis nesusirgs širdies liga, kad jam nepakils spaudimas ar neišsivystys diabetas“, – sako ji.

Kaip žurnale „Annals of Family Medicine” rašė Naujojo Džersio vėžio instituto (JAV) medicinos sociologė prof. dr. Shawna V. Hudson, su kolegomis atlikusi tyrimą, kuriame dalyvavo 42 žmonės, išgiję nuo anksti diagnozuoto krūties ir prostatos vėžio, apie 70 procentų vėžį įveikusių žmonių serga dar ir kitomis ligomis, reikalaujančiomis visapusės medicininės priežiūros. Šių pacientų stebėsena, turint galvoje, kad jiems gali išsivystyti pakartotinis vėžys, skiriasi nuo įprastos.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, praėjus penkeriems metams po sėkmingo vėžio įveikimo, tik apie trečdalį vėžį išgyvenusių pacientų ir toliau stebi su pirmuoju šios ligos atveju susiję specialistai.

Dr. Sh. V. Hudson ir bendraautorių teigimu, pernelyg dažni atvejai, kai, vos išgiję nuo vėžio ir susidoroję su gydymo padariniais, pacientai nustoja būti tinkamai prižiūrimi pirminės sveikatos priežiūros specialistų. Pasak tyrėjų, pacientams derėtų geriau išmanyti, kaip turėtų būti rūpinamasi sveikata išsigydžius vėžį, suprasti, kad stebėsena turi būti vykdoma visą gyvenimą, ir suvokti, kiek daug priklauso nuo įdėtų pastangų. Jų teigimu, daugelis tyrimo dalyvių nurodė nežinoję, kad sveikatos būklės stebėsena po vėžio apima kur kas daugiau negu vien tikrinimąsi dėl galimo ligos atsinaujinimo.