Ufologija. Įslaptintos katastrofos

Pastaraisiais dešimtmečiais spaudoje ir kitose informavimo priemonėse gana dažnai buvo minima apie nežinomo skraidančio objekto katastrofą, kuri įvyko 1947-ais metais Naujosios Meksikos valstijoje JAV. Buvo rašoma apie slaptus amerikiečių kariškių eksperimentus su gauta medžiaga. Įdomu, ar kažko panašaus nėra nutikę kitose šalyse? Pasirodo, kad Rusijoje bei buvusioje Sovietų Sąjungoje panašios katastrofos įvyko ne kartą. Tačiau tokie incidentai nedelsiant būdavo įslaptinami, o visi dokumentai, susiję su NSO avarijomis, ilgam laikui talpinami į specialius archyvus.

Vis tik jie krenta

Pirmasis oficialus pranešimas apie paslaptingo skraidančio objekto avariją Rusijos teritorijoje mus pasiekė net iš 1914-ųjų metų. Tuo metu Baltijos laivyno karinių laivų, stovėjusių Helsingforso reide, komandos iš pradžių pamatė nuo Rygos įlankos pusės didžiuliu greičiu artėjantį ugnies diską, o po to išgirdo vis stiprėjantį švilpimą. Pirmosiomis minutėmis laivų kapitonai pagalvojo, kad juos atakuoja priešas, todėl buvo duota komanda pasiruošti mūšiui. Kai iki reido buvo likę keli kilometrai, diskas staiga sustojo kelių šimtų metrų aukštyje virš vandens, po to per kelias akimirkas padidėjo keletą kartų ir pavirto į milžinišką rutulį. Laivuose buvę žmonės pamatė akinamą blyksnį, pasigirdo kurtinantis griausmas, daugybė degančių skeveldrų ėmė kristi į vandenį. Iš karto po sprogimo buvo pasiųstos kelios valtys su jūreiviais, kurie vandens paviršiuje aptiko keistas sidabro spalvos dėmes, panašias į gyvsidabrį. Kai į stiklainius buvo paimti keli šių dėmių mėginiai ir įkelti į valtis, skystis putodamas ėmė garuoti.

Apie paslaptingą 1914-ųjų metų ka­tastrofą rašė daugelis Maskvos ir Sankt Peterburgo laikraščiai, tačiau apie tokius įvykius, kurie ne kartą vyko buvusios SSRS teritorijoje, informacija į spaudą nepateko. Pavyzdžiui, tik paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje tapo žinoma, kad 6-o dešimtmečio viduryje statomo Baikonūro kosmodromo rajone nukrito cigaro formos objektas. 8-ame dešimtmetyje kariniai specialistai užfiksavo skraidančių aparatų kritimus netoli Zigansko gyvenvietės Jakutijoje ir netoli Donecko Ukrainoje. Visais šiais atvejais NSO buvo ištemptos formos, kažkiek primenančios dirižablį. 1978-ais metais rytinėje Kazachstano dalyje kariniai lakūnai pastebėjo nežinomą objektą, kuris buvo panašus į liepsnos apimtą naikintuvą. Neužilgo objektas nukrito netoli Zaisano ežero.

Nuo 1980-ųjų metų panašios katastrofos įvyko Kolos pusiasalyje, šiaurinėje Uralo dalyje, Altajaus ir Rytų Sajanų kalnuose, Kamčiatkoje. Ne kartą neatpažintų skraidančių objektų kritimo priežastimi buvo KOP veiksmai. Pavyzdžiui, 1981-ais metais netoli Sary Sagano gyvenvietės Kazachstane eksperimentine lazerine įranga buvo numuštas disko formos NSO. 1987- ųjų m. lapkričio mėnesį netoli Kaspijos jūros „oras-oras“ tipo raketa, paleista iš naikintuvo, buvo numuštas daugiau nei 50 m skersmens objektas, kuris nukrito į vandenį.

Belaisviai iš kitų pasaulių

Ankstyvą 1980-ųjų m. balandžio 15-os d. rytą po ilgalaikio persekiojimo ore vieno MiG-25 naikintuvo pilotas apšaudė didelį disko formos objek­tą, kuris nukrito taigoje į šiaurę nuo Sverdlovsko.

Atvykusiai specialiai grupei pavyko aptikti ne tik objektą, bet ir dviejų pi­lotų kūnus. Tai buvo neaukštos, apie 1 m aukščio būtybės, kurių rankos turėjo po 4 plėvele sujungtus pirštus. Ateiviai turėjo dideles juodos spalvos akis ir neproporcingai dideles galvas, ant kurių neaugo jokie plaukai. Gerai išlikę atei­vių palaikai buvo patalpinti į švininius konteinerius ir išsiųsti į Maskvą.

1990-ais metais buvo numuštas skraidantis aparatas netoli Omsko. Jame buvo aptiktos 7 būtybės, pana­šios į tas, kurios buvo aptiktos netoli Sverdlovsko. Tik šį kartą vienas ateivis dar buvo gyvas.

1987-ais metais į šiaurės-rytus nuo Aktiubinsko miesto nukrito į rutulį panašus objektas. Tarp nuolaužų mokslininkai aptiko negyvą į driežą panašų ateivį. Sprendžiant pagal nutekėjusią informaciją, dvimetrinis monstras turėjo žmogaus kūną, dideles kojas su plėvelėmis sujungtais pirštais, o galva buvo panaši į krokodilo. Iš daugybės žaizdų tekėjo švytintis žalios spalvos skystis, kuris tirpino metalus, kai pa­tekdavo ant jų.

1990-ais metais netoli Ekibastūzo numuštame NSO buvo aptikti 4 negyvi ateiviai. Tai buvo tikri gi­gantai, kurių ūgis siekė 4 m, o jie patys atrodė, tarsi įly­dyti į krėslus. Po kruopščios kūnų apžiūros buvo iškelta versija, kad tai galėjo būti biologiniai robotai.

Kai kurie ufologai teigia, kad SSRS slaptosios tarnybos nuo 6-o dešimtmečio iki amžiaus pabaigos gavo ne mažiau dviejų dešimčių ateivių kūnus. Mažiausiai 4 ateiviai dar buvo gyvi. Pagal turimą informaciją, kuri pateko ufologijos entuziastams, 1972-ais metais buvęs tuometinis SSRS KGB vadovas J.Andropovas išleido įsakymą sukurti Vnukovo-2 karinėje bazėje po-žeminę laboratoriją „nežemiškos kilmės biologinei medžiagai tirti“. Vėliau panašios slaptos laboratorijos buvo įkurtos Akademiniame miestelyje Novosibirske ir netoliese Semipalatinsko.

Nepaprastos technologijos

Ko gero, pati didžiausia buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje labora­torija, kurioje buvo vykdomi ateivių technikos tyrimai, buvo slaptas angaras Ramenskojės aerodrome. Oficialiai šiame aerodrome buvo išbandomi nauji kariniai lėktuvai.

Būtent į šį objektą beveik tris dešim­tmečius buvo gabenami įvairiuose šalies regionuose aptikti skraidantys objektai, kurių technologinis lygis stebino sovietų mokslininkus.

Pavyko nustatyti, kad medžiagos, iš kurių pagaminti NSO, yra labai sudėtingos cheminės sudėties. Į šių medžiagų sudėti įeina praktiškai visos Mendelejevo lentelės elementai. Korpusas labai tvirtas, jį galima perpjauti tik deimantiniu pjūklu. Mokslininkus ypač nustebino tas faktas, kad silicis, kurio buvo beveik visuose vidaus prietaisuose, buvo įmagnetintas, ko padaryti Žemės sąlygomis yra neįmanoma. Tyrinėtojams labai neįprasti pasirodė prietaisai, kurie, greičiausiai, atliko borto kompiuterio funkcijas, tačiau jų veikimo principo taip ir nepavyko atskleisti.

Mokslininkams pavyko sužinoti, kad ateivių skraidantys aparatai turi po keletą teleskopinių nusileidimo konstrukcijų, paprastai du nusileidimo trapus ir nuo 2 iki 6 antigravitacinio ir reaktyvinio veikimo variklių, kurie šiems aparatams suteikia nepaprastą manevringumą. Kai kurie sovietų fizikai, kuriems teko tirti įslaptintus objektus, teigia, kad NSO varikliai naudoja neutrinų spindulius, kurie žmonėms yra pragaištingi.

Aukos ne savo noru

1983-ųjų m. pavasarį Ordžonikidžės miesto rajone avariją patyrė disko for­mos skraidantis aparatas, kurį po dviejų mėnesių miške aptiko grybautojai – pagyvenusi sutuoktinių pora. Vyras, įsidrąsinęs, užlipo ant NSO kupolo ir padarė keletą nuotraukų. Vėliau šias nuotraukas ir negatyvus paėmė ka­riškiai, kurie atliko sudužusio aparato evakuaciją. Per penkerius metus buvo nustatyta, kad daugiau nei pusė žmonių, kurie dalyvavo apžiūrint ir transportuo­jant NSO, mirė nuo vėžinių susirgimų. 1988-ais metais nuo leukemijos mirė abu grybautojai, kurie parodė pavojingą smalsumą.

Neoficialiais duomenimis, praktiškai visi kontaktai su tokiais, netgi pažeis­tais, objektais yra nepaprastai pavojingi žmonėms. Pagrindinė priežastis yra objektų skleidžiamas galingas elektro­magnetinis spinduliavimas ir jau minėti neutrinų spinduliai. Kai kurių NSO varikliai sukuria nežinomą jėgos lauką, kuris gali pakeisti organinių ir neorganinių medžiagų molekulinę struktūrą.

1987-ais metais Sibiro šiaurės rytuose nukrito nežinomas objektas. Paieškas vykdė kariškiai. Kai objektas buvo aptiktas, jis netikėtai sprogo, o 23 netoli jo buvę kariai pavirto tiesiog akmeniniais stulpais.

Ne mažesnį pavojų kelia ir tos vietos, kuriose nukrito ateivių skraidantys aparatai. Netgi praėjus daug laiko po to, kai specialistai surinko ir išvežė visas nuolaužas, šias teritorijas aplenkia laukiniai žvėrys, o augalai turi ryškią anomaliją.

Vienas iš paskutiniųjų įvy­kių įvyko 2010-ųjų m. rude­nį. Kaip pasakoja medžiotojai jakutai, ant Oimiakono plokščiakalnio nukrito ugninis kamuolys. Neužilgo į katastrofos vietą atvyko kariškiai. Jie vietiniams gyventojams paaiškino, kad nukrito karinis lėktuvas.

Gali būti, kad ir mūsų dienomis spe­cialiosios tarnybos akylai saugo paslap­tis apie ateivių katastrofas.