Veidrodžiai, keičiantys realybę

Dar tolimoje senovėje veidrodžiai buvo laikomi mistiniu atributu, instrumentu ryšiui su anapusiniu pasauliu. Ir, panašu, tai nėra paprasčiausi prietarai. Yra tikri pavyzdžiai, liudijantys, jog veidrodžiuose gali atsispindėti kažkokia kita realybė.

Pamatyti vaiduoklį

Paprotys uždengti veidrodžius namuose, kuriuose yra numirėlis, atsirado neatsitiktinai. Šis prietaras aiškinamas tuo, kad kurį laiką po žmogaus mirties jo vėlė vis dar būna name ir gali pasirodyti veidrodyje. Štai toks žurnalistės pasakojimas: „Vienas mano pažįstamas, Aleksandras, veidrodyje pamatė savo mirusį senelį. Kaip paprastai, jis užėjo aplankyti senelio, tačiau jį rado gulintį ant grindų. Vyras puolė prie telefono kviesti medikus, o telefonas buvo ant lentynėlės, pakabintos po veidrodžiu. Kol susijaudinęs Aleksandras kalbėjo su medikais, veidrodyje pasirodė senelio atvaizdas, kuris pamojo jam ranka. Po to vyras uždangstė visus veidrodžius bute, tačiau dar ilgai negalėjo atsigauti nuo patirto šoko. Kai jis apie šį įvykį papasakojo savo draugams, niekas juo nepatikėjo. Visi nusprendė, kad Aleksandrui paprasčiausiai pasivaideno“.

Žinoma, negalima atmesti tikimybės, kad streso būsenoje Aleksandrui galėjo pasivaidenti fantomas. Tačiau bioenergetikos specialistai mano, kad mirusiojo vėlė po žmogus mirties gali pasilikti veidrodyje tarsi kokiuose spąstuose. Jeigu veidrodžiai nebus uždengti, vaiduoklis netrukus ką nors iš gyvųjų gali išsivesti su savimi. Arba užstrigti veidrodyje ilgam laikui.

Anglijoje yra nedidelis Pontefrakto miestelis. 1966-ais metais šiame miestelyje viename name gyveno Pritčardų šeima - vyras, žmona ir trys vaikai. Ir štai šie žmonės tapo poltergeisto auka. 14-metės Dianos Pritčard miegamajame ėmė lankytis vienuolio juodais rūbais vaiduoklis ir tempti mergaitę už kojų iš lovos.

Jau mūsų laikais „vaiduoklių medžiotojai“ nusprendė ištirti namą. Viename filmuotame reportaže matoma, kaip ekstrasense Lilian stovi prieškambaryje ir ant galvos dedasi skrybėlę, o tuo metu veidrodyje pasirodo už moters ant laiptų stovinčio pusiau perregimo vyriško juodu apsiaustu siluetas.

Energijos saugotojai

Veidrodžiai taip pat pasižymi savybe išsaugoti juos supančių žmonių ir daiktų energiją. Tačiau ši energija ne visuomet būna teigiama.

Yra pasakojimas apie veidrodį žudiką. XIX amžiuje vienas rusų pirklys sužinojo apie žmonos neištikimybę ir ją nužudė priešais didžiulį veidrodį. Vėliau veidrodį įsigijo vienas valdininkas. Praėjus keliems metams valdininko žmona taip pat buvo aptikta nužudyta ir gulinti po tuo pačiu veidrodžiu. Vyras buvo apkaltintas žmogžudyste ir išsiųstas į katorgą. Veidrodis perėjo į trečiojo savininko rankas. Netrukus keistomis aplinkybėmis žuvo jo dukra, kurios kūnas buvo aptiktas po veidrodžiu.

Jau dabartiniais laikais viena moteris sendaikčių turguje nusipirko veidrodį, kurį pakabino savo sūnaus kambaryje. Po kiek laiko sūnus ėmė skųstis bloga savijauta, tarsi jis dustų, o sapnuose mato košmarus, kuriuose skęsta tvenkinyje. Moteris suprato, dėl ko prasidėjo sūnaus skundai. Ji nusprendė susirasti pardavėją ir išsiaiškinti iš kur atsirado veidrodis. Paaiškėjo, kad ankstesni šeimininkai šį veidrodį buvo pakabinę vonioje. Prieš keletą metų įvyko baisi nelaimė - besimaudydamas vonioje nuskendo jų vaikas.

Yra dar viena keista istorija, pabrėžianti informacinį ryšį tarp žmonių ir daiktų. 2-ojo rango kapitonas Biriukovas tarnavo linkore „Novorosijskas“. Išeidamas į atsargą jis prisiminimui iš laivo pasiėmė nedidelį veidrodį. 1955 m. spalio 29 d. „Novorosijske“ įvyko sprogimas. Laivas ėmė skęsti, žuvo daugiau nei 800 žmonių. Sprogimo metu Biriukovą pažadino dūžtančio stiklo garsas. Pasirodo, kad sudužo tas pats veidrodis, kurį jis buvo pasiėmęs atminčiai iš linkoro.

„Neteisingi“ atspindžiai

Mes esame įpratę, kad veidrodinis atspindys tiksliai atkartoja tai, kas vyksta šiapus veidrodžio, tik atvirkščiai: dešinė pusė veidrodyje tampa kairiąja. Tačiau, pasirodo, taip ne visada būna.
Internete yra nespalvotas vaizdo įrašas, 2010-ais metais padarytas stebėjimo kameros kažkokioje šokių studijoje, ant kurios sienų buvo pakabinti dideli veidrodžiai. Yra nufilmuota kaip viena mergaitė repetuoja šokių judesius, o po to atsisėda ant grindų pailsėti. Staiga jos veidrodinis atspindys pasuka galvą, nors pati mergaitė sėdi nejudėdama. Po to atspindys atsistoja, vis žiūrėdamas į mergaitę, sėdinčią ant grindų. Po kiek laiko mergaitė atsistoja ir išeina iš salės, o jos atvaizdas lieka vietoje.

Vienos istorijos pagrindinė veikėja nusprendė pasidaryti asmenukę. J kadrą pateko ir veidrodis. Nuotraukoje yra matyti, kad dešiniajame apatiniame veidrodžio kampe, už mergaitės nugaros, atsispindi kažkieno baisus veidas.

Internete išpopuliarėjo ir jaunos poros asmenukė. Šioje nuotraukoje azietiškos išvaizdos mergina ir jaunuolis atsispindi stikle. Atidžiau įsižiūrėjus galima pamatyti, kad merginos atspindys žiūri visai į kitą pusę.

Dar vienoje nuotraukoje mergina pozuoja kambaryje prieš kamerą. Už jos matomas veidrodis, o veidrodyje - jos atspindys. Tačiau atspindys labai keistas: atrodo, jog ir mergaitė, ir atspindys veidrodyje žiūri į kamerą. O to paprasčiausiai negali būti.

Vieno Rusijos miesto gyventoje Jelena kartą vonioje prieš veidrodį šukavosi plaukus. Kai ji pasisuko, norėdama išeiti iš vonios, akies krašteliu pastebėjo, kad jos atvaizdas veidrodyje sustingo nejudėdamas. Tiesa, visa tai truko tik akimirką. Iš pradžių Jelena nusprendė, kad jai tik pasirodė, tačiau po kiek laiko rado informaciją apie tai, kad atvejai, kai atvaizdas veidrodyje gyvena savo atskirą gyvenimą, nėra vienetiniai. Ezoterikai šį fenomeną aiškina tuo, kad veidrodyje gyvena mirusio žmogaus siela. Nenorint, kad toks veidrodis, „matęs“ kažkieno mirtį, padarytų žalos gyviesiems, jį reikia išnešti iš namų ir sudaužyti į smulkias daleles.

Jelena taip ir padarė, nors butą, kuriame gyveno, ji nuomojo. Šeimininkei papasakojo, kad veidrodį sudaužė netyčia, ir pažadėjo nupirkti kitą. Šeimininkė pasakė, kad veidrodžiui jau buvo trisdešimt metų, anksčiau į jį mėgo žiūrėti jos mama, kai dar buvo gyva ir gyveno tame bute. Gal velionės siela liko veidrodyje, tarsi kokiuose spąstuose?

Juodojo stiklo paslaptis

Yra legendos apie nepaprastus juodus veidrodžius, kuriuos savo tikslams naudoja magai. Toks veidrodis pateko į rankas Gregui Niukerkui ir Danai Metjus - amerikiečių paranormalių reiškinių tyrinėtojams ir paranormalių bei okultinių reiškinių kilnojamojo muziejaus savininkams. Šio muziejaus ekspoziciją sudaro daiktai, turintys nepaaiškinamų savybių.

Nedidelį juodą veidrodį paauksuotose rėmuose tyrinėtojams perdavė moteris, vardu Sara. Jo pasakojo, kad veidrodį internetu įsigijo jos motina, besidominti būrimu ir okultizmu. Netrukus Sara pastebėjo, kad motina po daikto įsigijimo pasikeitė - ji užsisklendė savyje ir praktiškai nustojo bendrauti su dukra. Po kiek laiko ji netgi nebeišeidavo iš namų.

Susijaudinusi Sara vieną dieną aplankė motiną ir lyg tarp kitko paprašė parodyti veidrodį. Pasirodė, pagyvenusi moteris jį laikė spintoje, susuktą į juodos medžiagos audeklą. Ji pasakė dukrai, kad veidrodis yra „piktas ir rodo siaubingus dalykus“. Tuomet Sara pasiėmė veidrodį. Ji pabijojo sudaužyti ar išmesti veidrodį, manydama, kad veidrodis už tai jai gali atkeršyti. Moteris internete susirado Grego ir Danos kontaktus ir kreipėsi į juos.

Kai muziejaus savininkai su savo ekspozicija lankėsi Perivilio mieste Kentukio valstijoje, vieną moterį apėmė siaubas, kai veidrodyje pamatė savo pačios lavoną. Kiti lankytojai veidrodyje matė nepaaiškinamus vaizdus, o jų pačių atvaizdai veidrodyje buvo iškraipyti. Pavyzdžiui, vienam lankytojui atvaizdas veidrodyje nusišypsojo piktdžiugiška šypsena, kitas veidrodyje pamatė savo antrininką, stovintį jam už nugaros. Trečiasis savo veidą pamatė subjaurotą, tarsi būtų tapęs nelaimingo atsitikimo auka. Dar vienas vyras veidrodyje pamatė savo mirusios tetos atvaizdą. Vienas parodos lankytojas palietė veidrodį delnu, palikdamas atspaudą, kurį pavyko nuplauti tik švęstu vandeniu.

Galima bandyti paaiškinti reiškinius, apie kuriuos papasakota šiame straipsnyje. Tačiau niekas nežino, ar šie aiškinimai bus teisingi. Veidrodžiai ir toliau saugo savo amžiną paslaptį.