BALTOJI ARBATA -VALDOVŲ GĖRIMAS
Teigiama, jog baltoji arbata yra pati vertingiausia ir brangiausia, tačiau tuo Kinijoje nieko nenustebinsi.
Baltoji arbata nuo kitų arbatų rūšių skiriasi ne tik spalva, skoniu ir aromatu, bet ir apdirbimo būdu bei rinkimo ypatumais.
Senovėje šios arbatos galėdavo gerti tik valdovai. Šią arbatą vadino „deimantu", „nemirtingumo eleksyru" ir kitais gražiais vardais.
Baltoji arbata auginama tik vienoje Kinijos vietoje - provincijos Fuczian kalnuose. Beje, šios rūšies arbatžolių lapelius skina tik dvi dienas per metus, nuo 5 iki 9 valandos ryto. Pirmąjį kartą baltąją arbatą skina balandžio, antrąjį kartą - rugsėjo mėnesį.
Tiesa, šiuo metu baltoji arbata auginama ir Indijoje, Šri Lankoje ir netgi Afrikoje, tačiau Kinijoje užauginta baltoji arbata yra pati geriausia ir vertingiausia.
Kodėl arbata - balta?
Šios arbatos arbatžolių lapeliai - jauni ir švelnūs. Ant jų apatinės dalies išaugę balti plaukeliai. Šie lapeliai - pradėję augti arbatžolių pumpurai. Rinkėjai arbatžolių lapelius turi skinti idealiai švariomis rankomis. Beje, iš rinkėjų burnos neturi sklisti nemalonus kvapas, todėl jiems draudžiama valgyti prieskonių, svogūnų ir česnakų, nes iš burnos sklindantis nemalonus kvapas gali pabloginti baltųjų arbatžolių kokybę. Jei tą dieną, kai reikia skinti baltąsias arbatžoles, tvyro prasti orai: lyja, pučia stiprus vėjas, arbatžolių skinti negalima, jų derlius prapuola veltui, o baltosios arbatžolės tais metais labai pabrangsta.
• Pačios vertingiausios baltosios arbatžolės yra tos, kurias dengia tik vienas viršutinis lapelis. Tokius lapelius vadina tipsais.
Norint surinkti 1 kg aukščiausios rūšies tipsų, tenka nuskinti 150 tūkstančių arbatžolių pumpurų, todėl nenuostabu, kad tipsai yra labai brangūs.
• Beveik visų rūšių baltąsias arbatžoles ruošia pagal vieną gana sudėtingą technologiją. Iš pradžių arbatžoles minutę laiko pakaitina garuose, vėliau džiovina ar vytina saulėtose vietose. Vėliau vytintas arbatžoles baigia džiovinti. Pigesnes baltųjų arbatžolių rūšis fermentuoja ir trumpai apdirba dūmais. Paruoštose arbatžolėse neturi būti patamsėjusių, susisu-
kusių, aplaužytų ir apvytusių lapelių. Šių lapelių spalva neturi kisti. Viso apdirbimo proceso metu šios arbatžolės turi likti žalios ar pilkšvai žalsvos, o apatinė jų pusė turi likti šviesi, beveik - balta.
• Baltoji arbata - pati gyviausia, natūraliausia ir pasižyminti vertingiausiomis gydomosiomis savybėmis. Plikyta baltoji arbata - skaidri, šviesiai gelsva, žalsva ar šviesiai smėlinė.
Transportuoti ir laikyti baltąją arbatą nėra lengva, nes tai taip pat turi įtakos jos kokybei.
Kai kurios baltosios arbatos rūšys
Kinijoje populiari baltosios arbatos rūšis vadinama „Baltuoju Bijūnu“. Sausi arbatos pumpurai ir ūgliai yra panašūs į baltus, neprasiskleidusius žiedus. Ši arbata atpalaiduoja ir ramina, tačiau tuo pat metu - tonizuoja, mažina aukštą kūno temperatūrą ir padeda nepriaugti svorio. Šios arbatos įprasta gerti dieną ar vakare.
• Baltoji arbata „Sidabrinė Adata“ - brangesnė. Šios arbatos lapeliai panašūs į sidabrines adatėles. Šių arbatžolių gamyba nuo bendro arbatžolių gamybos dydžio tesudaro vos 0,1 proc., todėl net ir kinai jos geria labai retai, per šventes ar ypatingomis progomis. 1 kg „sidabrinių adatėlių“ kainuoja 1,5-2 tūkstančius dolerių. Ši arbata malšina nuovargį ir žalingąjį streso poveikį. Medikai šią arbatą vadina natūraliais antidepresantais. Beje, šios arbatos galima gerti ir vėlai vakare, nes ji nemigos nesukels, o atvirkščiai, padės užmigti.
• Naudingosiomis ir gydomosiomis savybėmis pasižymi ir pigesnės baltosios arbatos rūšys. Dažniausiai šių rūšių arbatžolės parduodamos susmulkintos. Tokia baltoji arbata taip pat pasižymi puikiu skoniu ir aromatu.
Apie kitas naudingąsias ir gydomąsias baltosios arbatos savybes
Gydomosiomis savybėmis pasižymi visos baltosios arbatos rūšys. Baltoji arbata apsaugo kraujagysles, gydo ir malšina artrito skausmus, iš organizmo valo toksines medžiagas, slopina uždegiminius procesus ir naikina žalingąsias bakterijas.
Jei apsinuodijote maistu, alkoholiu ar cheminėmis medžiagomis, verčiau gerkite ne vandens, o baltosios arbatos, nes ji greičiau iš organizmo pašalins toksines medžiagas.
• Europiečiams sunku įvertinti neįprastą baltosios arbatos skonį, nes mes esame įpratę gerti juodąją ar žaliąją arbatą, todėl baltoji arbata mums atrodo beskonė ir prėska. Tiesa, tokia nuomonė nėra teisinga. Norėdami pajusti visą baltosios arbatos skonį ir aromatą, reikia palaipsniui atprasti nuo stipriai fermentuotų arbatų. Atsisakius juodosios arbatos patariama pradėti gerti pusiau fermentuotos žaliosios arbatos, vėliau išmokti gerti japoniškosios, o tada baltosios arbatos.
Baltojoje arbatoje yra amino rūgščių, chlorofilo, taninų (kurie padeda gydyti uždegimines ligas), katechinų (kurie yra veiksmingi natūralūs antioksidantai), B grupės vitaminų, vitaminų A ir C bei mineralinių medžiagų: fluoro, geležies, kalio, kalcio, magnio, fosforo, natrio ir kt.
KAIP UŽVIRTI BALTĄJĄ ARBATĄ
Baltąją arbatą reikia užvirti kitaip nei kitų rūšių arbatžoles Baltųjų arbatžolių reikia panaudoti 1,5-2 kartus daugiau nei kitų rūšių arbatžolių ir jas užplikyti ne verdančiu, o 70°C temperatūros minkštu karštu vandeniu, tokia baltoji arbata bus skaniausia ir aromatingiausia.
Kaitinti arbatžolių nereikia ilgiau nei 5 minutes. Tiesa, kartais gali pakakti ir minutės laiko, tai - priklauso nuo baltųjų arbatžolių rūšies. Pasak žinovų, trumpiau kaitinta baltoji arbata - aromatingesnė ir skanesnė nei ilgiau kaitinta.
Baltąsias arbatžoles patariama užpilti karštu, bet nevirintu vandeniu. Kai kas baltąsias arbatžoles netgi užpila šaltu vandeniu. Tai reikia daryti vakare, kad arbata nusistovėtų per naktį. Tokia arbata būna blyškiai žalsva, gelsva ar lengvai smėlinė. Šioje arbatoje išlieka visos naudingiausios medžiagos.
Baltąsias arbatžoles vandeniu galima užpilti 3-4 kartus Baltoji arbata gražiai atrodo permatomame stikliniame arbatinuke.
Negalima baltosios arbatos gerti skubant, negalima gerti su saldainiais, pyragaičiais ir t.t.
