Ciberžolė – dėmesio vertas prieskonis

Ciberžolė natūraliojoje medicinoje naudojama jau daugiau nei 4 tūkstančius metų. Ciberžolių šaknyse yra polifenolių, kurie slopina uždegimą ir net gali padėti nuo tokių ligų kaip osteoartritas ir reumatoidinis artritas.

Įdomu tai, kad ciberžolės arbatą labai mėgsta Japonijos Okinavos regione, o šio regiono gyventojų gyvenimo trukmė yra ilgiausia pasaulyje. Jie labai retai serga tokiomis ligomis kaip Alzheimeris, artritas, vėžys ar širdies ligos.

Ciberžolėje yra kalcio, geležies, fosforo, jodo, vitaminų C, B, B1, B2, B3. Ciberžolė gali būti naudinga metantiems svorį, nes skatina tulžies išsiskyrimą ir dėl to greičiau suvirškinami riebalai. Šis augalas itin naudingas sergant vėžiu, gydant gastritą, skrandžio bei žarnyno opas. Ciberžolė reguliuoja žarnyno veiklą, gerina virškinimą, skatina žarnyno mikrofloros aktyvumą, valo iš organizmo toksinus, padeda išlaikyti protinę sveikatą, dėmesį ir minčių aiškumą.

Pažymėtina, kad teigiamas poveikis sveikatai pastebimas vartojant nedidelius kiekius ciberžolės ilgesnį laiką: po 50 mg per dieną (vartoti didelėmis dozėmis pavojinga, nes gali sukelti skrandžio dirglumą, kraštutiniais atvejais – opas).

Į kasdienį racioną ciberžolę galima įtraukti ja gardinant salotas, kiaušinių patiekalus, ryžius, daržovių troškinius, sriubas, arbatą. Ciberžolė tinka bemaž visiems patiekalams. Jos galima dėti ir kepant pyragus ar kitus gardumynus – suteiks apetitą žadinančią geltoną spalvą.

Svarbu atminti tai, kad ciberžolės vartoti nerekomenduojama esant tulžies akmenims, sergant diabetu, nėščioms ir maitinančioms moterims, esant kraujo krešumo sutrikimams, prieš chirurgines operacijas. Taip pat kartu su skrandžio rūgštingumą mažinančiais vaistais.