Nauji tyrimai: augalai sugeria daugiau CO2, nei manyta

Klimato kaita yra viena iš svarbiausių mūsų laikų problemų, tačiau naujausi moksliniai tyrimai iš esmės keičia mūsų supratimą apie šį procesą. Kornelio universiteto (Cornell University) ir Ouk Ridžo nacionalinės laboratorijos (Department of Energy’s Oak Ridge National Laboratory) mokslininkai nustatė, kad augalai sugeria žymiai daugiau anglies dioksido (CO2), nei buvo anksčiau apskaičiuota. Šis atradimas ne tik kelia klausimų apie dešimtmečius taikytus klimato modelius, bet ir pabrėžia natūralių procesų svarbą subalansuojant atmosferos CO2 kiekį. Šiame straipsnyje nagrinėsime šio tyrimo rezultatus ir jų poveikį klimato prognozėms.

Nauji moksliniai tyrimai sugriovė nusistovėjusią klimato kaitos teoriją ir atskleidė, kad augalai sugeria daug daugiau anglies dioksido (CO2), nei anksčiau manyta.

Šis Kornelio universiteto ir Energetikos departamento Ouk Ridžo nacionalinės laboratorijos (ORNL) mokslininkų atradimas verčia abejoti dešimtmečius taikytais klimato modeliais ir prognozėmis ir rodo, kad natūralūs procesai vaidina didesnį vaidmenį subalansuojant atmosferos CO2 kiekį, nei numatyta klimato modeliuose.

Kitaip tariant, „mokslas buvo išspręstas“ - kol jis nebuvo išspręstas.

Žurnale „Nature“ paskelbtame naujame tyrime nustatyta, kad augalai sugeria 31 proc. daugiau CO2, nei buvo apskaičiuota anksčiau, todėl pasaulinis GPP padidėjo iki 157 petagramų per metus.

Ouk Ridžo nacionalinės laboratorijos (ORNL) vyriausiasis mokslininkas Piteris Torntonas (Peter Thornton) sako, kad po naujų tyrimų, kiek CO2 sugeria augalai, reikia peržiūrėti klimato modelius, kuriuose prognozuojamos sunkios pasekmės.

"Mūsų GPP įverčių patvirtinimas patikimais pasaulinio masto stebėjimais yra labai svarbus žingsnis siekiant pagerinti mūsų prognozes dėl būsimo CO2 kiekio atmosferoje ir pasekmių pasauliniam klimatui “, - sakė Torntonas.

Šiame tyrime, kuriame karbonilo sulfidas naudojamas kaip fotosintezės rodiklis, pabrėžiamas atogrąžų miškų, kaip anglies dioksido absorbentų, vaidmuo ir akcentuojama tikslaus fotosintezės modeliavimo svarba klimato prognozėms.

Komandos modelis apima „mezofilo difuziją“, kuri parodo, kaip efektyviai CO2 ir OCS juda per lapų ląsteles į chloroplastus, kur vyksta anglies fiksacija.

Naudodami didelės skiriamosios gebos duomenis ir pasaulines duomenų bazes, tokias kaip ORNL LeafWeb, mokslininkai galėjo atlikti tikslesnius GPP įverčius ir patvirtinti juos stebėdami vietoje, apeidami palydovinius apribojimus, pavyzdžiui, debesuotumą.

Šis atradimas turi didelę reikšmę klimato prognozėms, ypač tropiniuose atogrąžų miškuose, kuriuose sukaupiami didžiuliai anglies dioksido kiekiai.

Patikslinus GPP duomenis galima patobulinti klimato modelius ir sumažinti neapibrėžtumą prognozuojant būsimą CO2 kiekį ir poveikį klimatui.

Žmonija galėtų kreiptis į Alą Gorą (Al Gore) ir Gretą Thunberg (Greta Thunberg), prašydama pakomentuoti, ar jie planuoja keisti savo isterišką poziciją, atsižvelgdami į naujas išvadas, tačiau nė vienas iš jų neatsakė iki publikacijos paskelbimo.

Nuoroda: „Jiameng Lai, Linda M. J. Kooijmans, Wu Sun, Danica Lombardozzi, J. Elliott Campbell, Lianhong Gu, Yiqi Luo, Le Kuai ir Ying Sun, 2024 m. spalio 16 d., Nature.

DOI: 10.1038/s41586-024-08050-3

Patinka gamta? prenumeruokite @gamtosgarsai