1962 metų incidentas Nekočėjoje

Argentinos karinės jūrų pajėgos paviešino dokumentus, atskleidžiančius rezonansinės bylos, susijusios su NSO pasirodymu 1962-ais metais netoliese Nekočėjos miesto, detales.

Kaip teigiama kapitono Omaro Paganio, vadovavusio KJL tyrimo komisijai, protokole, 1962 m. rugpjūčio 29 d. apie 20 valandą vietinis gyventojas Osmanas Albertas Simoninis, dirbantis švelniakailių gyvūnų fermoje La Dulsėje, nedideliu savo sunkvežimiu keliavo namo, kai 86-o plento 28-ame kilometre jį prisivijo skraidanti lėkštė.

Simoninis keliavo nedideliu greičiu neapšviestu keliu. Kai jis už savęs pamatė šviesą, pagalvojo, kad jį vejasi kažkoks kitas automobilis. Tačiau jau po kelių sekundžių pro šoninį langą šalia savęs kairėje pusėje pastebėjo keistą objektą. Tai buvo poliruoto metalo, 5 m skersmens objektas, primenantis dvi suvožtas „sriubos lėkštes“. Sis objektas be jokio garso skrido 2 m aukštyje virš žemės ir apie 3 m atstumu nuo automobilio. Iš objekto dugno sklido du ryškūs raudonos ir mėlynos spalvos spinduliai.

Apie 200 m sunkvežimis ir skraidanti lėkštė judėjo taip arti vienas kito, kad vairuotojas, savo nuostabai nejutęs jokios baimės, matė, kaip iš objekto dugno išsiskiriantis oras ar energija judina šalia kelio augančią žolę.

Po to NSO įsiveržė į priekį ir už 600 m atliko labai staigų posūkį į dešinę beveik stačiu kampu ir sustojo. Simoninis privažiavo arčiau ir pamatė, kad objektas kybo virš pievos 1 m aukštyje maždaug 300 m nuo plento. Vairuotojas sustojo, išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie tinklo tvoros. Jis prisilietė prie vielos ir pajuto, kad ji yra karšta. Vyras atitraukė rankas ir norėjo jas uždėti ant stulpelio, prilaikančio tinklo tvorą, tačiau pajuto, kad šis yra dar karštesnis. Tačiau už kelių metrų vielos tvora buvo visiškai šalta. Po dviejų minučių skraidanti lėkštė dideliu greičiu pakilo aukštyn ir dingo danguje.

Kitą dieną Simoninis su savo broliu Hektoru Orleru, Nacionalinės techninio išsilavinimo mokyklos profesoriumi, nuvyko į 28-ąjį kilometrą ir ištyrė plentą bei pievą, kur NSO buvo sustojęs dviem minutėms, tačiau nerado jokių pėdsakų. Tuomet vyrai nusprendė paklausinėti netoliese esančiose fermose. Vienas iš darbuotojų, Salvadoras Pakarino, papasakojo, kad apie 20 valandą matė artėjančią ryškią šviesą, kuri staiga dingo. Jis pagalvojo, kad tai kažkokie vyrai vaikšto tarp medžių tamsoje, todėl visą naktį nesumerkė akių. Pasirodo, NSO ir ryškios šviesos atsiradimo laikas yra praktiškai tas pats.

Simoninis apie incidentą pranešė federalinės policijos valdybai, pasienio tarnybos inspektoriui ir KOP karininkams Mar del Platoje. Šio susitikimo metu dalyvavo ir notaras Chuanas Chosė La Terca, kuris pareiškė: „Ekspertai, tiriantys panašius reiškinius, man pasakė, kad šis įvykis nėra koks nors išskirtinis, nes tokie fenomenai laikomi realybe, o mokslo pasaulis laukia kito etapo, siekiant užmegzti kontaktą su šiais objektais“.

Vietinis ufologas Giljermas Himenesas tyrė šį atsitikimą ir pastebėjo, kad 1962-ais metais, ypač liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, aplink Nekočėją buvo stebimas ypač didelis NSO aktyvumas. Tokios pat NSO aktyvumo bangos šiame regione buvo 1965, 1967, 1968, 1972, 1978 ir 1980 metais. Liudininkai pasakojo apie įvairių formų ir spalvų objektus. Kai kurie objektai pakildavo iš Atlanto vandenyno ir vėl į jį panirdavo.