Ateiviai - geologinių iškasenų žvalgai?

Susitikimais su skraidančiomis lėkštėmis ir humanoidais dabar jau nieko nebegalima nustebinti: nuo XX amžiaus antrosios pusės tokių liudininkų pasakojimų, filmuotos medžiagos, nuotraukų sukaupta tikrai daug. NSO pasirodo anomaliose zonose, netoliese karinių bazių, lydi kosminių raketų startus, stebi dideles technogenines katastrofas... Šiame straipsnyje bus pasakojama apie NSO pasirodymą, kuris padės geologams aptikti vario ir nikelio rūdos klodus Rytų Sajanuose (Rusija).

Vario ir nikelio rūdos paieškos

Tai, kas čia pasakojama, įvyko 1992-ųjų metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje Rytų Sajanuose, Idarskoje Belogorje keteroje. Iš Krasnojarsko atvykę geologai Kingašo upės baseine ieškojo vario ir nikelio rūdų klodų. Jie keletą dienų gyveno mažytėje trobelėje nedidelio upelio krante. Iš šio upelio prasideda Kingašo upė. Geologų grupėje buvo profesorius, gana gerai žinomas Krasnojarsko mokslinėje aplinkoje. Jis dirbo atskirai nuo grupės, nes turėjo kitą užduotį, o kiti geologai ištisas dienas apylinkėse ieškojo vario ir nikelio rūdos požymių ir vakarais grįždavo į trobelę pernakvoti.

Vieną vakarą, prieš einant miegoti, vienas geologas, pavadinkime jį vardu A., išėjo iš trobelės kvėptelėti gryno oro. Jis danguje nesunkiai pastebėjo Didžiojo ir Mažojo Grįžulo Ratus, Siaurinę žvaigždę.

Netikėtai vyras dangaus fone, tarp kalnų viršūnių pastebėjo keturis ryškiai šviečiančius taškus. Jie sinchroniškai judėjo, nekeisdami tarpusavio išsidėstymo. Taškų išsidėstymas įsivaizduojamo kvadrato kampuose ar kryžiaus su vienodo ilgio spinduliais viršūnėse pirmiausia leido pamanyti, kad tai yra lėktuvas. Tačiau A. po poros sekundžių šią versiją atmetė: šviečiantys taškai judėjo pernelyg lėtai, pernelyg žemai ir nuo jų nesklido joks garsas. Mintį apie malūnsparnį vyras taip pat atmetė - naktimis jie kalnuose neskraido, be to, variklių triukšmo visiškai nebuvo girdėti. Objektas skrido taip žemai, taip lėtai ir taip tyliai, kaip nė vienas žinomas skraidantis žemiškos kilmės objektas.

Tuo metu NSO nedideliame aukštyje skrido anoje keteros pusėje. Geologas tai suprato, kai pamatė, kad objekto žibintai pasislėpė už arčiausiai esančio kalno. Vyras susidomėjęs ir nustebęs palaukė ir apsidžiaugė, kai šviečiantys taškai pasirodė iš už kalno, dar arčiau trobelės.

Dabar buvo galima objektą įžiūrėti. Tai buvo rombas ar kvadratas, kurio kampuose švietė ugnys: viena priekyje, kitos dvi šonuose, o ketvirtoji - objekto gale. Šviesos šaltiniai buvo panašūs į apvalius prožektorius, nuo kurių sklido balta, truputį gelsva šviesa, žymiai ryškesnė už žvaigždžių spindesį. Šviesa, tikriausiai, buvo nukreipta žemyn, tačiau spindulių nebuvo matyti. Nustatyti prožektorių dydį buvo labai sunku, tačiau buvo aišku, kad jie žymiai didesni už žvaigždes, esančias toje dangaus srityje, kurioje vyras pamatė keistąsias šviesas. Paties NSO dydį ir formą taip pat buvo sunku nustatyti. Vyras tik apytiksliai galėjo nustatyti atstumą tarp šviečiančių taškų, atsižvelgiant į kalnų viršūnių dydį ir tarp jų esantį atstumą. Atstumas tarp NSO šviečiančių taškų buvo kelios dešimtys ar net šimtai metrų.

Jie pastebėjo!

Tolimesni įvykiai klostėsi visiškai netikėtai. Nuskridęs maždaug pusę atstumo tarp dviejų viršukalnių, NSO staiga sustojo ir pakibo ore tiesiai prieš A. Vyras pastebėjo, kad iš vieno šaltinio ėmė šviesti žymiai ryškesnė šviesa, o pats prožektorius ėmė didėti, tarsi jį kažkas atsuko į vyrą. Geologas išsigando: jį pastebėjo! Atmintyje akimirksniu iškilo kažkada perskaityti liudijimai apie ateivių pagrobtus žmones, įskaitant atvejus, kai žmonės į NSO būdavo įtraukiami šviesos spinduliu. Toliau viskas vyko akimirksniu. Kai vyras pagalvojo, kad pats ryškiausias šviesos spindulys nusitaikė į jį, jis staiga beveik visiškai užgeso. NSO staigiai nuskrido į priešingą nuo vyro pusę ir per kelias sekundės dalis pasislėpė už kalnų keteros.

Vyras dar keletą minučių stovėjo tamsoje, apstulbęs, drebantis nuo patirto emocinio streso ar nuo šalčio - rugpjūčio pabaigoje naktys kalnuose gana vėsios, - ir galvojo apie tai, kas ką tik nutiko. Viskas vyko gana greitai, kokias tris minutes. Geologui net nešovė į galvą mintis pakviesti kitus vyrus ar profesorių, kurie miegojo trobelėje, kad jie irgi pamatytų NSO. A. taip pat nespėjo pagalvoti ir apie fotoaparatą, kuris kabėjo trobelės viduje. Tai reiškia, kad viso šio įvykio įrodymų ir liudininkų nėra.

Kas sudomino NSO?

Vėliau, jau gulėdamas ant gulto, vyras pagalvojo, kad ateiviai lėtai ir žemai skrido anapus keteros, tarsi kažko ieškodami Žemės paviršiuje ar gelmėse. Geologas tuo metu jau žinojo, kad šiuose kalnuose yra vario ir nikelio rūdos požymių. Sekančiais metais netoliese trobelės, upelio slėnyje bei tarp dviejų viršukalnių, virš kurių buvo pakibęs NSO, buvo padaryti bandomieji gręžiniai, kurie parodė, jog šioje vietoje yra rūdų masyvai. Dar po kelių metų kalnuose, virš kurių skraidė NSO, geologai aptiko didžiulį vario ir nikelio rūdos telkinį. Ir tai jau buvo antras telkinys šiame rajone.