Svetainėje sukaupta daugiau nei 1000 sveikatos patarimų. Ieškokite patarimų ir ne tik:

Pagrindinis » Kategorija: Medicinos naujienos » Peržiūrų: (1.1K) Komentarų: (0) (01.07.2017 - 18:29)

Mitai apie pieno naudą

Pienas – puikus kalcio, baltymų šaltinis, jis stiprina kaulus ir yra neatsiejama mūsų mitybos dalis – tokią žinutę dažnai transliuoja televizija bei rašo spauda, tai girdime iš tėvų ir senelių. Tačiau kodėl daugiausiai pieno suvartojančiose šalyse dažniausiai pasireiškia osteoporozės atvejai? Matant gresiančią epidemiją, mokslininkai pradėjo tyrinėti pieno ir jo produktų įtaką sveikatai.

Pieno ir sūrio vartojimas asocijuojasi su sveika mityba ir natūraliu maistu, vaikyste ir kaimu, pasakomis apie piemenėlius, kulinariniu paveldu. Tokį pieno produktų įvaizdį ir legendą palaiko ir galinga pieno pramonė, pasirūpinusi, kad už mokesčių mokėtojų pinigus mūsų vaikai pieną mokyklose gautų nemokamai. Kai 7-ajame dešimtmetyje buvo prabilta, kad pieno produktai galimai didina cholesterolio kiekį ir turi įtakos širdies kraujagyslių ligoms, pieno pramonė atrado liesą pieną ir varškę. Iš pieno „išimti“ riebalai nukeliavo į fermentinius sūrius. Visgi pakelkime uždangą ir pažvelkime giliau.

Mitai apie pieno naudą.

Aukščiau pateiktas žemėlapis iliustruoja vidutinį pieno kiekį, tenkantį vienam gyventojui. Lietuva yra 7-oje vietoje, o už mus daugiau pieno suvartoja tik Islandijos, Švedijos, Olandijos, Šveicarijos, Graikijos ir Juodkalnijos gyventojai,  panašų kiekį suvartoja Danijos, Prancūzijos, Italijos ir Amerikos piliečiai. Taip pat mokslininkai sukūrė ir osteoporozės paplitimo žemėlapį, kuriuos palyginus buvo akivaizdu, kad šalių gyventojai, kurie suvartoja daugiausia pieno, ne tik nėra apsaugoti nuo šios ligos, bet atvirkščiai, serga ja daug dažniau.

Mitai apie pieno naudą.

Švedijos mokslininkai, ankščiau pastebėję šį paradoksą, daugiau nei prieš dvidešimt metų, pradėjo bandymus su laboratoriniais gyvūnais. Tyrėjai iškėlė hipotezę, kad būtent D-galaktozė, esanti piene, sukelia žalingą poveikį organizmui. Taigi į tiriamųjų gyvūnų dietą buvo įtrauktas papildomas D-galaktozės kiekis. Tyrimai užfiksavo aiškiai pagreitėjusius senėjimo procesus šių gyvūnų organizmuose (1,2,3,4). Tęsiant tyrimus paaiškėjo, kad net ir mažas D-galaktozės kiekis trumpina laboratorinių gyvūnų gyvenimo trukmę. Priežastys – aktyvesnis oksidacinis stresas ir dėl to pasireiškiantis lėtinis uždegimas, nervų sistemos pažeidimai, susilpnėjusi imuninė sistema ir atsiradę genų pokyčiai (2,4). Tyrėjai paskaičiavo, kad D-galaktozės kiekis, kuris buvo duotas šiems gyvūnams, atitinka žmogaus per dieną išgeriamas 1–2 stiklines pieno.

Remdamiesi šių tyrimų rezultatais, Švedijos mokslininkai atliko didžiausią kada nors darytą tyrimą, siekdami išsiaiškinti pieno įtaką žmonių mirtingumui ir kaulų lūžiams. Šis tyrimas truko daugiau kaip 20 metų, jame dalyvavo daugiau negu 100 tūkstančių tiriamųjų, ir ilgai laukti rezultatai buvo paskelbti 2014 metais (5).

Mokslininkai dėstė, jog buvo iškėlę hipotezę, kad gausus pieno vartojimas gali turėti ryškų nepageidaujamą poveikį sveikatai, nes pienas yra pagrindinis D-galaktozės šaltinis. D-galaktozės įtaka gyvūnams jau buvo aiški – ši medžiaga gyvūnų organizmuose sukelia oksidacinį stresą ir lėtinį uždegimą. Yra žinoma, kad šie procesai sukelia ne tik didesnę riziką susirgti kardiovaskulinėmis ligomis ir vėžiu, bet yra susijęs ir su padidėjusiu kaulų masės praradimu ir sarkopenija (6,7).

Pasibaigus tyrimui, gauti rezultatai mokslininkus nestebino. Pieną geriančių moterų mirtingumas buvo didesnis, jos dažniau sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis ir gerokai dažniau sirgo vėžiu, kurio dažnis didėjo su kiekviena suvartoto pieno stikline. Lyginant moterų mirties dažnį paaiškėjo, kad toms moterims, kurios išgerdavo tris stiklines pieno per dieną, ankstyvos mirties rizika padidėjo beveik dukart, palyginti su tomis, kurios pieno nevartojo. Gausiai geriančios pieną taip pat žymiai dažniau patyrė klubikaulio lūžių. Išanalizavus vyrų rezultatus paaiškėjo, kad ženkliai daugiau mirčių atvejų pasireiškė toje tiriamojoje grupėje, kurioje vyrai kasdien gerdavo pieną. Tačiau vyrams pieno vartojimas nedarė įtakos kaulų lūžiams.

Mitai apie pieno naudą.

Šio tyrimo metu buvo analizuojama ne tik pieno, bet ir pieno produktų įtaka žmonių sveikatai. Fermentuotų pieno produktų, tokių kaip jogurtas ar kefyras, vartojimas nesukėlė ryškaus oksidacinio streso ir lėtinio uždegimo suaktyvėjimo, dėl juose esančio mažesnio D-galaktozės kiekio (8,9) bei dėl juose esančių probiotikų galimai antioksidacinio ir priešuždegiminio poveikio (10,11,12), bei teigiamo poveikio žarnyno mikroflorai (13,14,15).

Pieno įtaka sveikatai ypač susidomėjo Japonijos mokslininkai, kai po Antrojo pasaulinio karo jo suvartojimo kiekis šalyje išaugo daugiau nei dvidešimt kartų, o susirgimų prostatos vėžiu padidėjo 25 kartus. Mokslininkai teigė, kad piene esantys estrogenai gali skatinti hormonams jautrių navikų augimą (16). Toliau buvo atlikti tyrimai su laboratorinėse lėkštelėse auginamomis prostatos vėžinėmis ląstelėmis:  tirta ekologiško karvės pieno bei migdolų pieno įtaka šių vėžinių ląstelių augimui. Rezultatai atskleidė, kad ekologiškas karvės pienas skatino prostatos vėžinių ląstelių augimą 30 proc., o migdolų pienas stabdė jų augimą tiek pat procentų, lyginant su kontrole (17). Tačiau tyrėjai dar negalėjo teigti, kad pienas skatina prostatos vėžio augimą, nes tai, kas vyksta laboratorinėse lėkštelėse, nebūtinai turi vykti ir žmogaus organizme, todėl išanalizavo visas patikimiausias studijas, kurios tyrė pieno įtaką vėžio atsiradimui ir paskelbė, kad pieno vartojimas yra prostatos vėžio rizikos faktorius (18,19).

Svarbu paminėti, kad karvės piene yra ir kitų hormonų, kurie svarbūs karvės jaunikliui per kelis mėnesis padidinti savo kūno masę 10  kartų, bet reikia nepamiršti, kad jie daro įtaką ir žmonių organizmui. Vienas pagrindinių vadinamas į insuliną panašus hormonas, randamas karvės piene, yra augimo faktorius 1, kuris yra vienas stipriausių prostatos, krūties, plaučių ir storosios žarnos vėžio augimą skatinančių veiksnių (20).

Gausūs tyrimai rodo, kad kūdikiai iki vienerių metų, vartojantys karvės pieną, ne tik negauna geležies su karvės pienu (geležies ten labai mažai), bet ir dėl lėtinio žarnyno kraujavimo praranda jos atsargas. Be to, karvės piene esantis kalcis ir kazeinas blokuoja augalinės prigimties (non-heme) geležies įsisavinimą. Didelis baltymų kiekis ankstyvoje kūdikystėje gali turėti įtakos ir vaikų nutukimui. Tai liudija ir Europos nutukimo projekto išvados (21).

Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus bei mokslininkų išvadas, turime keisti visuomenėje nusistovėjusias dogmas apie pieno produktų naudą, ir ypač poveikį vaikų sveikatai. Tarp visuomenės ir mitybos specialistų (mokslininkų) turėtų vykti platesnė diskusija apie pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimą, jų įtaką sveikai mitybai, ir net subsidijavimą vaikų darželiuose ir mokyklose. Suprantame, kad pieno ir jo produktų gamyba yra viena prioritetinių nacionalinės maisto pramonės šakų, daugelis pieno produktų turi kulinarinio paveldo ženklą, asocijuojasi su mūsų nacionaline kultūra ir gyvensena. Visgi privalome atkreipti dėmesį į tai, kokią įtaką besaikis pieno produktų vartojimas turi su gyvensena susijusių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys ir II tipo diabetas, nesuvaldomai pandemijai, kuri paliečia kiekvieną šeimą Lietuvoje. Artūras Šopenhaueris yra sakęs: „Sveikata yra ne viskas, bet be sveikatos viskas yra niekas.”

Straipsnį paruošė Europos gyvensenos medicinos specialistų asociacija
Laurita Jasiūnaitė, Paulius Jaruševičius

Šaltiniai

  1. Song X, Bao M, Li D, Li YM. Advanced glycation in D-galactose induced mouse aging model.Mech Ageing Dev 1999;108:239-51. [PubMed]
  2. Cui X, Zuo P, Zhang Q, Li X, Hu Y, Long J, et al. Chronic systemic D-galactose exposure induces memory loss, neurodegeneration, and oxidative damage in mice: protective effects of R-alpha-lipoic acid.J Neurosci Res 2006;83:1584-90. [PubMed]
  3. Hao L, Huang H, Gao J, Marshall C, Chen Y, Xiao M. The influence of gender, age and treatment time on brain oxidative stress and memory impairment induced by d-galactose in mice.Neurosci Lett 2014;571C:45-9. [PubMed]
  4. Cui X, Wang L, Zuo P, Han Z, Fang Z, Li W, et al. D-galactose-caused life shortening in Drosophila melanogaster and Musca domestica is associated with oxidative stress.Biogerontology 2004;5:317-25. [PubMed]
  5. Karl Michaëlsson,  Alicja Wolk, Sophie Langenskiöld,  Samar Basu, Eva Warensjö Lemming,  Håkan Melhus,  Liisa Byberg. Milk intake and risk of mortality and fractures in women and men: cohort studies. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4212225/#ref4
  6. Manolagas SC, Parfitt AM. What old means to bone.Trends Endocrinol Metab 2010;21:369-74. [PMC free article] [PubMed]
  7. Michaëlsson K, Wolk A, Byberg L, Ärnlöv J, Melhus H. Intake and serum concentrations of alpha-tocopherol in relation to fractures in elderly women and men: 2 cohort studies.Am J Clin Nutr 2014;99:107-14. [PMC free article] [PubMed]
  8. Alm L. Effect of fermentation on lactose, glucose, and galactose content in milk and suitability of fermented milk products for lactose intolerant individuals.J Dairy Sci 1982;65:346-52. [PubMed]
  9. Portnoi PA, MacDonald A. Determination of the lactose and galactose content of cheese for use in the galactosaemia diet.J Hum Nutr Diet 2009;22:400-8. [PubMed]
  10. Kumar M, Kumar A, Nagpal R, Mohania D, Behare P, Verma V, et al. Cancer-preventing attributes of probiotics: an update.Int J Food Sci Nutr 2010;61:473-96. [PubMed]
  11. Nestel PJ, Mellett N, Pally S, Wong G, Barlow CK, Croft K, et al. Effects of low-fat or full-fat fermented and non-fermented dairy foods on selected cardiovascular biomarkers in overweight adults.Br J Nutr2013:110:2242-9. [PubMed]
  12. Sonestedt E, Wirfalt E, Wallstrom P, Gullberg B, Orho-Melander M, Hedblad B. Dairy products and its association with incidence of cardiovascular disease: the Malmo diet and cancer cohort.Eur J Epidemiol2011;26:609-18. [PubMed]
  13. Ceapa C, Wopereis H, Rezaiki L, Kleerebezem M, Knol J, Oozeer R. Influence of fermented milk products, prebiotics and probiotics on microbiota composition and health.Best Pract Res Clin Gastroenterol2013;27:139-55. [PubMed]
  14. Sommer F, Backhed F. The gut microbiota—masters of host development and physiology.Nat Rev Microbiol 2013;11:227-38. [PubMed]
  15. McNulty NP, Yatsunenko T, Hsiao A, Faith JJ, Muegge BD, Goodman AL, et al. The impact of a consortium of fermented milk strains on the gut microbiome of gnotobiotic mice and monozygotic twins.Sci Transl Med 2011;3:106ra06. [PMC free article] [PubMed]
  16. Ganmaa D,  Li XM, Qin LQ, Wang PY,  Takeda M,  Sato A. The experience of Japan as a clue to the etiology of testicular and prostatic cancers. Med Hypotheses. 2003 May;60(5):724-30.
  17. Tate PL,  Bibb R,  Larcom LL. Milk stimulates growth of prostate cancer cells in culture. Nutr Cancer, 2011 Nov;63(8):1361-6. doi: 10.1080/01635581.2011.609306. Epub 2011 Nov 1.
  18. Qin LQ, Xu JY, Wang PY, Kaneko T,  Hoshi K, Sato A. Milk consumption is a risk factor for prostate cancer: meta-analysis of case-control studies. Nutr Cancer. 2004;48(1):22-7.
  19. Qin LQ,  Xu JY,  Wang PY,  Tong J,  Hoshi K. Milk consumption is a risk factor for prostate cancer in Western countries: evidence from cohort studies. Asia Pac J Clin Nutr. 2007;16(3):467-76.
  20. Moschos SJ, Mantzoros CS. The role of the IGF system in cancer: from basic to clinical studies and clinical applications. Oncology. 2002;63(4):317-32.
  21. EE Ziegler Adverse effects of cow’s milk in infants. 2007 Oxford university press [PubMed]

Taip pat skaitykite:

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose! Prisijunkite prie mūsų paskyroje, kad nepraleistumėte įdomių dalykų!


ŽYMĖS: pienas, d-galaktozė, Mityba, pieno produktai

Paranormal.lt medžiagos citavimas negavus išankstinio paranormal.lt sutikimo neleidžiamas. Išimtinių teisių pažeidimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.


// Susiję straipsniai »

Komentarai: (0) Komentuoti gali tik registruoti vartotojai!
avatar