Mokslininkai stebi rečiausią kosminį įvykį

Manoma, kad kiekvienos galaktikos centre tūno juodoji bedugnė, taip pat ir mūsiškiame Paukščių Take. Kartais dvi galaktikos pernelyg suartėja ir susijungia. Tokį reiškinį ir užfiksavo Merilendo universiteto astronomai, kurie mano, kad susijungusių galaktikų juodosios bedugnės įsisuko į gravitacinį „šokį“.

Apie tai byloja neįprastas pulsuojantis kvazaras, kuris buvo aptiktas po galaktikų susijungimo, rašo iflscience.com. Kvazarais vadinami aktyvūs galaktikos branduoliai, kurių spinduliavimo energijos šaltinis yra medžiagos akrecija į juodąją bedugnę (juodosios bedugnės, dėl milžiniškos masės ir traukos, ryja visa, kas pasitaiko jų kelyje).

Kokiu būdu jie susidaro ir kodėl kvazarai egzistavo tik ankstyvuoju Visatos plėtimosi laikotarpiu (artimiausias kvazaras yra už 2 mlrd. šviesmečių), mokslininkai nežino.

Mokslininkų dėmesį patraukęs kvazaras PSO J334.2028+01.4075 šviesėja ir tamsėja tarsi blyksinti lempa, tačiau jo periodas siekia ne kelias sekundes, o 542 Žemės dienas (tiek laiko trunka vienas „žybsnis“). Manoma, kad šio kvazaro „namai“ yra 10 mlrd. kartų už Saulę sunkesnė dvinarė juodoji bedugnė.

Kitaip sakant, tai yra dvi viena aplink kitą besisukančios juodosios bedugnės. Tolimesni šio objekto stebėjimai mokslininkams gali suteikti vertingų žinių apie juodųjų bedugnių susijungimus. Teoriniai modeliai nesugeba paaiškinti, kaip turėtų atrodyti toks kosminis įvykis.

Merilendo universiteto baigiamojo kurso studentė ir tyrimo autorė Tingting Liu teigė: „Kompaktiškos dvinarės juodosios bedugnės-kandidatės atradimas padės geriau suprasti menkai ištirtus galutinius supermasyvių juodųjų bedugnių susijungimo etapus.“